- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1679-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05081-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2014 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bausmė atlikta;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2018 m. balandžio 1 d. apie 13.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,09 promilės girtumo), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine I. S. metu, kumščiu sudavė smūgį jai į nosį, taip sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena jo sugyventinė I. S., jo motina V. K. ir jo dukterėčia E. K. Su I. S. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. 2018 m. balandžio 1 d. apie 13.15 val. jis kartu su I. S. atėjo į minėtą butą. Bute tuo metu nieko nebuvo. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kad dažnai barasi. Konfliktas kilo jų kambaryje. Konflikto metu I. S. pavadino jį „debilu“. Jis labai supyko ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į nosį. I. S. iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko atvyko policininkai ir jį sulaikė. Dėl minėto įvykio jis labai gailisi (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad šiuo metu gyvena pas savo mamą. Iki įvykio 20 metų gyveno kartu su A. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso A. mamai. Su A. konfliktuoja retai. Minėtas konfliktas įvyko dėl to, kad abu buvo neblaivūs, konflikto niekas nematė. 2018 m. balandžio 1 d. apie 13.00 val. ji kartu su A. grįžo namo iš draugų ir pradėjo konfliktuoti, bartis. A. jai vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į nosį. Ji jautė fizinį skausmą, bet nuo medikų pagalbos atsisakė. Tuomet nukentėjusioji labai supyko ant jo ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. Jokių sužalojimų nepatyrė. Šiuo metu ant A. ji nepyksta (b. l. 10).
Iš policijos pareigūno J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 1 d. 13.15 val. jis ir vyr. patrulis A. B. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) smurtauja sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. S., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis A. K. sudavė jai rankos kumščiu į nosį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino. Abu asmenys buvo neblaivūs. A. K. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, elgėsi ramiai (b. l. 2-3).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nors nukentėjusioji nurodo, jog šiuo metu gyvena pas savo mamą, tačiau ji pati patvirtino, kad iki įvykio (duomenys neskelbtini) metų gyveno su A. K. bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), šią aplinkybę patvirtino ir A. K. (b. l. 19). Byloje nustatyta, jog įvykis nutiko būtent minėtame bute. Todėl laikytina, kad nukentėjusioji tebėra kaltinamojo sugyventinė ir šeimos narė BK 140 straipsnio 2 dalies prasme.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kilusio žodinio konflikto metu labai supyko ir sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į nosį (b. l. 19). Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir nukentėjusioji, kuri parodymuose taip pat nurodė, kad jautė fizinį skausmą, bet nuo medikų pagalbos atsisakė (b. l. 10). Analogiškai įvykio aplinkybės atspindimos ir policijos pareigūno J. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 2-3). Teismas pažymi, jog skirtingi duomenų šaltiniai iš esmės vienodai atspindi įvykio eigą. Pagal juos matyti, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajai, kuri yra jo šeimos narė, kumščiu į nosį. Teismui nėra abejonių, kad toks smūgis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat nėra abejonių, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi smogdamas į žmogui gyvybiškai svarbią vietą – veido sritį suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suvokė dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi, apibendrindamas teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 33-36).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 24, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), administracine tvarka baustas (b. l. 25-26), nedirbantis (b. l. 28), registruotas darbo biržoje (b. l. 29), dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (b. l. 31-32). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,09 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 14, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas pažymi, jog įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, jog nei kaltinamasis, nei jo padarytas nusikaltimas nesiekia tokio pavojingumo, jog šiuo konkrečiu atveju reikėtų skirti itin griežtą bausmę. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir teigiama įtaka kaltinamojo elgesiui ateityje bus pasiekta skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, didesnę nei šios bausmės vidurkis. Taip pat kaltinamasis įpareigojamas per 2 mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Kadangi kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, o procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 1 d. 13.15 val. (b. l. 16) iki 2018 m. balandžio 3 d. 12.17 val. (b. l. 22) išbūtas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismas taip pat pažymi, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš savo šeimos narį. Todėl šiuo atveju yra tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programos ir įpareigoti kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 21) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 1 d. 13.15 val. iki 2018 m. balandžio 3 d. 12.17 val. išbūtą laiką (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti A. K. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.