- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- I-965-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03459-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 3R-268(AG-213/02-2016); Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (10.4)D2-1861 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti nagrinėti skiriant iš naujo kitos sudėties komisiją (b. l. 17–21).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisijai skundė aplinkybę, jog Tarnyba, priimdama Sprendimą, pažeidė nešališkumo principą, nes tyrimą pavedė atlikti tiems patiems pareigūnams, dėl kurių biurokratiškų veiksmų pasisakė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2016 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-922. Komisija sprendime dėl šio pareiškėjo nurodyto argumento visai nepasisakė. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 11 d. Tarnybai pateikė prašymą nušalinti sudarytą tyrimo komisiją, tačiau Tarnyba 2016 m. balandžio 28 d. raštu pranešė, kad sudarytos komisijos sudėtis nebus keičiama. Komisija sprendime nevertino, kad Tarnybos ginčijamą sprendimą priėmė šališka komisija. Teigė, kad Komisija paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neįsigilino į ginčo esmę. Nesutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. priimtas sprendimas bankroto administratoriaus atžvilgiu pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos atlikto tyrimo rezultatai pažeidžia ir jo interesus, nes Tarnybos išvados tiesiogiai susiję su pareiškėjo teise pareikšti teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, kreipiantis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–75).
Tarnybos nuomone, pareiškėjas neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“| (toliau – ir Administratorius) atžvilgiu priimto Sprendimo. Toks sprendimas turi įtakos tik šio bankroto administratoriaus, o ne pareiškėjo, pateikusio Tarnybai prašymą / pareiškimą / kitą dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėtas bankroto administratoriaus veiklos tikrinimas, teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Tarnyba, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika 2011 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143- 2741/2011, teigė, kad į Komisiją, kaip ir į administracinį teismą, asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Be to, pareiškėjo argumentą, kad Tarnybos darbuotojai, nagrinėję pareiškėjo skundus, buvo šališki, laikė nepagrįstu. Nurodė, kad Tarnybos darbuotojai, prieš pradėdami patikrinimą, užpildė ir pateikė nešališkumo deklaracijas, o pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie galėtų šiose deklaracijose pateiktą informaciją paneigti.
Nurodė, kad Seimo kontrolierius 2016 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. 4D- 2016/1-951 konstatavo, jog Tarnybai atnaujinus Administratoriaus veiklos patikrinimą ir įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (10.4)02-1861, Tarnybai atnaujinus Administratoriaus veiklos patikrinimą ir įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, buvo priimtos kitokios išvados nei ankstesnių patikrinimų metu, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Akcentavo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl sudarytos komisijos šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (10.4)02-1861 ir Komisijos 2016 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 3R-268(AG-213/02-2016) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V1-103 sudarė šios sudėties Administratoriaus neplaninio veiklos patikrinimo komisiją: R. L., G. G. ir G. K. (toliau – ir Patikrinimo komisija; Komisijos byla, t. 1, l. 107). Patikrinimo komisijos nariai užpildė Nešališkumo deklaracijas (Komisijos byla, t. 1, l. 111, 112, 113).
Patikrinimo komisija 2016 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. BK-1 priėmė išvadą dėl neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų (Komisijos byla, t. 1, l. 114–128) ir siūlė Tarnybos direktoriui: panaikinti 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimus; konstatuoti, kad Administratorius, administruodamas įmonę, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 12, 15 ir 20 punktus bei Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį; siūlė Tarnybos direktoriui už nustatytus pažeidimus Administratoriui netaikyti poveikio priemonių. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu buvo supažindintas su išvada (Komisijos byla, t. 1, l. 129).
Patikrinimo komisija 2016 m. gegužės 6 d. posėdyje svarstė galutinę išvadą dėl neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų ir paliko tas pačias išvadas, kaip ir 2016 m. balandžio 27 d. protokole (Komisijos byla, t. 1, l. 132–146), t. y. siūlė Administratoriui netaikyti poveikio priemonių.
Pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. raštu buvo informuotas apie atlikto patikrinimo rezultatus ir jame nurodyta, kad neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Administratorius pažeidė: ĮBĮ 11 str. 5 d. 15 punktą, atsisakydamas pareiškėjui pateikti 2015 m. balandžio 27 d. prašyme „Dėl informacijos suteikimo“ nurodytą informaciją; ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 punktą, neinformuodamas pareiškėjų apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį; ĮBĮ 11 str. 5 d. 12 punktą ir GFĮ 6 str. 3 dalį, pavėluodamas pateikti Įmonės paraišką Departamentui dėl pareiškėjų pirmos eilės kreditorinių reikalavimų. Taip pat nurodė, kad Tarnyba atsižvelgė į tai, kad: tik 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė pareiškėjų kreditorinių reikalavimų klausimą, atitinkamai tik 2015 m. birželio 12 d. iš tiesų tapo aišku, jog pareiškėjai yra įmonės kreditoriai; teismo nutarčių, pasisakančių dėl pareiškėjų, kaip kreditorių, statuso laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. birželio 12 d. dar nebuvo priimta; Administratorius laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. birželio 12 d. nuosekliai laikėsi pozicijos, pagrįstos argumentais, jog pareiškėjai įmonės kreditoriais tapo tik nuo 2015 m. birželio 12 d., t. y. Administratoriaus veiksmuose nenustatė piktnaudžiavimo požymių. Taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² str. 1 d. 1 punkte nurodytą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą (reiškiantį, be kita ko, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio). Šiuo raštu pareiškėjui išsiuntė 2016 m. gegužės 6 d. protokolą (b. l. 43).
Pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. skundu (Komisijoje gautas 2016 m. birželio 20 d.) kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Tarnybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (10.4)D2-1861 „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ ir grąžinti nagrinėti iš naujo, sudarant naujos sudėties komisiją (Komisijos byla t. 1, l. 1–7). Skunde abejojo Patikrinimo komisijos narių nešališkumu, kompetencija. Akcentavo, kad minėtų tarnautojų biurokratiškus veiksmus ir piktnaudžiavimą nustatė Seimo kontrolierius. Nesuriko su Tarnybos sprendimu nekeisti Patikrinimo komisijos sudėties. Pareiškėjui kilo objektyvių abejonių dėl Patikrinimo komisijos narių šališkumo, kadangi jie ankstesniais patikrinimais nenustatė jokių Administratoriaus veiksmų neteisėtumo. Be to, prašė nurodytiems pareigūnams skirti drausmines nuobaudas. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos pareigūnai buvo šališki, taikė dvigubus standartus ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundus.
Komisija 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 3R-268(AG-213/02-2016), vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad procedūrinių skundo nagrinėjimo pažeidimų nenustatė, todėl Komisija neturėjo pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į skundo tyrimą ir atsakymo gavimą buvo pažeista. Nustatė, kad pareiškėjas savo, kaip kreditoriaus, teises gina teisme, o 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas priimtas Administratoriaus atžvilgiu pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Komisijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar jo teisėtus interesus (b. l. 7–9).
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas Tarnybos Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes.
Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2011 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2741-11), Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23 straipsniais, daro išvadą, kad skundžiamas raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Konstatuotina, kad Komisijos išvada yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtina, kad šiuo atveju, Komisija tinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Tarnybos pozicija grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-2741-11, kurioje buvo vertinama identiška situacija, kai Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, atliko skundo tyrimą bei ginčijamu raštu pranešė apie atlikto tyrimo rezultatus. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Tarnybos raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.
Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo pasisakyti dėl visų pareiškėjo skunde keliamų argumentų. Todėl pasisakoma ir dėl keliamo Tyrimo komisijos šališkumo.
Teismas su pareiškėjo argumentais, kad Tyrimo komisija buvo šališka, nesutinka ir juos vertina kaip pareiškėjo subjektyvų požiūrį į Tarnybos atliktą tyrimą.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius sudarė Tyrimo komisiją. Pareiškėjas nesutiko su minėtos komisijos sudėtimi, argumentuodamas iš esmės tuo, kad ta pati komisija jau buvo atlikusi Administratoriaus patikrinimą ir jokių pažeidimų nebuvo nustačiusi. Nagrinėjamu atveju Administratoriaus veiksmuose buvo nustatyti pažeidimai ir buvo siūloma jam netaikyti poveikio priemonių.
Pareiškėjas skunde remiasi Seimo kontrolieriaus 2015 m. kovo 8 d. pažyma (Komisijos byla, t. 1, l. 30–54). Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius 2016 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-951, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos galimai netinkamai išnagrinėtų rekomendacijų 2016 m. kovo 8 d., rekomendavo Tarnybai, atsižvelgus į minėtos pažymos 16 punkte nustatytas aplinkybes, imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjams teikiant atsakymus į jų kreipimusis raštu, būtų laikomasi Dokumentų rengimo taisyklėse įtvirtintos tvarkos (ypač atkreipė dėmesį, kad atsakant į du ar daugiau kreipimųsi raštu, gauto dokumento nuoroda būtų nurodama tiksliai). Taip pat Seimo kontrolierius šioje pažymoje konstatavo, kad Tarnybos pareigūnai tinkamai išnagrinėjo 2016 m. kovo 8 d. pažymoje pateiktas rekomendacijas ir Tarnybos pareigūnų veiksmuose biurokratizmo ar piktnaudžiavimo požymių, vykdant rekomendacijas, nenustatė, todėl pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 77–90). Seimo kontrolieriaus 2016 m. rugsėjo 27 d. pažymos 14 ir 17 punktuose įvertintos pareiškėjo skundo aplinkybės dėl Patikrinimo komisijos galimo šališkumo ir Seimo kontrolierius, nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad atnaujinus Administratoriaus veiklos patikrinimą ir įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, 2016 m. gegužės 11 d. sprendime buvo priimtos kitokios išvados nei ankstesnių patikrinimų metu. Be to, buvo įvertinta ir tai, kodėl buvo sudaryta tos pačios sudėties Patikrinimo komisija. Teismo vertinimu, savaime ta aplinkybė, kad Patikrinimo komisija buvo tos pačios sudėties, negali būti vertinama kaip šališka ar neobjektyvi. Priešingai, Tarnyba, atnaujinusi neplaninį patikrinimą, Administratoriaus atžvilgiu priėmė kitokias išvados nei Tarnybos ankstesniais sprendimais (2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d.), kurie Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo panaikinti (Komisijos byla, t. 1, l. 151).
Pareiškėjas teigė, kad Komisija nevertino jo skundo argumentų dėl sudarytos komisijos šališkumo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Komisija ginčijamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, nepaneigia priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismui nekilo abejonių, kad Patikrinimo komisija tinkamai ir objektyviai įvertino aplinkybes ir atitinkamai pareiškėją informavo apie Administratoriaus atžvilgiu priimtą sprendimą.
Pareiškėjas iš esmės skunde nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių Patikrinimo komisija neištyrė ir kokius teisės aktus pažeidė. Skundą grindė abstrakčiais argumentais dėl Patikrinimo komisijos narių šališkumo, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Minėta, kad Tarnybos pareigūnai pasirašė Nešališkumo deklaracijas, kuriose deklaravo savo nešališkumą ir jokių priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, atliekant patikrinimą, nebuvo nustatyta. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), 46 punktą būtent Departamento (nuo 2016 m. sausio 1 d. perėmusi teises ir pareigas Tarnyba) direktorius priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Tai Tarnybos direktoriaus diskrecija. Pareiškėjo manymas, kad Administratoriui turėjo būti taikomos poveikio priemonės, yra jo išreikšta pozicija, tačiau, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Tarnyba netinkamai atliko tyrimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti kitaip Tarnybos patikrinimo rezultatus. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo, kaip kreditoriaus, teises gina Vilniaus apygardos teisme, yra įtrauktas į kreditorių sąrašą ir atitinkamai jas gali realizuoti nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir taikytos teisės aktų nuostatos. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti. Nepanaikinus ginčijamo Tarnybos sprendimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas grąžinti nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, skiriant kitos sudėties komisiją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.