Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A –467/2008

2.1.6.2.

2008 m. gegužes 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes L. G.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju J. M. ir D. C. apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo

J. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (2007 08 10 ivykis) bauda 2 MGL (260 Lt), pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (2007 10 31 ivykis) bauda 2 MGL (260 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejo budu ir galutine subendrinta bausme J. M. paskirta bauda 3 MGL (390 Lt).

D. C. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir nuteista bauda 2 MGL (260 Lt).

Aprašomoji dalis

nustate:

J. M. nuteista už tai, kad, 2007 m. rugpjucio 10 d. apie 11.00 val. Vilniaus r., Sužoniu k., kapinese, viešai žodžiu, matant ir girdint darbuotojams ir kapiniu lankytojams užgauliai pažemino D. C., pasakydama jai „von atsiuda ruskaja svinja“ ir spjove jai i veida.

J. M. taip pat nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 31 d. apie 14.00 val. Vilniaus r., Sužoniu k., kapinese, viešai žodžiu, matant ir girdint darbuotojams ir kapiniu lankytojams, užgauliai pažemino D. C. vadindama ja durna ir žudike.

D. C. nuteista už tai, kad 2007 m. rugpjucio 10 d. apie 11.00 val. Vilniaus r., Sužoniu k., kapinese, viešai žodžiu, matant ir girdint darbuotojams ir kapiniu lankytojams užgauliai pažemino J. M., keike J. M. necenzuriniais žodžiais, kaltino pramanytais ir nebutais dalykais.

Nuteistosios nuomone, Vilniaus rajono apylinkes teismas netinkamai ivertino byloje surinktus duomenis ir del to netinkamai jos atžvilgiu pritaike baudžiamaji istatyma. Nuteistoji teigia, kad nuosprendis pagristas prieštaringais, nenuosekliais ir vienas kita paneigianciais D. C. ir jos i teismo posedi kviestu liudytoju J. L., S. R., L. R., D. M. ir K. K. parodymais, bei pateikia tai patvirtinancius argumentus. Be to apeliante atkreipia demesi i tai, kad S. R., L. R. yra D. C. gimines, o D. M. ir J. L. yra jai pavaldžios darbuotojos, todel ju parodymai turi buti vertinami kritiškai. Nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai neatsižvelge i liudytoju J. K., V. V., V. J. duotus paaiškinimus ir atkreipia demesi i tai, kad šie liudytojai nera suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliantes nuomone, D. C. skundas jos atžvilgiu turejo buti atmestas, o byla nutraukta.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji J. M. ir jos gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o nuteistosios D. C. apeliacini skunda atmesti. Nuteistoji D. C. ir jos gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o nuteistosios J. M. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju J. M. ir D. C. apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teisejo, vertinusio irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Iš esmes abi apeliantes nenurodo, kokios bylos aplinkybes liko neišnagrinetos, taciau teigia, kad teismas buvo šališkas, nes nuosprendis pagristas prieštaringais, nenuosekliais ir vienas kita paneigianciais liudytoju parodymais, o jas teisinantys liudytoju parodymai be pagrindo atmesti.

Nuteistosios J. M. apeliaciniame skunde nurodomas irodymu prieštaringumas siejamas su tuo, kad nukentejusiosios D. C. skunde ir teisiamojo posedžio metu apie 2008 m. rugpjucio 10 d. ivykius nurodytos aplinkybes grindžiamos liudytoju J. L., D. G., S. R. ir K. K. parodymais, kurios iš tiesu ivykio nemate. Taciau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad savo išvadas del 2008 m. rugpjucio 10 d. ivykio teismas grindžia liudytoju J. L., L. R. parodymais, kurios teisiamojo posedžio metu patvirtino girdejusios, kaip J. M. D. C. pavadino „ruskaja šval“ ir spjove jai i veida. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad S. R., D. M. 2008 m. rugpjucio 10 d. tarp J. M. ir D. C. ivykusio konflikto nemate, todel priimdamas nuosprendi šiu liudytoju parodymais nesivadovavo.

Nuteistosios J. M. skundo argumentas, kad liudytojos S. R. ir L. R. yra D. C. giminaites, o liudytojos D. M. ir J. L. yra geros D. C. pažistamos ir tiesiogiai jai pavaldžios, nera pagrindu abejoti šiu liudytoju teisiamojo posedžio metu duotais parodymais.

Atkreiptinas apeliantes J. M. demesys, kad tik liudytoja S. R. nurode esanti D. C. giminaite, kuri 2008 m. rugpjucio 10 d. ivykusio konflikto nemate, o ivykiu liudytoja L. R., teisiamajame posedyje paaiškino, kad ja su D. C. giminystes ryšiai nesieja. Nuteistosios J. M. nurodyta aplinkybe del liudytojos D. M. ir J. L. yra tiesiogiai jai pavaldžios ir suinteresuotos, kad ji kaip ju viršininke butu nubausta, neduoda pagrindo abejoti minetu liudytoju parodymais, kadangi juos patvirtina kiti teisiamojo posedžio metu ištirti irodymai. Be to, nuteistosios J. M. teiginiai, kad D. M. ir J. L. turi pagrindo buti suinteresuotos bylos baigtimi, nera pagristi jokiais tai patvirtinanciais irodymais.

D. M. teisiamojo posedžio metu patvirtino, kad spalio menesi, jai bunant kapinese, ji girdejo kaip J. M. reke „žudikai, žudikai“ ( b. l. 109-110), šie liudytojos D. M. parodymai užfiksuoti ir skundžiamame nuosprendyje, iš kuriu akivaizdu, kad konflikto tarp J. M. ir Dianos C. D. Mežanec nemate. Todel apeliantes skunde nurodyta aplinkybe, kad teismas neatsižvelge i tai, jog D. M. 2007 m. spalio 31 d. ivykiu nemate, yra nepagristi. Nepagristi apeliantes J. M. argumentai ir del liudytojos J. L. duotu parodymu nenuoseklumo, kadangi šios liudytojos parodymai iš esmes yra analogiški nukentejusiosios D. C. parodymams, todel abejoti ju patikimumu kolegija neturi jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. M. ir D. C. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo J. M., atsižvelge ir i liudytoju J. M., V. V. ir V. J. parodymus, iš kuriu matyti, kad mineti liudytojai neneigia 2008 m. rugpjucio 10 d. tarp J. M. ir D. C. buvus konfliktui, taciau tvirtina, jog J. M. veiksmai šiame konflikte buvo pasyvus. Kolegijos vertinimu, šie liudytojai nepaneigia teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju S. R., L. R., D. M. duotu parodymu patikimumo. Atkreiptinas apeliantes demesys, kad butent J. M., V. V. ir V. J. liudytoju parodymu pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už vieša J. M. ižeidima pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. nuteise D. C.. Tuo tarpu nuteistoji D. C. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, neturejo remtis liudytoju J. M., V. V. ir V. J. ir pateikia tai pagrindžiancius argumentus. Taciau ištyrusi ir ivertinusi visu nurodytu asmenu parodymus kitu byloje apklaustu liudytoju parodymu kontekste kolegija daro išvada, jog ir J. M., ir D. C. veiksmai konflikto metu ir ju sprendimo budas prieštarauja visuotinai priimtoms elgesio normoms.

Abi moterys, spresdamos tarpusavio nesutarimus, naudojo netinkamus konflikto sprendimo budus: kapinese, matant ir girdint kapiniu darbuotojams ir lankytojams, nepadoriai, žeminanciai užgauliojo viena kita ir tuo pažemindamos viena kita ne tik savo ir kitu žmoniu akyse, paniekindamos viena kitos prestiža, viena kita viešai užgauliai ižeide, t.y. ir J. M., ir D. C. padare nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., už kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatomis, paskyre joms tinkamas bausmes, kurios nei savo rušimi, nei ju didžiu nera per griežtos.

Išnagrinejusi ir ivertinusi visas aukšciau išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniuose skunduose išdestytu argumentu motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistuju J. M. ir D. C. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.