Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-150-180/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-28Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2-150-180/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01768-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Composites“
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-150-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01768-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Composites“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5805-262/2015 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Composites“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Baltic Composites“ priteisti 103 421,80 Eur dydžio žalos atlyginimo už neteisėtai gautas išmokas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant – 103 421,80 Eur. Teigė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas, nes atsakovė gali siekti nuslėpti turtą ar imtis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi prašymą patenkino – areštavo atsakovei UAB „Baltic Composites“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 103 421,80 Eur, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o tokio turto nesant – lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.

Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia daryti išvadą, kad jai palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja, o tai – pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat sprendė, kad reikalavimo suma – 103 421,80 Eur, atsakovui yra didelė. Atsakovė gali siekti paslėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl, teismo įsitikinimu, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Baltic Composites“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir prašymą atmesti, o šio prašymo netenkinus – leisti iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus žaliavos tiekėjams.

Skunde teigia, kad teismas neįvertino ieškinio pagrįstumo. Atsakovė apskundė ieškovės 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. SKP-335 susigrąžinti jai (atsakovei) suteiktą paramą, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Teismas neįvertino atsakovės finansinės padėties ir nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai nei sprendė teismas, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš pateikto įmonės balanso duomenų matyti, kad atsakovė turi didelės vertės turtą, yra pelningai veikianti įmonė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketina imtis kokių nors veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė vykdo gamybą: superka iš tiekėjų medžiagas, įvairias atliekas, jas perdirba ir parduoda. Atsakovė privalo laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, tačiau dėl neproporcingai taikyto turto arešto, kyla grėsmė atsakovės vykdomai veiklai.

Atsiliepimas

Ieškovė – Agentūra, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškinio argumentai bei kartu su juo pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą daryti išvadą, kad reikalavimas atlyginti žalą galėtų būti tenkinamas. Tai, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. SKP-335 atsakovė pateikė skundą Žemės ūkio ministerijai, nesudaro pagrindo teiginiui apie reikalavimo nepagrįstumą. Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, priimami sprendimai įsigalioja ir yra privalomi nuo jų priėmimo momento, todėl apeliantės skundo pateikimas neturi reikšmės. Didelė ieškinio suma turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Agentūra pateikė konkrečius duomenis, kad ginčo suma turėtų būti laikoma didele atsakovei, nes jos finansinė padėtis sukelia pagrįstų abejonių dėl galimybės ateityje įvykdyti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes jis apskundė ieškovės 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą susigrąžinti iš jo suteiktą paramą dėl padarytų pažeidimų. Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, Žemės ūkio ministerija apeliantės skundą atmetė. Antra, aplinkybė, kad šis Žemės ūkio ministerijos spendimas yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka administracinės kompetencijos teismui, neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Šiuo atveju preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą, akivaizdžių duomenų dėl Agentūros ieškinio preliminaraus nepagrįstumo nenustatyta.

Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Kartu su skundu apeliantė pateikė ilgalaikio turto, darbuotojų sąrašą, pirkimų žurnalą, tačiau juose esančių duomenų nepakanka spręsti apie realią apeliantės finansinę padėtį. Nepateikti duomenys nei apie turimas lėšas, gaunamas pajamas, nei apie finansinius įsipareigojimus. Iš esmės visą įmonės turtą sudaro gamybos priemonės – mašinos ir įrengimai, kurių vertė, juos naudojant, mažėja, todėl tokio turto gali nepakakti žalai atlyginti patenkinus ieškinį. Taigi nesant patikimų duomenų apie įmonės gerą turtinę padėtį, sprendžiama, kad apeliantė nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).

Paminėta, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir nesprendžia pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų klausimų. Kadangi apeliantė prašymo leisti iš areštuotų lėšų mokėti žaliavų tiekėjams nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teisme, ir teismas dėl to nesprendė, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas. Toks prašymas turėtų būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė