- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- N-62-2468-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), R. P. (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N. vardu pateiktą advokato R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis neįvykdė 2006 m. gruodžio 22 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir MRAAD) išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr. 8.6-21/11 reikalavimų, t. y. nepateikė paraiškos TIPK leidimui atnaujinti, įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui. R. N. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2009 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-46 yra paskirtas atsakingu už gyvulių skaičiaus kontrolę Jusevičių kaime, Kalvarijos savivaldybėje, 06 padalinyje. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 56 punkto reikalavimus. R. N. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 31 d. nutarimu pripažino R. N. kaltu padarius ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 1500 litų baudą. Buvo nustatyta R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
II.
R. N. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyta, ką Institucija laiko esminiu ūkinės veiklos pasikeitimu ir kada jis atsirado. Jo teigimu, remiantis Taisyklių 5.3 punktu, sprendžiant, ar atitinkamas veiklos pasikeitimas yra esminis, ar ne, Regiono aplinkos apsaugos departamentas turi priimti motyvuotą sprendimą, tačiau apie tokį sprendimą jam nėra žinoma. Jis nežinojo, nei koks esminis ūkinės veiklos pakeitimas yra įvykęs, nei kada jis įvyko, taip pat nuo kada jis turėjo imtis priemonių ir per kokį terminą tokios priemonės turi būti įgyvendintos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi R. N. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad tai, jog R. N. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas asmuo fermoje, pasikeitus ūkinei veiklai, neatnaujino reikiamo leidimo, o kadangi jis tokios pareigos neatliko, todėl teismui nekilo abejonių, kad R. N. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, veikos kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, jog pagrindo R. N. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, o jam skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir nėra per griežta.
III.
Advokatas R. P. R. N. vardu pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Jo teigimu, 2009 m. liepos 10 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-310 Lietuvoje nustačius klasikinį kiaulių marą 2009 m. liepos 11-22 d. kiaulių eksportas iš Lietuvos buvo uždraustas. Dėl tokio draudimo visose UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose fermose kiaulių skaičius buvo pasiekęs leistiną maksimumą. Kadangi Kalvarijos komplekso dydis leidžia laikyti daugiau nei 25 tūkst. kiaulių, nepažeidžiant gyvūnų gerovės reikalavimų, taip pat dėl natūraliai didėjančio kiaulių skaičiaus kitose UAB (duomenys neskelbtini) fermose, kuriose nėra techninių galimybių laikyti daugiau kiaulių, UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta pervežti dalį kiaulių iš kitų fermų į Kalvarijos kompleksą, todėl jame laikinai susikaupė daugiau kiaulių, t. y. virš 25 tūkst., nei leidžiama pagal 2006 m. gruodžio 22 d. išduotą TIPK leidimą Nr. 8.6.-21/11. Institucija 2009 m. liepos 22 d. patikrino Kalvarijos kompleksą ir nustatė padidėjusį kiaulių skaičių, todėl 2009 m. liepos 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. 17 (toliau – ir Nurodymas) įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) sumažinti kiaulių ir paršelių skaičių iki 25 tūkst., ką UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė laiku. Nepasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, 2009 m. liepos 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. N., kuriame nurodyta, kad įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui, jis neįvykdė TIPK leidimo reikalavimų ir nepateikė paraiškos TIPK leidimui atnaujinti. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyta, ką Institucija laiko esminiu ūkinės veiklos pasikeitimu. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad bet koks ūkinės veiklos pasikeitimas yra esminis, todėl laikinai padidėjus kiaulių skaičiui R. N. turėjo pateikti paraišką dėl TIPK leidimo atnaujinimo. R. P. teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo iš anksto numatyti valstybės institucijos draudimo realizuoti kiaules ir paršelius užsienyje, todėl iki jo priėmimo neturėjo jokios protingos prielaidos pateikti paraišką atnaujinti TIPK leidimą. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas TIPK leidimas numato teisę įmonei per metus Kalvarijos komplekse išauginti 90 tūkst. ir tokio reikalavimo įmonė nėra pažeidusi. Institucija 2009 m. rugsėjo 9 d. rašte teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikti paraišką dėl TIPK leidimo atnaujinimo turėjo ne dėl kiaulių skaičiaus viršijimo, o dėl tariamos papildomos taršos iš Kalvarijos komplekso, tačiau ši priežastis neatsispindi nei Institucijos protokole, nei nutarime, nei teismo nutartyje. Institucijos teiginius, kad iš Kalvarijos komplekso buvo papildoma tarša, paneigia Institucijos 2009 m. spalio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, kad 2009 m. liepos 8 d. ir rugpjūčio 19 d. paimtuose oro mėginiuose nenustatyta jokia teisės aktus pažeidžianti tarša iš Kalvarijos komplekso. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. rugsėjo 1 d. įvykdė Institucijos nurodymą bei išvežė laikinai susikaupusį kiaulių perteklių bei toliau vykdo savo įprastą ūkinę veiklą. Tuo tarpu, vadovaujantis Institucijos logika, įmonė turėjo įvykdyti Institucijos nurodymą bei pateikti paraišką TIPK leidimui atnaujinti dėl „esminio ūkinės veiklos pasikeitimo“, kurį sąlygojo tas pats kiaulių skaičiaus padidėjimas. Todėl advokato teigimu, R. N. galėjo būti nubaustas tik už TIPK leidimo reikalavimų neatitinkantį laikiną kiaulių skaičiaus padidėjimą Kalvarijos komplekse, bet ne už paraiškos TIPK leidimo atnaujinimui nepateikimą.
Remiantis Taisyklių 5.3 punktu, sprendžiant, ar atitinkamas veiklos pasikeitimas yra esminis, ar ne, Institucija turi priimti motyvuotą sprendimą, ir informuoti veiklos vykdytoją apie pareigą atnaujinti leidimą, tačiau apie tokį sprendimą apeliantui nėra žinoma. Jis nežinojo, nei koks esminis ūkinės veiklos pakeitimas yra įvykęs, nei kada jis įvyko, taip pat kada jam atsirado pareiga kreiptis su paraiška TIPK leidimui atnaujinti bei per kokį terminą tai turėjo būti padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. gruodžio 22 d. išduotu TIPK leidimu įmonei suteikiama teisė į aplinką išmesti taršą, susidariusią nuo vienu metu laikomų 25 tūkst. kiaulių. Nuo vienu metu laikomų kiaulių skaičiaus vertinama, kiek susidarys mėšlo ir srutų bei ar įmonė turės, kur kaupti susidariusį mėšlą ir srutas, ar turės pakankamą žemės plotą susidariusiam mėšlui ir srutoms įterpti. 2009 m. liepos 22 d. atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad joje vienu metu laikoma 32 tūkst. kiaulių, t. y. nuo 7 tūkst. kiaulių susidarančia tarša įmonė teršia aplinką, neturėdama tam leidimo, ir šis didesnis kiaulių laikymas, sąlygojantis didesnę taršą nei leista, yra esminis ūkinės veiklos pakeitimas, turintis reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Apie planuojamą didesnę taršą nei leista (esminius ūkinės veiklos pakeitimus) įmonė privalo pranešti Institucijai dar taršai neprasidėjus, kuri tada informuoja įmonę apie pareigą atnaujinti TIPK leidimą. Įmonė Institucijai pateikia paraišką leidimo atnaujinimui, o Institucija (priklausomai nuo leidimo išdavimo procedūros metu paaiškėjusių aplinkybių) išduoda atnaujintą leidimą arba atsisako jį atnaujinti, t. y. suteikia teisę į didesnę taršą arba ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. N. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas <...> pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus.
ATPK 512 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus.
R. N. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad neįvykdė 2006 m. gruodžio 22 d. MRAAD išduoto TIPK leidimo Nr. 8.6-21/11 reikalavimų, t. y. įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui, nepateikė paraiškos TIPK leidimui atnaujinti, tuo pažeisdamas Taisyklių 56 punkto reikalavimus.
Taisyklių 56 punkte nurodomi atvejai, kuomet TIPK leidimą reikia atnaujinti, t. y. įvykus esminiam ūkinės veiklos pakeitimui; leidime nustatytais atvejais ir terminais; eksploatavimo proceso arba veiklos saugai reikia naudoti kitas technologijas; įrenginio keliama tarša yra tokia didelė, kad leidime įrašytos teršalų išmetimo ribinės vertės turi būti peržiūrimos arba naujos ribinės vertės turi būti įrašomos į leidimą; kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756 -135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.
Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokių konkrečiai 2006 m. gruodžio 22 d. MRAAD išduoto TIPK leidimo Nr. 8.6-21/11 reikalavimų neįvykdė R. N., be to, pažymėtina, jog Taisyklių 56 punktas neįtvirtina pareigos, o tik nurodo atvejus, kuomet TIPK leidimas gali apskritai būti atnaujinamas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, koks esminis ūkinės veiklos pakeitimas buvo įvykdytas, kuris sąlygojo pareigą pateikti paraišką TIPK leidimui atnaujinti. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, jog minėtos aplinkybės nėra aiškios ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o tai apriboja atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, todėl Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. N. vardu pateiktą advokato R. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2009 m. liepos 31 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūrai tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.