- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- eAS-367-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04879-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 6-24-16174; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6572; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti motinystės pašalpą, taikant pareiškėjos atžvilgiu paskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 127,87 Eur ir įpareigoti išmokėti neišmokėtą pašalpos skirtumą, pastarąjį apskaičiuojant nuo 11 252,56 Eur pašalpos, apskaičiuotinos taikant pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl skundo atsisakymo, tačiau nurodė, jog ji yra įgijusi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjos skundo reikalavimas buvo patenkintas Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. spalio 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju iki Konstituciniam Teismui priėmus 2016 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. KT8-N5/2016 ir iki Pakeitimo įstatymo priėmimo VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų, nes pareiškėjai motinystės pašalpa buvo mokama, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kuriomis nesivadovauti VSDFV Vilniaus skyrius negalėjo. Remiantis minėtu Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus procesinis elgesys pareiškėjos atžvilgiu buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Pareiškėja N. P. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti, t. y. priteisti pareiškėjos N. P. naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 622,50 Eur. Priteisti pareiškėjos N. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atskirąjį skundą t. y. 100 Eur.
Nurodo, kad šioje byloje laimėjusi šalis yra pareiškėja, kadangi atsakovas geruoju įvykdė jos skundo reikalavimus, t. y. 2017 m. sausio 3 d. motinystės pašalpa pareiškėjai buvo perskaičiuota ir jau yra išmokėtas jos skirtumas.
Pareiškėjos teisė atsisakyti skundo ir reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai atsakovas geruoju patenkina reikalavimus padavus skundą teismui yra suformuota ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442- 151/2012, teismas nurodė, jog „ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato (dabar 40 str. 2 d.), jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Ta aplinkybė, kad atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, šiuo atveju reikšmės neturi, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą“. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminės reikšmės neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą.
Pareiškėjos lūkesčiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atitinka ir susiformavusią teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad „vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje (dabar 40 str. 1 d. pareiškėjos pastaba) įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr. 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3342-575/2016).
Pareiškėja turi pagrįstą teisinį lūkestį, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog šioje byloje jos elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi įstatymuose jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėja kreipėsi į teismą tik po to, kai 2016 m. lapkričio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr. (11.1) I-6572 nepatenkino pareiškėjos skundo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 6-24-16174. Vadinasi, pareiškėja laikėsi visų administracinio proceso reikalavimų, t. y. tokio pobūdžio bylose pirmiausiai kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir tik po to į teismą. Jokių procesinių pažeidimų ar įrodymų, jog pareiškėja nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis byloje nėra.
Pažymi, kad 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1057-643/2017, spręsdamas analogišką ginčą (dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo ir skirtumo išmokėjimo) priėmė nutartį (ši nutartis jau įsiteisėjo nuo 2017 m. kovo 8 d.), kuria nutarė priimti pareiškėjos skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukti, taip pat patenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir pareiškėjos naudai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog „pareiškėjo teisei į išlaidų atlyginimą atsakovui geruoju patenkinus jo reikalavimą, neturi reikšmės aplinkybė, jog atsakovas nekeitė ar nenaikino pareiškėjo ginčytų sprendimų, nes pareiškėjo reikalavimų patenkinimu laikytini ir tokie veiksmai, kai anksčiau priimti aktai tiesiogiai nebuvo pakeisti, tačiau buvo priimti nauji aktai, patikslinantys ankstesniųjų taikymą“.
Žemesnės instancijos teismas
Vadinasi, pareiškėjai atsisakius nuo skundo reikalavimų, kai juos patenkina atsakovas, pareiškėja pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį turi teisę reikalauti, kad būtų padengtos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Pastebėtina, kad pareiškėja už skundo parengimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-16174 „Dėl N. P. teisės į motinystės pašalpą“ advokatui sumokėjo 180 Eur, už skundo teismui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6572 „Dėl motinystės pašalpos“ parengimą – 270 Eur, už 2017 m. sausio 20 d. prašymą dėl skundo reikalavimų – 120 Eur, o už atstovavimą 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje – 30 Eur. Viso pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 600 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jos elgesys šioje byloje laikytinas tinkamu, o bylinėjimosi išlaidos pagrįstomis ir racionaliomis, todėl atlygintinos. Taip pat už skundo padavimą teismui pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Todėl pareiškėjai iš viso turėtų būti priteisiama 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pabrėžtina, jog pareiškėjai taip pat turėtų būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rengimu. Rekomendacijų 8.15. punkte yra nurodyta, kad už atskirojo skundo parengimą, taikomas 0,4 koeficientas nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Vadinasi maksimaliai už atskirojo skundo parengimą pareiškėjai galėjo būti priteista 308,8 Eur. Už teisines paslaugas parengiant atskirąjį skundą pareiškėja patyrė 100 Eur išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atskirojo skundo tenkinimo atveju, sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas tinkamai įvertino, kad iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo skiriamoms motinystės pašalpoms taikyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai išmokėtą motinystės pašalpą perskaičiavo ir susidariusią nepriemoką perskaičiavo nedelsdamas, t. y. iškart po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo ir nurodytų įstatymo nuostatų pasikeitimo bei nelaukdamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 8 straipsnyje numatytų terminų pabaigos. VSDFV Vilniaus skyrius savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VSDFV Vilniaus skyriui (kaip viešojo administravimo subjektui) nesuteikta teisė skirti bei mokėti pašalpas kitaip nei numatyta įstatymuose. VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą pagal maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį, veikė įstatymų nustatytose ribose ir vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis, o pasikeitus teisiniam reguliavimui pareiškėjos motinystės pašalpą nedelsdamas perskaičiavo bei išmokėjo susidariusį skirtumą, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus bylinėjimosi išlaidų nepriteisė pagrįstai.
Šalies argumentai
VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių ir, kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-144-261/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad advokatas A. N. yra atstovavęs ne vienoje analogiškoje byloje tiek teikiant skundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl akivaizdu, kad advokato laiko ir darbo sąnaudos rengiant skundus Fondo valdybai ir teismui (kurie iš esmės susideda iš faktinių bylos aplinkybių bei Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinės dalies nuostatų išdėstymo) buvo minimalios, o prašomos priteisti 450 Eur išlaidos už skundų parengimą yra neproporcingai didelės. Taip pat neproporcingai didelių 120 Eur išlaidų prašoma už prašymą dėl skundo reikalavimų bei 100 Eur išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Abiejuose minėtuose dokumentuose iš esmės dėstomi tie patys motyvai, kurie, beje, yra analogiški motyvams, dėstomiems ir prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato A. N. atstovaujamose analogiškose bylose.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. po 2016 m. gruodžio 20 d. Pakeitimo įstatymo, numatančio motinystės pašalpų nepriemokų išmokėjimą iki 2017 m. birželio 30 d., priėmimo. Nepaisydama nurodytos aplinkybės, pareiškėja inicijavo teisminį procesą, taigi, ginčo kilimo priežastys sietinos išimtinai su pareiškėjos apsisprendimu kreiptis į teismą, nelaukiant kol praradimai bus atlyginti nustatyta tvarka. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teisminio ginčo inicijavimas, nepaisant įstatymu nustatyto pašalpų gavėjų turtinių praradimų kompensavimo mechanizmo, ir, tuo labiau, pareiškėjos atstovo dalyvavimas 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, kai atsakovas 2017 m. sausio 2-3 d. jau buvo perskaičiavęs motinystės pašalpą ir išmokėjęs jos nepriemoką pareiškėjai, nebuvo būtini bei neturėtų būti vertinami kaip tinkamas pareiškėjos procesinis elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, nors atsakovas teigia, kad pareiškėjos reikalavimas patenkintas ne geruoju, o dėl to, kad įsigaliojo atitinkamo įstatymo pataisos, atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą visgi pats pripažįsta, kad vadovaudamasis 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016 bei nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nelaukdamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų pašalpos perskaičiavimo ir išmokėjimo terminų pabaigos, perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą ir išmokėjo susidariusį skirtumą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, spręstina, kad atsakovas pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis keistina, pareiškėjai priteisiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.
Šiuo atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė jos naudai priteisti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 667 (skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d.). Žyminį mokestį nagrinėjamu atveju įpareigoja sumokėti įstatymas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl yra priteistinos.
Pareiškėja taip pat prašė atlyginti atstovavimo išlaidas, iš viso 600 Eur. Nurodyta sumą sudaro išlaidos už skundo Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai parengimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-16174 „Dėl N. P. teisės į motinystės pašalpą“ – 180 Eur, už skundo teismui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6572 „Dėl motinystės pašalpos“ parengimą – 270 Eur, už 2017 m. sausio 20 d. prašymą dėl skundo reikalavimų parengimą – 120 Eur, ir už atstovavimą 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje – 30 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2016 m. spalio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 73, 2017 m. vasario 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/10, taip pat 2016 m. spalio 14 d. atstovavimo sutartį Nr 74A.
Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio
Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėja prašė priteisti 180 Eur už skundo Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai parengimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-16174 „Dėl N. P. teisės į motinystės pašalpą“. Taigi iš esmės minėtas dokumentas yra pareiškimas, kuriuo prašoma spręsti ginčą ne teisme. Kadangi nurodyto pareiškimo parengimo paslauga suteikta 2016 m. IV ketvirtyje (pareiškimas pateiktas 2016 m. spalio 28 d.), šiuo atveju taikytinas 2016 m. II ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. II ketvirtį sudarė 771,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, maksimali suma, galima priteisti už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme yra 231,57 Eur (0,3x771,9). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 180 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija.
Už skundo teismui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6572 „Dėl motinystės pašalpos“ parengimą pareiškėja prašė atlyginti 270 Eur dydžio išlaidas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2016 m. IV ketvirtyje, taikytinas 2016 m. II ketvirčio darbo užmokestis (771,9 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 1 929,75 Eur (2,5x771,9). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 270 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija.
Už 2017 m. sausio 20 d. prašymą dėl skundo reikalavimų parengimą pareiškėja prašo atlyginti 120 Eur dydžio išlaidas. Prašymo dėl skundo reikalavimų paslauga suteikta 2017 m. I ketvirtyje, todėl šiuo atveju taikytinas 2016 m. III ketvirčio darbo užmokestis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2016 m. III ketvirtį sudarė 793,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 317,32 Eur (0,4x793,3). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 120 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija.
Už atstovavimą 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pareiškėja prašo atlyginti 30 Eur dydžio išlaidas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. posėdžio trukmė 2 min. (posėdžio pradžia 10 val. 42 min., o pabaiga 10 val. 44 min.). Pagal Rekomendacijų 8. 19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimali galima priteisti suma yra 79,33 Eur (0,1x793,3). Tačiau pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovas – advokatas, truko tik 2 min., pareiškėjos prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma, t. y 30 Eur nelaikytina pagrįsta. Todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjai priteistina 22,50 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma, 180 Eur dydžio išlaidų suma už skundo Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai parengimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 6-24-16174, 270 Eur dydžio išlaidų suma už skundo teismui parengimą, 120 Eur dydžio suma už prašymo dėl skundo reikalavimų parengimą. Taigi iš viso pareiškėjai priteistina 592,50 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat prašo atlyginti atskirojo skundo parengimo išlaidas, t. y. 100 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. kovo 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/20, taip pat 2017 m. kovo 10 atstovavimo sutartį Nr. 74B. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 16 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, kad ji patyrė atskirojo skundo parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo parengimo paslauga buvo suteikta 2017 m. I ketvirtyje, taikytinas 2016 m. III ketvirčio darbo užmokestis (793,3 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 317,32 Eur (0,4x793,3). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija. Taigi iš viso pareiškėjai priteistina 100 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Apibendrinus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis keistina – pareiškėjai priteistina 592,50 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suma. Pareiškėjai taip pat priteistina 100 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį pakeisti.
Pareiškėjos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai N. P. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 592,50 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai N. P. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 100 Eur (vieną šimtą eurų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.