- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- I-10271-821/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03829-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b.l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), 35 100 EUR neturtinei žalą atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011-10-07 iki 2014-12-19 (1170 dienų) Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Suėmimo vykdymo metu jam nebuvo suteiktos tinkamos laikymo ir orumo nežeminančios sąlygos: nuolat trūko inventoriaus, kalinimo įstaiga buvo perpildyta, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūkantis, trūko gyvenamojo ploto, laikymo sąlygos antisanitarinės: mažoje patalpoje daug kalinamųjų, dušo - karšto vandens suteikimas tik kartą per savaitę, uždraustų medžiagų, tokių kaip asbestas, panaudojimas gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacija). Visai tai prilygo kankinimui.
Suėmimo vykdymo metu Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų nustatytų tinkamų kalinimo sąlygų. Kameros bendras plotas sudaro apie 7 kv. m., o rūsyje esančios kameros dar mažesnės. Be to, kameroje yra dvi dviejų aukštų lovos, kurios užima po 2 kv. m. (4 kv.m.), sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), tualetas su pastatyta apie 1,5 metro aukščio sienele, į grindis įmontuotas mažas staliukas su dviem atsilenkiamomis kėdėmis, kurie taip pat užima dalį ir taip jau labai mažo laisvo kameros ploto.
Perpildytoje kameroje buvo nuolat rūkoma. Su rūkančiais asmenimis buvo laikomas dešimt mėnesių per visą suėmimo laiką, t.y. nuo 2011-10-12 iki 2012-04-02, nuo 2014-08-15 iki 2014-12-19. Tik atvykęs į Lukiškių TI-K paskirstymo punktą darbuotojus informavo, kad yra nerūkantis. Tačiau niekas į žodžius nereagavo. Kadangi kamerose bloga ventiliacija, dėl rūkymo nuolat trūkdavo gryno oro, dėl to pareiškėjas kankinosi, patyrė didelių nepatogumų, labai išgyveno dėl tokio gyvenimo kokybės pablogėjimo, didelio diskomforto. Bėgant laikui tapo dirglus, nervingas, jautė nuolatinę baimę aplinkai. Be to, kalint rūsyje, kur didelė drėgmė, pablogėjo sveikata. Prasidėjo akių uždegimas, kuris tęsėsi iki 2012 m. lapkričio mėn. pabaigos, kol iš antro korpuso 378 kameros buvo perkeltas į sausą kamerą Nr. 298. Dėl drėgmės kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krisdavo ant galvų, į lėkštes valgant, kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, nes juose įrengti staliukai buvo labai maži (karantine staliuko nėra), kamerose būdavo tarakonų, dėl to naktimis buvo baisu net užmigti. Pažymi, kad kameroje dėl erdvės ir oro trūkumo neįmanoma fiziškai pailsėti. Pasivaikščioti buvo išvedamas 3 kartus per savaitę 6.30 val. ryte, vos vienai valandai. Rudens -žiemos sezonu tokiu metu visada būna tamsu, pasivaikščiojimo kiemeliai kritiškos būklės.
Norint pasinaudoti kirpėjo paslaugomis reikia laukti dvi savaites, plaukai kerpami nesilaikant higieninių normų, t.y. visi kerpami ta pačia kirpimo mašinėlės galvute, nedezinfekuodamas jos su sanitarinėmis priemonėmis, nevaloma po kiekvieno kirpimo. Dušu leidžiama naudotis tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Į šį laiką įeina nusirengimas, pasiruošimas prausimuisi, prausimasis, apsirengimas. Šioje patalpoje nėra persirengimui skirtos vietos, t. y. viena bendra patalpa, padėti drabužiai sudrėksta, ant dušo sienų aiškiai matosi grybelis, dušo patalpos netvarkingos.
Gyvenamojoje aplinkoje, t.y. pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacijai, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijai panaudotas asbestas, kurio medžiaga pagal Europos ir Tarybos direktyvą 2003/18/EB iš dalies pakeista Tarybos direktyva 83/477/EEB nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Teisės aktai numato, kad gyvenamosiose patalpose ir jos aplinkoje neturi būti nė vieno asbesto plaušelio.
Dėl netinkamų sulaikymo vykdymo sąlygų daug kartų žodžiu kreipėsi į kalėjimo administraciją, bet žodinių skundų niekas neregistravo ir į juos nereagavo, esamos padėties pakeisti nebandė. Keletą kartą skundus teikė ir raštu. Pažymi, kad dėl šilto vandens nebuvimo kameroje negalėjo išsiplauti indų, šaltas vanduo darė neigiamą įtaką sveikatai. Vienos valandos pasivaikščiojimas kiemelyje sveikatai ir būsenai teigiamų rezultatų nedavė. Dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Asmeninės erdvės trūkumas kartu reiškia mažesnį privatumą: sumažėjo galimybės užtikrinti higienos standartus bei tinkamas sanitarines sąlygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą. Naudotis tualetu buvo priverstas kitų asmenų akivaizdoje, nes jis atskirtas tik sienele, dėl to nuolat jausdavo diskomfortą, negalėdavo juo pasinaudoti norimu metu.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t.y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, žymiai pablogėjo sveikata, regėjimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, jaučia padidėjusia fobiją aplinkai. Nuolatos galvodavo dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų ir kankinančios aplinkos įtakos psichikai. Nedavė ramybės situacija dėl kenksmingų medžiagų - asbesto plaušelių buvimo, kurie iššaukia vėžinių ląstelių aktyvumą. Patirtą neturtinę žalą vertina 35100 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 9-17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.
Nurodė, kad pareiškėjas S. K. (S. K.) į Lukiškių TI-K atvyko 2011-10-07 ir buvo laikomas iki 2014-12-18. Į laisvę paleistas 2014-12-19. Atsakovės atstovas atsiliepimuose taip pat nurodė kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius visada išduodamas į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Paaiškina, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, abstrakčiai cituojant teisės aktus, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b.l. 128). Nurodė, jog apie tai, kad suėmimo vykdymo laikotarpiu (2011-10-07 -2014-12-19) buvo pažeistos teisė būti kalinamam teisė aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis galutinai suprato tik išėjęs į laisvę (laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2015-07-22), kai susipažino su suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Būnant suimtam įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, susipažinti su teisės aktų reikalavimais, taip pat be profesionalaus teisininko patarimo įvertinti pažeidžiamų teisių mastą ir galimybę prisiteisti žalos atlyginimą bei procesiškai kreiptis į teismą yra sunku. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių neturėtų būti laikoma, jog dėl suėmimo vykdymo (laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22) patirtos neturtinės žalos priteisimo praleido ieškinio senaties terminą. Jeigu teismas manys, kad šis terminas praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti, nes tai atsitiko dėl svarbių priežasčių, t.y. labai ilgai trukusio suėmimo laikotarpio.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 127, 130). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 128). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-09-23 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 131).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 9-21), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2014-12-18 (2015-12-19 paleistas į laisvę). Pareiškėjo teigimu, suėmimo vykdymo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniškomis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015-07-23, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2015-07-23 (atneštas asmeniškai pareiškėjo ar jo įgalioto asmens), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
Pareiškėjas uždelstą kreipimąsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia teisės aktų nežinojimu, teisinių žinių stoka, labai ilgai trukusiu suėmimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad dėl pažeistų teisių nuolat jautė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, diskomfortą, nepatogumus, pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas, nuolatos galvodavo apie nepakeliamų, kankinančių sąlygų įtaką jo psichikai, todėl turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymą reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka, ilgas suėmimo laikotarpis nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą netenkintinas.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-07-23 iki 2014-12-18
Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, akcentuodamas teisės minimalų plotą pažeidimus, antisanitarines laikymo sąlygas, nesaugią gyvenamąją aplinką. Ginčo laikotarpis 2012-07-23 – 2014-12-18 (878 dienos).
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K šiose kamerose: nuo 2012-07-23 iki 2012-11-15 kameroje Nr. 378, kurios plotas 6,54 kv.m. (2 asmenys kameroje, 2012-10-03 ryte vienas asmuo); nuo 2012-11-16 iki 2014-06-12 kameroje Nr. 298, jos plotas 8,03 kv.m. (kameroje buvo laikomi du asmenys, išskyrus: 2013-03-03 ryte 4 asmenys, vakare 2 asmenys; 2014-04-24 - 2014-05-01, 2014-05-03 - 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-05-23 - 2014-05-27, 2014-05-29 buvo laikomi 3 asmenys); nuo 2014-06-13 iki 2014-07-08 kameroje Nr. 199, jos plotas 7,94 kv.m. (kameroje buvo laikoma 1-2 asmenys; 2014-06-26 - 2014-07-01 ir 2014-07-03 iki 2014-07-08 - 3 asmenys); nuo 2014-07-09 iki 2014-08-21 kameroje Nr. 142, jos plotas 7,94 kv.m. (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-07-12 – 2014-07-14, 2014-07-31, 2014-08-15 – 2014-08-19 – 3 asmenys); nuo 2014-08-22 iki 2014-09-01 kameroje Nr. 328, jos plotas 7,57 kv.m. (kameroje buvo laikomi 2 asmenys); nuo 2014-09-02 iki 2014-10-01 kameroje Nr. 161 (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-09-02 – trys asmenys); nuo 2014-10-02 iki 2014-12-18 kameroje Nr. 194 (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-10-11 – 3 asmenys). 2014-12-19 pareiškėjas paleistas į laisvę.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nepertraukiamo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-07-23 – 2014-12-18, pareiškėjui minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo užtikrintas 149 dienas, t.y. laikotarpiais 2012-07-23 -2012-11-15 pareiškėjui teko 3,27 kv.m., 2013-03-03 dalį dienos - 2 kv.m., laikotarpiais 2014-04-24 - 2014-05-01, 2014-05-03 - 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-05-23 – 2014-05-27, 2014-05-29 – pareiškėjui teko 2,68 kv.m. ploto, 2014-06-26 – 2014-07-01, 2014-07-12 – 2014-07-14, 2014-07-31, 2014-09-02, 2014-10-11 – pareiškėjui teko 2,64 kv.m.
Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Lukiškių TI-K metu gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, galimybe pasivaikščioti lauke ir kt. Daugumą šių klausimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pareiškėjas nurodo, kad tualetu buvo priverstas naudotis kitų asmenų akivaizdoje, nes jis atitvertas tik sienele, dėl ko jausdavo diskomfortą, negalėdavo juo pasinaudoti norimu metu.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimą reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose privalo būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa privalo būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies nežemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto Higienos normos 76:2010 reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vedinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose trūko gryno oro, buvo drėgna.
Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad kameroje Nr. 328, 378, 298 langai pritaikyti vėdinimui pagal Higienos normas, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus (37 proc.) (b.l. 73-74, 80-82, 117-118). Duomenų apie užfiksuotus oro drėgmės ar vėdinimo pažeidimus byloje nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012-07-03 prašymu (b.l. 38) kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas perkelti jį iš 219 kameros, esančios rūsyje. Prašymas motyvuojamas tuo, jog šioje kameroje labai drėgna, pareiškėjas pradėjo jausti sveikatos problemas (gelia sąnarius, skauda galvą, alergizuoja akys). Lukiškių TI-K raštu informavo, kad 219 kamera atitinka Eksploatavimo taisyklių III skirsnio reikalavimus, tačiau atsiradus galimybei prašymas bus patenkintas, siekiant pareiškėjui sudaryti geresnes laikymo sąlygas (b.l. 37). Bylos duomenimis, Lukiškių TI-K administracija į pareiškėjo prašymą atsižvelgė (2012-07-10 pareiškėjas perkeltas į 121 kamerą, 2012-07-12 į 378 kamerą, o 2012-11-16 į 298 kamerą). Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie kamerose buvusius drėgmės rodiklius, tačiau darytina išvada, kad pažeidimą (jeigu toks ir buvo) Lukiškių TI-K administracija pašalino, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą dėl laikymo sąlygų pagerinimo. Pareiškėjas nei dėl drėgmės, nei dėl kitų skunde nurodytų galimai netinkamų laikymo sąlygų į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė (b.l. 49). Teismui pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijoje tokių duomenų taip pat nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacijai, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijai panaudotas asbestas, kas pareiškėjui kėlė nerimą dėl neigiamo poveikio jo sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K pastatas ir kiemeliai pastatyti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Didžiausią asbesto keliamą riziką sveikatai patiria darbuotojai, vykdantys statinių griovimo, remonto ir asbesto šalinimo darbus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 patvirtintos asbesto šalinimo programos 9 punktas). Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai.
Higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu. Patikrinimo metu dušo patalpos buvo švarios, grindys ir sienos išklotos plytelėmis, paviršiai lygūs, lengvai valomi (b.l. 81-82).
Siekiant užtikrinti švaros ir higienos palaikymą kamerose ir kitose patalpose, Lukiškių TIK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su buitinių kenkėjų naikinimo, patalpų priežiūros bei profilaktinius darbus atliekančiomis bendrovėmis (b.l. 102-114, 121-124).
Pareiškėjo teigimu, kamerose nuolat trūko inventoriaus, kamerose nėra galimybių valgyti, nes staliukai buvo labai maži. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad sulaikymo vykdymo metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjo teigimu, jo suėmimo vykdymo laikotarpiu dešimt mėnesių teko gyventi kartu su rūkančiais asmenimis, t.y. 2011-10-12 iki 2012-04-02, nuo 2014-08-15 iki 2014-12-19. Tačiau Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-08-06 pažymoje Nr. 24-4969 nurodyta (b.l. 48), kad S. K. atvykęs Lukiškių TI-K administracijai nurodė, jog yra nerūkantis, todėl kameroje buvo laikomas su kitais nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra objektyvių įrodymų (pareiškėjo skundų dėl rūkymo kameroje, prašymų perkelti kartu su nerūkančiais asmenimis ar kt.), kad pareiškėjo suėmimo vykdymo metu kamerose buvo rūkoma. Be to, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2011-10-12 iki 2012-04-02 pritaikytas senaties terminas.
Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas teigia, kad nurodyta jo teisė buvo pažeista, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės pažeidimų.
Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kerpant suimtuosius buvo nesilaikyta higienos reikalavimų. Pareiškėjas dėl kirpimo paslaugų skundų administracijai nerašė, prašymų nereiškė.
Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad sulaikytas (įkaltintas) asmuo neišvengiami patiria tam tikrus susijusius su sulaikymu (įkalinimu) apribojimus, suvaržymus, nepatogumus, kylančius iš sulaikymo (įkalinimo) režimo, todėl teismas pareiškėjo nurodytų nepatogumų dėl eilės pas kirpėją nevertina ir dėl to nepasisako.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2014-12-18) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 35000 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (ne ištisai, o periodiškai 149 dienas iš 878 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 900 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 900 EUR (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.