Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-947-348-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
1A-947-348-2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01237-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Algirdas Remeika, Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
V. B., R. L.
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-947-348-2013;

Teisėjas Arūnas Purvainis Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01237-2013-2;

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl 2013 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2013-08-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. L., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. L. 2013 m. rugpjūčio 25 dieną apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išlaužė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pusrūsio duris ir įsibrovė į mokyklą, kur išlaužė antrame mokyklos aukšte esančio 204 B kabineto durų spyną 74,04 lt vertės, tačiau šiame kabinete nieko vertingo neradę, iš kito, 208 kabineto, pagrobė ten stovėjusį kompiuterio monitorių „LG FLATRON L1753S-SF“, 460,20 litų vertės, tuo (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai padarė 534,24 Lt. turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl apylinkės teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti LR BK 64¹ str. ir sumažinti paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėja advokatė R. Kalkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį, kuriame padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė pritaikyti tinkamai.

Kadangi apeliantas prašo tik jo atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

LR BK 64¹ str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu galima tik esant visoms LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau vien to bausmės sušvelninimui pagal LR BK 64¹ str. neužtenka. Nors nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. vagystę įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su R. L.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad duodamas parodymus apie nusikalstamą veiką nebuvo nuoširdus, nes davė klaidingus parodymus apie bendrininko veiksmus. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis V. B. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Nenustačius, kad V. B. prisipažino kaltu, nėra pagrindo taikyti LR BK 64¹ str. nuostatų ir sumažinti paskirtą bausmę.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Algirdas RemeikaDmitrijus Korsakovas