Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Š. ir I. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo nutraukti 1997-08-30 Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. 197, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, patvirtinti tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, E. Š. ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad kartu nebegyvena nuo 2016 m. balandžio 1 d., nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, santuoka iširo galutinai, taikinimas netikslingas. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad santuokoje gimė trys vaikai, iš kurių du nepilnamečiai - L. Š., gim. 2000-07-07, L. Š., gim. 2005-03-30, kurių gyvenamosios vietos, auklėjimo ir kitus klausimus pareiškėjai yra aptarę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašo palikti jiems santuokines pavardes bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Civilinio kodekso 3.51 – 3.53 str., 3.59 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Kadangi sutuoktiniai nuo 2016 m. balandžio 1 d. negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp pareiškėjų faktiškai iširo, todėl ji nutrauktina (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis). Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, tokio termino skyrimas netikslingas, pareiškėjai yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, taikytis nenori.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtintina (Civilinio kodekso 3.53 str. 3 ir 4 d.). Pareiškėjų pageidavimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktinos turimos santuokinės pavardės – Š., Š.. Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. L2-2075-669/2015, kurioje 2015-10-23 teismo įsakymu nuspręsta išniekoti iš I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur nuo 2015 m. spalio 23 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaikų motiną E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavas, vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja ir priteisė 1028 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kreditorės E. Š. naudai.

Pateiktas E. Š. ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas tai, kad santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti šalis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 96, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nutraukti pareiškėjų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1997 m. rugpjūčio 30 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 197.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti pavardę Š., pareiškėjui – Š..

Patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1.Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų sūnaus L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000 m. liepos 7 d. ir sūnaus L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2005 m. kovo 30 d., gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus kartu su motina E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

2. Šalys susitaria, kad tėvas I. Š. galės bendrauti su vaikais, kada tėvas ir vaikai bendrauti pageidaus, motina E. Š. tėvui bendrauti su vaikais kliūčių nedarys.

3. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas kitam neteiks.

4. Šalys patvirtina, kad registruoto turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis nėra įgiję, namų apyvokos daiktus yra pasidalinę, išlaikymas vaikams priteistas 2015 m. spalio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu civ. byloje Nr. L2-2075-669/2015, skolų neturi.

E. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės palikti nenagrinėtu.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.