Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., teistas 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2014 m. vasario 8 d., laikotarpiu nuo 07.00 val. iki 09.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini) , panaudodamas fizinį smurtą, delnu sudavė smūgį nukentėjusiajam D. M. S. į veidą, po ko pareikalavo duoti mobiliojo ryšio telefoną „Q. S. Q4415“, 1000 Lt vertės, odinę striukę, 1500 Lt vertės, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė D. M. S. priklausantį, 2500 Lt vertės turtą.

M. J. 2014 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 09.00 val., būdamas adresu M. K. Č. g. 4A, Vilniuje, studentų bendrabučio kambaryje, nukentėjusiajam D. J. miegant pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1800 Lt.

M. J. kaltę pripažino iš dalies, duodamas parodymus paaiškino, kad nurodytą dieną jis buvo bute pas E. R., sėdėjo iki 01.00 val., žiūrėjo televizorių. Atėjo prisigėręs A., D.jo draugai. Juos priėmė. Praėjo apie valandą, D. ėmė rėkauti, daryti nesąmones. M. J. jam sudavė, kad nerėkautų. D. buvo išgėręs, gal net pavartojęs narkotikų. M. J. jam sudavė per veidą, kas apsiramintų. Jis apsiramino, ėmė verkti. M. J. paklausė, ko verkia. Tada jis ėmė kažką kalbėti, kad M. J. imtų telefoną, pasakė, kad gali net batus savo atiduoti. Jį paguldė miegoti, jis užmigo su M. J. striuke. Gal jis nuėjo parūkyti su M. J. striuke, todėl su ja užmigo. Visos striukės buvo kartu sumestos ant stalo. M. J. norėjo jau važiuoti namo, todėl apsivilko jo striukę, nes jis buvo užmigęs su M. J. striuke. M. J. rašė jam per „Facebook“, bet paskui tik jo motina sakė, kad nori susitikti. Prie policijos komisariato M. J. nenorėjo susitikti, todėl R. P. davė striukę, kad perduotų D., ar jis grąžino, nežino. Jokių dokumentų kišenėse nebuvo. Striukę M. J. atidavė, bet telefonas liko pas jį, paskui jį pardavė. Reikėjo pinigų, todėl taip pasielgė. Kai susirašinėjo per „Facebook“, sakė atiduoti telefoną, bet jo pas M. J. jau nebebuvo. Jis padavė pažįstamam, kad parduotų lombarde, nes M. J. yra nepilnametis. Sakė, kad gavo 100 Lt, paskui tuos pinigus atidavė M. J.. D. S. striukė buvo odinė, telefonas nelabai brangus. M. J. internete matė, kad jis kainuoja 300 Lt, nukentėjusysis jį ir pirko per internetą. Dėl striukės vertės neprieštarauja. Namo buvo netyčia nueita su nukentėjusiojo striuke. M. J. nenorėjo su juo susitikti, todėl padavė R. P., kad grąžintų. M. J. nesityčiojo iš nukentėjusiojo, vieną kartą sudavė, kas nerėkautų. Jis tada pradėjo verkti. Jis po to ištiesė ir norėjo duoti M. J. savo telefoną. Pirma M. J. paėmė telefoną, pažiūrėjo, tada jį grąžino, jis įdėjo atgal į striukę. M. J. apsivilko nukentėjusiojo striukę, nes lauke buvo šalta, ilgokai reikėjo važiuoti. M. J. striukė buvo pas D., jis miegojo. Dėl striukės grąžinimo M. J. du kartus bendravo su nukentėjusiuoju, jis siūlė vietą, kur galėtų susitikti, M. J. nenorėjo su juo susitikti. Striukę M. J. grąžino policija. Nukentėjusiojo mama skambino M. J.. Ji sakė atiduoti daiktus.

Asmens dokumento išrašo duomenimis D. M. S. asmens tapatybės kortelė yra ieškoma, paskelbimo data – 2014-02-11( t.1, b. l. 10).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-02-11 protokolo duomenimis, nukentėjusysis D. M. S. pateikė susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ su M. J., pasivadinusiu M. M., medžiagą ( t.1, b. l. 16). Susirašinėjimo duomenimis, M. M. rašo - „sakau tokį rasiu tikrai“, D. S. – „ne, man reikia mano telefono, kurį tu pavogei iš manęs ir spėju jau pardavei“, M. M. – „ok, ryt jisai tau bus tik (keiksmažodis) ir atsiimk tą pareiškimą (keiksmažodis) /.../ pasakyk motinai, kad ryt viskas bus, bet tikrai neėmiau tavo paso, paskambink R., pasakyk, kad paieškotų“, D. S. – „tai dabar tu man tiksliai pasakyk, ką aš ryt atgausiu?“, M. M. – „striukę ir telefoną, daugiau sakau tikrai nieko neturiu /.../“, D. S. – „bet vogto telefono man nereikia, tada aš atgautus daiktus parodysiu policijai ir tada galėsim ramiai atsiimti pareiškimą ir nepradėsim ikiteisminio tyrimo“, M. M. – „ok, bus tavo, pamatysi“, D. S. – „taip tau norėjo ir pranešti tyrėjas, bet tu išsijungęs telefoną, be reikalo, nereikia bijot, kol kas nereikia“, M. M. – „aš nebijau, tiesiog pas luk liko telefonas, gali paskambinti“, D. S. – „jau 17.30 h, daiktų nėra, juokai baigti, gana tyčiotis, viskas“, M. M. – „palauksi dar, jei nereikia tau jo, tad aš sau jį pasiliksiu“, D. S. – „ gana jau, palaukėm, viskas, užtenka žaidimus žaisti ir tempti laiką“, M. M. – „(keiksmažodis) nereikia turėsiu jį ir (keiksmažodis) parduosiu“, D. S. – „gerai, viskas aišku su tavimi“, M. M. – „ir man (keiksmažodis) kas man bus“ ( t. 1, b. l. 18-19).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-05-16 protokolo duomenimis, D. M. S. pateikė mėlynos spalvos striukę ( t.1, b. l. 22-23).

Pakvitavimo duomenimis, M. J. 2014-07-17 atsiėmė striukę ( t.1, b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Nors M. J. savo kaltę pripažino iš dalies, teismas vertina, kad kaltinimas dėl plėšimo iš nukentėjusiojo D. M. S. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė vieną kartą sudavęs nukentėjusiajam, po ko šis jam atidavė savo telefoną. Teismas vertina, kad kaltinamojo parodymai apie smurtą patvirtinti nukentėjusiojo rašytinių pareiškimų duomenimis, liudytojos R. S. parodymais apie tai, kad sūnus ryte grįžo išsigandęs, papasakojo buvęs apiplėštas, liudytojo R. P. parodymais, kad D. M. S. verkė, pasakė jam, kad M. J. jį mušė, liepė duoti telefoną, prašė pasimatuoti striukę. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. J. rašytiniame prisipažinime taip pat pripažino atėmęs telefoną ( t.1, b. l. 66).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo parodymai apie tai, jog nukentėjusysis jam savanoriškai atidavė telefoną, o nukentėjusiojo striukę jis pasiėmė, kadangi nukentėjusysis miegojo su jo, M. J., striuke, bylos duomenimis yra paneigti.

Liudytojas R. P. parodė, kad ryte jis neišleido D. M. S., kol šis neapsivilko striukės, nes buvo vasario mėnuo. Liudytoja R. S. parodė, kad sūnus ryte parėjo su plona – „bolonine“ striukele, daiktai nebuvo lygiaverčiai, D. M. S. striukė buvo odinė, beveik nauja. Teismas atkreipia dėmesį ir į susirašinėjimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo duomenis – M. J. žada grąžinti daiktus, po to atsisako tai daryti. Teismas pasisako, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pareiškimuose išdėstytai pozicijai, patvirtintai liudytojų parodymais, paties kaltinamojo susirašinėjimo medžiaga. Teismas vertina, kad kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis, atidavęs jam telefoną, turėdamas savo, ženkliai brangesnę, būtų ėmęs kaltinamojo striukę, su ja užmigęs, o kaltinamasis būtų išėjęs be jam priklausančio daikto tiesiog nenorėdamas žadinti nukentėjusiojo, kuriam jis prieš tai, jo paties parodymais, vartojo smurtą, yra nelogiška.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, po ko paėmė nukentėjusiojo turtą, jo veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą. Duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų suduota daugiau nei vienas smūgis, byloje nėra, todėl ši aplinkybė tikslintina. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pagrobė striukėje buvusią asmens tapatybės kortelę, nepaneigta galimybė, kad kortelė galėjo iškristi iš rūbo ar kita, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

D. M. S. byloje pareiškė 2500 Lt civilinį ieškinį (t.1, b. l. 20). Kaltinamasis nurodė, kad striukės vertės jis neginčija, telefonas nebuvo brangus. Į bylos nagrinėjimą nukentėjusysis neatvyko, duomenų, patvirtinančių žalos dydį, nepateikė, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 252 str. 1 d.). Nukentėjusysis turi teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka.

K. M. J. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis nuvažiavo pas Remigijų, atvažiavo D. J. su dviem draugais. Jie išgėrinėjo, bendravo. Ant sofos gulėjo telefonas, M. J. jį paėmė. Su nurodyta telefono kaina sutinka. Telefonas buvo ant sofos, nukentėjusysis miegojo, sofa buvo plati. Telefonas buvo ant sofos nugarėlės, galima sakyti, virš galvos nukentėjusiajam. Jis buvo kraunamas.

Nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad jis susipažino su M. J. tą dieną, kai viskas įvyko. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., ten pasitiko R. P. su M., pradėjo išgėrinėti. D. J. užmigo, kiek prisimena, dėjosi į kišenę telefoną. Ryte atsikėlęs telefono neberado. Pakrovėjo jis neturėjo. Gali būti, kad D. J. paliko telefoną ant sofos. Tiksliai neprisimena,. Buvo išgėręs. Pradėjo ieškoti, nerado, skambino policijai. Jam pasakė, kad tik blaivus galės rašyti pareiškimą. Nuvažiavo namo, išsimiegojo, tada parašė pareiškimą. Telefonas grąžintas. D. J. visiems per kolonėles telefonu leido muziką. Kai ėjo miegoti, muzika nebegrojo, D. J. telefoną pasiėmė, atrodo, įsidėjo į kišenę. Gali būti, kad jis iškrito, kažkas padėjo ant viršaus. Telefonas didelis, tikrai galėjo iškristi telefonas iš kišenės.

G. B. paaiškino, kad jis pamatė, jog žmogus parduoda telefoną. To žmogaus vardas buvo Ernestas. Parašė jam, paklausė, už kiek parduoda, jam pasiūlė keistis. Susitiko, G. B. paklausė, ar telefonas nėra vogtas. Buvo skeltas ekranas. G. B. papildomai sumokėjo 50 Lt, paskui jie išsiskyrė. G. B. telefono vertė 800, dar sumokėjo 50 Lt, jis reiškia ieškinį 740 Lt sumai. Telefonas iš jo buvo paimtas.

L. R. P. paaiškino, kad D. J. jis, atrodo, nepažįsta. Turbūt buvo M. J. vėl atėjęs į jo namus, jis buvo nuolatinis svečias. Kad būtų miegojęs pas jį D. J., neprisimena.

L. M. P. paaiškino, kad D. J. turėjo telefoną, teko girdėti, kad telefonas dingo. Iš D. J. girdėjo, kad jis atsikėlė, telefono nebebuvo. M. J. M. P. neprisimena, tą vakarą M. P. buvo neblaivus.

Protokolo-pareiškimo duomenimis, D. J. 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi dėl to, kad laikotarpyje nuo 05.00 val. iki 09.00 val. (duomenys neskelbtini), po vakarėlio iš jo kelnių kišenės buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „S. N.“, dėl šio įvykio jam padaryta 1800 Lt žala ( t.1, b. l. 40).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2014-04-14 protokolo duomenimis, G. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „S. N.“, IMEI (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 47).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2014-07-16 protokolo duomenimis, E. Ž. iš pateiktų fotonuotraukų kartotekų atpažino asmenį (M. J.), kuris 2014-02-19 pardavė mobilaus ryšio telefoną E. Ž. ( t.1, b. l. 53-55).

Pakvitavimo duomenimis, D. J. 2014-06-06 atsiėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-N700“, IMEI (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 62).

Kaltinamasis kaltę dėl nukentėjusiojo telefono vagystės pripažino. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo D. J., liudytojo G. B. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pakvitavimo duomenys, kuriais nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamajam inkriminuota vagystė iš nukentėjusiojo drabužių, teismas vertina, kad patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą dėl telefono vagystės būtent kišenvagystės būdu, bylos nagrinėjimo metu negauta. Visų apklaustų asmenų parodymais, įvykio metu jie buvo vartoję alkoholio, D. J. – smarkiai apsvaigęs. Teismas vertina, kad ši aplinkybė įtakojo asmenų gebėjimą įsiminti įvykio aplinkybes, duoti apie juos parodymus. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad gali būti, jog jis paliko telefoną ant sofos, tiksliai neprisimena, kai ėjo miegoti, D. J. telefoną pasiėmė, atrodo, įsidėjo į kišenę, gali būti, kad jis iškrito, kažkas padėjo ant viršaus, telefonas didelis, tikrai galėjo iškristi iš kišenės. Išvada apie asmens kaltę negali būti grindžiama prielaidomis. Abejonės, kai jų negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Teismas daro išvadą, kad telefono paėmimo momento nematė nei nukentėjusysis, nei liudytojai R. P., M. P., kaltinamojo parodymai, kad jis paėmė telefoną nuo sofos, kitais duomenimis nepaneigti. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad telefonas buvo paliktas krautis, kurios nepatvirtino nukentėjusysis – minėta aplinkybė savaime nepaneigia galimybės, jog nukentėjusiojo telefonas jam miegant buvo ne rūbuose. Kaltinamojo veika iš BK 178 str. 2 d., numatančio atsakomybę už kišenvagystę, perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d., numatantį atsakomybę už svetimo turto vagystę.

B. G. B. dėl mobiliojo telefono pareiškė ieškinį 740 Lt sumai ( t.1, b. l. 48). Bylos duomenimis, šis asmuo pareiškė ieškinį dėl telefono, kurį jis įgijo iš asmens, vardu Ernestas, vertės, kadangi šis telefonas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo D. J., iš G. B. paimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 pasisakyta, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos.

Kadangi G. B. M. J. nusikalstama veika žalos nebuvo padaryta, jis turi teisę kreiptis su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

K. M. J. dalinį kaltės pripažinimą teismas vertina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61, 91 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, M. J. teistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, padarytos 2013 m. rugpjūčio 4 d. ( t.1, b. l.91-93, 82-84), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t.1, b. l. 89), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t.1. b. l. 87), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t.1 , b. l. 88), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-04-22 iki 2012-05-02, diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai ( t.1, b. l. 86). Vaikų namų direktorės charakterizuojamas kaip judrus, sunkesnio būdo paauglys. Nurodoma, kad 2013 m. nebaigė mokslo metų, 2014-2015 mokslo metus (duomenys neskelbtini) mokėsi pakankamai gerai, pasižymėjo neblogu elgesiu. Teigiama, jog jo elgesys pasikeitė, jis paaugo, subrendo.

M. J. 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., veikos laikas – 2013 m. rugpjūčio 4 d., teistas 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. dėl veikų, padarytų 2014 m. gegužės 31 d. Kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei, kurių viena susijusi su fizinio smurto panaudojimu, padarymu. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio.

Bausmės bendrintinos tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., taikant dalinį sudėjimą. Įvertinus kaltinamojo amžių, teigiamus elgesio pokyčius, taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, galinčias daryti teigiamą poveikį elgesiui.

K. M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t.1, b. l. 38-39, 73-74), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, vadovaujantis BK 83 str., skirti įspėjimą, vadovaujantis BK 87 str., skirti elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. M. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.