Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-531/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
1A-95-531/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00390-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
K. K., J. B.
Advokatai
Česlovas Petronis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-531/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00390-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.2.; (S) 1.2.26.2.; 1.1.7.2.2.; 2.1.15.3.3.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,išteisintajam R. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-30 nuosprendžio, kuriuo R. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o nukentėjusiosios K. K. ir nukentėjusiojo J. B. ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. tuo, kad jis 2016 m. sausio 2 d. apie 23 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinio asmens akivaizdoje, tyčia, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto niokojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, be jokios priežasties, nulaužė ir sugadino kieme stovinčių automobilių galinio vaizdo veidrodėlius, o būtent: G. B. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip padarydamas jai 30 eurų turtinę žalą, K. K. priklausančio automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jo laikiklį, taip padarydamas jai 250 eurų turtinę žalą, J. B. priklausančio automobilio „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip padarydamas jam 20 eurų turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-30 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – R. R. pripažinti kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 30 MGL (1136,40 Eur) baudą, taip pat patenkinti civilinius ieškinius – iš R. R. priteisti K. K. 278,99 Eur ir J. B. 20 Eur. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos J. J. parodymus ir suteikė didesnę reikšmę kaltinamojo parodymams. Prokurorės teigimu, teismo išvados dėl R. R. išteisinimo yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo. Prokurorė pabrėžia liudytojos J. J. parodymų reikšmingumą, jos parodymų dėl kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padariusio asmens išvaizdos, aprangos atitikimą kitiems bylos duomenims, pagrindo jai apkalbėti R. R. nebuvimą. Prokurorės teigimu, teismas fragmentiškai vertino įvykio aplinkybes ir neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu. Nurodo, kad R. R. parodymai dėl jo kelnių mūvėjimo stiliaus įvykio metu, jo atėjimo pas J. L. krypties (adreso) yra prieštaringi kitiems bylos duomenims. Prokurorė pastebi R. R. išsakytą nuomonę dėl R. A. iškvietimo į teismo posėdį, teigiant apie šio asmens nematymą aplinkui, kas rodo, jog R. R. pats prisipažįsta buvęs įvykio vietoje. Atkreipiamas dėmesys ir į J. L. parodymų kitimą, kuomet praėjus daugiau laiko nuo įvykio prisimenamos vis naujos aplinkybės. Prokurorė mano, kad J. L., būdama ar buvusi R. R. sugyventinė, yra suinteresuota bylos baigtimi, R. R. palankių parodymų davimu. Skundu nesutinkama ir su teismo atliktu specialisto išvados įvertinimu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su R. R. išteisinimu, teigia apie neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados padarymą.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus visos baudžiamosios bylos apimtyje, teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. R. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje.

Išteisindamas R. R., apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad R. R. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos J. J. parodymus ir suteikė didesnę reikšmę kaltinamojo R. R. parodymams. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais, nes, jos vertinimu, visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl R. R. kaltės padarius jam inkriminuotą viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir R. R. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

R. R. viso proceso metu neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus ir nurodė savo atsiradimo automobilių stovėjimo aikštelės sargų būdelėje, kur buvo policijos pareigūnų sulaikytas, aplinkybes, jo manymu, paneigiančias jo kaltę, tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai.

Sutinkamai su R. R. parodymais, jis kaltinime nurodytu laiku nebuvo įvykio vietoje, teigia, jog 2016-01-02 apie 21-22 val. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pėsčiomis išėjo pas draugę J. L., dirbančią (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje sarge, užtruko 10-15 min., ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, po ko kirto takeliu palei aikštelės tvorą iki sargų būdelės, kur vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau tokių išteisintojo parodymų vertinimas kitų byloje esančių duomenų kontekste rodo jo parodymų prieštaringumą faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas šių parodymų negali vertinti niekaip kitaip tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. R. nurodė pas J. L. atėjęs iš namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo tarpu J. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog, jos žiniomis, R. R. pas ją atėjo iš svečių, gyvenančių (duomenys neskelbtini) gatvėse. Be to, R. R. tvirtino ėjęs (duomenys neskelbtini) gatve, pakeliui prie (duomenys neskelbtini) gatvės su kažkuo susiginčijęs, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie duomenys. Nors liudytoja J. L. parodė, kad R. R. pas ją atėjo apie 22 val., tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo tokius jos parodymus vertinti kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenims bei šališkus dėl ilgametės draugystės ryšių su R. R. (pažįstami apie 10 metų, kaltinime nurodytos veikos padarymo metu jis buvo artimas jos draugas) ir to sąlygoto siekio jam padėti išvengti atsakomybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku buvo apgadinti skirtingiems nukentėjusiesiems priklausantys trys automobiliai. Nukentėjusieji paties įvykio aplinkybių nematė ir jų automobilius sugadinusio asmens nurodyti negalėjo. Tačiau patį įvykį ir jo kaltininką tiesiogiai bei betarpiškai matė liudytoja byloje apklausta J. J., kuri apie tai pranešė policijai. Pastarosios liudytojos parodymai, kitų įrodymų visumos kontekste nekelia abejonių jų patikimumu ir turi didelę įrodomąją reikšmę vertinant R. R. kaltės klausimą.

Liudytoja J. J. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jai einant nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios automobilių aukštelės link namų, prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji pamatė nuo A. L. mokyklos link (duomenys neskelbtini) gatvės einantį vyriškį, daužantį kieme stovinčių automobilių veidrodėlius. Jai šūktelėjus, jis pradėjo eiti į ją, bet pagrasinus paleisti šunį, šis nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „x“, ir ji matė, kaip užsidegė šviesa prie automobilių saugojimo aikštelės būdelės, į kurią jis įėjo. Šiuos liudytojos J. J. parodymus iš dalies patvirtino ir jos draugas R. A., kuris parodė, jog nuo automobilių aukštelės link namų ėjo kartu su J. J., atsilikęs nuo jos apie 50 metrų. Girdėjo ją šaukiant, kad kažkas gadina automobilius, o po to matė sparčiai link automobilių stovėjimo aikštelės nueinantį vyriškį. Nors šis liudytojas teigė tiksliai nematęs, kur tas vyriškis nuėjo, ar į sargų būdelę, ar toliau, nes jam užstojo parduotuvė „x“, tokie R. A. parodymai neprieštarauja liudytojos J. J. parodymams.

Liudytojos J. J. parodymus atitinka ir byloje esantys garso įrašo, jai skambinat bendrajam pagalbos centrui ir policijai, duomenys. Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad ji pranešė ką tik mačiusi, kaip aukštas, stambus vyriškis daužė automobilių veidrodėlius, po ko jai sušukus nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, galimai į sargų būdelę. Savo tokį manymą, dėl automobilius gadinusio vyriškio nuėjimo į sargų būdelę, liudytoja J. J. vėliau savo parodymuose pagrindė, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiais ir logiškais argumentais – ji matė, kaip tam vyriškiui nuėjus link automobilių stovėjimo aikštelės užsidegė šviesa prie tos aikštelės sargų būdelės ir trinktelėjo durys, jokių žmonių aplinkui nebuvo. Be to, liudytoja taip pat parodė, kad jai pastačius savo automobilį toje pačioje saugomoje aikštelėje, ji buvo priėjusi prie sargų būdelės, kur buvo tik viena moteris, o po to vyriškio nuėjimo į sargų būdelę, iš jos iki policijos atvažiavimo niekas neišėjo, o tik policijos pareigūno buvo išvestas tas pats jos matytas automobilius gadinęs vyriškis.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą ten buvusi moteris nurodė įsidėmėjusi kieme stovėjusių automobilių veidrodėlius daužiusį vyriškį, apibūdino jo išvaizdą, o netrukus atvedus jos apibūdinimą atitinkantį automobilių saugomos aikštelės sargų būdelėje buvusį vyriškį, jį atpažino kaip tą patį matytą daužant automobilius. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas R. R., kuris be kita ko pastebėjo, kad sargų būdelėje buvusio R. R. prisistačiusio vyriškio drabužiai buvo apšalę, kas leido pagrįstai manyti apie pastarojo trumpą buvimą būdelės viduje. Teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės visiškai atitinka liudytojos J. J. parodymus.

Liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisme teigė policijos pareigūnų jai parodytą vyriškį atpažinusi iš rūbų, tačiau ji pabrėžė praėjus nemažai laiko nuo įvykio primiršusi tam tikras aplinkybes ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duotus parodymus, kuriuose nurodė atpažinusi vyriškį tiek iš charakteringos aprangos, tiek iš veido – buvo apie 40 m., pliktelėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad šie jos nurodyti išvaizdos duomenys, taip pat liudytojos J. J. pranešimo policijai metu pateiktas automobilius gadinusio vyriškio apibūdinimas – aukštas ir stambus, atitinka ir paties R. R. duomenis – pasak jo paties, jo ūgis yra beveik 1,90 cm, svoris 105 kg, inkriminuojamų veiksmų metu jam ėjo 38 metai, o plaukai iš prie priekio išretėję. Be šių fizinių automobilius gadinusio vyriškio duomenų atitikimo R. R., svarbią įrodomąją reikšmę turi ir aprangos detalių atitikimas.

Sutinkamai su liudytojos J. J. parodymais, automobilius gadinęs vyriškis vilkėjo verstos rudos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais, kurie buvo sukišti į ilgesnius batus. Būtent taip ir atrodė policijos pareigūnų jai parodytas vyriškis, o reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo duomenys rodo, jog R. R. pateikti rūbai jį sulaikius atitinka liudytojos J. J. nurodytą kaltinime aprašytus veiksmus atlikusio asmens aprangą. Kad R. R. kelnės buvo sukištos į batus parodė ir liudytojas R. R. (1 t., 70-71 b.l.), taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir liudytoja J. L. (1 t., 61-62 b.l.). Šie duomenys atitinka liudytojos J. J. parodymus bei paneigia R. R. teiginius, kad sulaikymo metu kelnių susikišęs į batus nebuvo. Tai, kad liudytojas R. A. įvykio vietoje matyto vyriškio dėvėtą striukę apibūdino kiek kitaip nei nurodė J. J. ir kokią pateikė R. R., ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti jį mačius kitą vyriškį, ypač, kai pastarasis liudytojas vyriškį matė iš toli, tamsiu paros metu, ir tas vyriškis buvo tas pats J. J. matytas, kurio ji neišleido iš akių iki pat automobilių stovėjimo aikštelės.

Nors ištyrus R. R. pateiktus rūbus ir batus, nebuvo rasta pateiktų tirti automobilių veidrodžių plastikinių nuolaužų plastiko ir dažų dangos mikrodalelių, o ant tų nuolaužų nerasta pluoštų, odos ir plastikų mikrodalelių nuo R. R. striukės ir batų (1 t., 109-114 b.l.), šios specialisto išvados nepaneigia R. R. buvimo įvykio vietoje ir inkriminuotų veiksmų atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada taipogi nustatyta, kad ant tirti pateiktų automobilių veidrodžių plastikinių nuolaužų rasta pavienių kubiniais indigoidiniais dažikliais dažytų mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie sudaro tirti pateiktų R. R. džinsinių kelnių audeklo pluoštinę sudėtį. Ši aplinkybė, ją vertinant su kitais aukščiau aptartais įrodymais, turi įrodomąją reikšmę ir sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl R. R. buvimo įvykio vietoje ir inkriminuotų veiksmų atlikimo.

Tai, kad liudytoja J. J. proceso metu išsakė abejonę dėl automobilius gadinusio asmens kepurės dėvėjimo nesudaro pakankamo pagrindo suabejoti jos parodymų patikimumu. Pagrindo netikėti ja ar motyvų jai apkalbėti R. R. teisėjų kolegija taipogi nenustatė.

Kaip minėta, nukentėjusieji R. R. nepažįsta, motyvų jų turto sugadinimui nenustatyta, todėl yra pagrindas manyti, kad svetimas turtas buvo gadinamas be jokios priežasties. Kieme stovinčių automobilių galinio vaizdo veidrodėliai buvo laužomi viešoje vietoje, pašalinio asmens akivaizdoje, šiam sukeliant baimę, sutrikdant jos rimtį, ką patvirtina liudytojos J. J. parodymai. Atlikdamas tokius veiksmus R. R. privalėjo numatyti, kad sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ką ir padarė.

Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nelieka abejonių ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. R. padarė jam inkriminuotą BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Taigi laikytina įrodytu, kad R. R. 2016 m. sausio 2 d. apie 23 val., viešoje vietoje – prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinio asmens akivaizdoje, tyčia, vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto niokojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, be jokios priežasties, nulaužė ir sugadino kieme stovinčių automobilių galinio vaizdo veidrodėlius, o būtent: G. B. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip padarydamas jai 30 eurų turtinę žalą, K. K. priklausančio automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir jo laikiklį, taip padarydamas jai 250 eurų turtinę žalą, J. B. priklausančio automobilio „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip padarydamas jam 20 eurų turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši R. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 dalyje, požymius.

Teisėjų kolegijai pripažinus R. R. kaltu padarius inkriminuotą BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, taipogi sprendžiami bausmės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat civilinių ieškinių išsprendimo klausimai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. veiką padarė būdamas neblaivus. Nors nagrinėjamu atveju įvykio metu nebuvo nustatytas R. R. neblaivumo laipsnis, ši aplinkybė neturi reikšmės pripažinimui, kadangi alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio parodymai ar kraujo tyrimas nėra vienintelis įrodymas asmens neblaivumui nustatyti. Tai, kad įvykio vakarą buvo išgėręs parodė ir pats R. R., tą patvirtino ir liudytojai J. J., J. L., R. G., R. R.. Liudytojas R. R. parodė, kad nuo R. R. sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija. Įvertinusi tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

Skirdamas bausmę R. R., aukštesnysis teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas vienas, baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas), jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veikos padarymui). Nusikalstamos veikos padarymo metu R. R. buvo administracine tvarka nebaustas, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis atvejis R. R. gyvenime, tai nebuvo dėsninga jo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, R. R. skirtina bauda, kuri yra artima BK 47 straipsnyje numatytam baudos minimaliam dydžiui už padarytą nesunkų nusikaltimą.

Nukentėjusieji K. K. ir J. B. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, K. K. – 278,99 Eur, o J. B. – 20 Eur sumai. Kadangi turtinė žala šiems nukentėjusiesiems padaryta neteisėtais tyčiniais R. R. veiksmais, jie turi pagrįstą teisę į jiems padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios K. K. civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais dokumentais (1 t., 37-38 b.l.), todėl yra pagrįstas ir visiškai tenkinamas. Nukentėjusysis J. B. jokių rašytinių dokumentų prašomai priteisti sumai teismui nepateikė (1 t., 47 b.l.), tačiau padarytoji jam turtinė žala dėl automobilio apgadinimo yra akivaizdi, žalos dydis yra protingas, todėl jo civilinis ieškinys tenkinimas visiškai.

Remiantis išdėstytu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-30 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. R. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 30 MGL (1136,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme R. R. išbūtą laiką nuo 2016-01-02 23.45 val. iki 2016-01-04 14.38 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – panaikinti.

Nukentėjusiųjų K. K. ir J. B. civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš R. R. priteisti K. K. – 278,99 Eur, o J. B. – 20 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – plastikines automobilių veidrodžių nuolaužas (paketas Nr. 307540) ir baltos spalvos voke supakuotas mikrodaleles, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti; rudos spalvos striukę, džinsines mėlynos spalvos kelnes, juodos spalvos batus, saugomus pas R. R., grąžinti savininkui R. R..

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Valdas CiesiūnasJolanta RaščiuvienėArtūras Ridikas