Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. V. , 2010 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010-08-06 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 4 d. 22.50 val. Šilutės rajone, Vileikių kaime, vairavo transporto priemonę „VW Transporter“, (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu B. V. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 170 litų bauda.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 17). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą. KET 202 punktas nustato, jog važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais būtina juos užsisegti.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

B. V. neigia padaręs pažeidimą ir nurodo, jog vėlų vakarą jis važiavo prisegęs saugos diržais, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma. Pažeidėjas savo skundą grindžia motyvu, jog buvo vėlus vakaras ir pareigūnai galėjo nematyti, kad jis buvo prisegęs saugos diržais, nes jo automobilio galinis stiklas ir šoniniai stiklai tamsinti plėvele. Jis paaiškino, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, atsisegė saugos diržus tam, kad galėtų paimti dokumentus ir paduoti policijos pareigūnams.

Liudytoju apklaustas R. V. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, jog vairuotojas buvo stabdomas Vileikių kaime, Šilutės rajone, apie 22.50 val. Pažeidėjas išvažiavo iš Vileikių kaime esančios sodybos ir pavažiavo apie 100 metrų iki sustabdymo. Automobilis buvo stabdomas iš galo su įjungtais švyturėliais, vėliau jų vairuojamas tarnybinis automobilis buvo susigretinęs su „VW Transporter“ automobiliu. Pareigūnas patvirtino, kad akivaizdžiai matė, jog B. V. nebuvo prisegęs saugos diržais, o pamatęs pareigūnus bandė segtis saugos diržą, tačiau jis užstrigo. Liudytojas M. D. (pareigūnas, dirbęs kartu su R. V. ) parodė, kad jis sėdėjo keleivio pusėje. Pamačius važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržais, policijos pareigūnai pradėjo jį stabdyti įjungę raudonos – mėlynos spalvos švyturėlius. Privažiavę iš šono matė, jog vairuotojas pasiekė saugos diržą ir jį pradėjo segtis, tačiau staigiai jį patraukus, diržas užstrigo. Vėliau pažeidėjas automobilį sustabdė ir, jam priėjus prie vairuotojo, pastarasis jau buvo užsisegęs saugos diržais. Abu pareigūnai pažymėjo, jog B. V. sakė, kad būtų užsisegęs saugos diržus, tačiau, pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, su pažeidimu nebesutiko (b.l. 27-29).

Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys jų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 11-12) nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Abu pareigūnai pažymėjo, jog asmeniškai nepažįsta B. V. , su juo nėra susipykę, apie jo sūnaus konfliktą su policijos pareigūnais yra tik girdėję. Todėl teismas mano, jog pareigūnai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra prieštaringų įrodymų, kurie leistų abejoti pareigūnų parodymų tikrumu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog jis važiavo užsisegęs saugos diržais.

Teismas kritiškai vertina liudytojos A. V. parodymus apie tai, kad jos sutuoktinis važiavo prisisegęs saugos diržais, nes ji suinteresuota duoti palankius ir sutuoktinį teisinančius parodymus.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimo – įrodymui. Vertinant įrodymus, pareiškėjo paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

B. V. veika pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

ATPK 134 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 100 iki 200 litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), skundžiamu nutarimu (b.l. 7) paskirta 170 Lt bauda.

Pažyma apie asmens baustumą (b.l. 13-16) nustatyta, jog B. V. turi galiojančią administracinę nuobaudą: 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu baustas 125 Lt bauda už ATPK 123 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes vairuodamas transporto priemonę, tempė neįregistruotą puspriekabę. Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu ji pagrįstai inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, B. V. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Vadovaujantis baudos skyrimo taisyklėmis, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, B. V. turėjo būti paskirtas baudos maksimumas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo kreipimosi į teismą, laikytina, jog Institucija pagrįstai paskyrė 170 Lt baudą už ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuriuo B. V. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 170 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.