- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1-39-749/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00148-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- I. S.
- Advokatai
- Inga Radinienė
dalyvaujant prokurorei D. S., kaltinamajai I. S., jos gynėjai advokatei Ingai Radinienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) ., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. buvo kaltinama, kad dirbdama akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” filialo „(duomenys neskelbtini) ”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , adresas: (duomenys neskelbtini) , vyriausiąja buhaltere, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. neteisėtai, be filialo direktoriaus A. N. leidimo, savo asmeniniams tikslams iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” SEB banke, AB esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymais pervesdama pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)” Vilniaus agentūros, AB SEB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), po to iš UAB „(duomenys neskelbtini)” kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal filialo „(duomenys neskelbtini)” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras gaudama mėnesinius bilietus autobusui darbo dienomis, o būtent:
2007-08-24 pagal 2007-08-24 PVM sąskaitą – faktūrą VKP Nr.0046987 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis rugsėjo mėnesiui 43 Lt vertės;
2007-09-28 iš filialo „(duomenys neskelbtini)”, AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.6509 pervedė 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)”, AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2007-10-01 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0047204 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis spalio mėnesiui 43 Lt vertės;
2007-10-25 iš filialo „(duomenys neskelbtini)”, AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.6663 pervedė 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2007-10-30 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0048117 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis lapkričio mėnesiui 43 Lt vertės;
2007-11-30 iš filialo „(duomenys neskelbtini)” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.6849 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2007-12-01 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0049348 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis gruodžio mėnesiui gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis spalio mėnesiui 43 Lt vertės;
2007-12-27 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.6966 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-01-09 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0050562 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis sausio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-01-29 iš filialo „(duomenys neskelbtini)” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.7171 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0050944 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis vasario mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-02-25 iš filialo „(duomenys neskelbtini)” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.7320 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) “ AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-03-03 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0051971 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis kovo mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-03-26 25 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.7488 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-03-27 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0052416 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis balandžio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-04-24 iš filialo „(duomenys neskelbtini)” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.7657 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-05-10 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0053836 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis gegužės mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-05-23 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.7825 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-05-27 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0054092 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis birželio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-06-25 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.8017 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.00549520054092 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis liepos mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-07-28 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.8229 pervedusi 43 Lt į UAB, “(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-07-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0055740 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis rugpjūčio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-08-26 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.8459 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-08-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0056691 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis rugsėjo mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-09-26 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.8681 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-09-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.00575970056691 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis spalio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-10-27 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.8904 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-10-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0058786 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis lapkričio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-11-26 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9095 pervedusi 43 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008-11-27 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0059781 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis gruodžio mėnesiui 43 Lt vertės;
2008-12-19 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9219 pervedusi 43 Lt ir 2008-12-24 mokėjimo nurodymu Nr. 9255 -13 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-01-07 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0061220 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis sausio mėnesiui 56 Lt vertės;
2009-01-28 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9398 pervedusi 56 Lt į UAB “(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-01-29 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr. 0061964 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis vasario mėnesiui 56 Lt vertės;
2009-02-27 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9509 pervedusi 56 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0062955 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis kovo mėnesiui 56 Lt vertės;
2009-03-25 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9634 pervedusi 56 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-03-26 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0063717 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis balandžio mėnesiui 56 Lt vertės;
2009-04-28 iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9774 pervedusi 56 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2009-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0064883 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis gegužės mėnesiui 56 Lt vertės;
2009-05-12 pavedimu iš filialo „(duomenys neskelbtini) ” AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr.9791 pervedusi 112 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) “ AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mėnesiniams bilietams autobusui darbo dienomis birželio ir liepos mėnesiams po 56 Lt vertės ir pagal 2009-05-28 PVM sąskaitą faktūrą serija VPK Nr.0065811 gavo mėnesinį bilietą autobusui darbo dienomis birželio mėnesiui 56 Lt vertės,
tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą, AB „(duomenys neskelbtini) ” filialo „(duomenys neskelbtini) ” turtą – pinigus – 1080 Lt.
Kaltinamoji I. S. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jos darbas buvo susijęs su pastoviu važinėjimu į (duomenys neskelbtini), “Sodrą”, ryšių skyrių, nes jų įmonė neturėjo sekretorės, dirbo viena buhalterė ir jai reikėdavo važiuoti į paštą, siųsti korespondenciją. Anksčiau buvo išleistas direktoriaus įsakymas, kad buvo galima įsigyti nuolatinį bilietą. Prie naujojo direktoriaus tokio atskiro leidimo nebuvo, bet kaip anksčiau patvirtino kitos vyriausiosios buhalterės, kad nuolatinius bilietus galima pirkti. Nuolatinį bilietą naudodavo ne asmeniniams reikalams, o darbo reikalams. Naudodamasi mėnesiniais bilietais atvažiuodavo į darbą ir iš darbo namo, važiuodavo į ryšius, “Sodrą”. Bilietus pirkdavo darbo dienoms, o ne visai savaitei. Taip pat darydavo visus pavedimus už medžiagas, darbo užmokestį ir už reklamos bei kanceliarines prekes. Buvo tokia tvarka, kad smulkių sąskaitų už 30-50 litų niekas iš direktorių nevizuodavo. Visus pavedimus darydavo internetu, prie savęs grynų pinigų neturėdavo, nes ji nebuvo kasininkė. Paskutinius du bilietus pirko, nes žinojo, kad perkels į kitą filialą, bet vėliau susirgo ir nebegalėjo dirbti. Jos vadovė V. Š. leido pirkti nuolatinius bilietus, o tik paskui direktorius J. R. pranešė, kad nebepirktų. Taip pat buvo viena tarnybinė mašina, bet dažniausiai ji budavo užimta kito darbuotojo, todėl jai tekdavo kartais pačiai viešuoju transportu vykti į banką, (duomenys neskelbtini), pas įmonės juristą. Visas sąskaitas smulkiai matydavo direktorius, revizoriai, auditoriai. Pateiktavo sąskaitas ir balansą direktoriui A. N., bet niekas jokių pretenzijų neturėjo, kol nebuvo nuspręsta atleisti ją iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Sprendžiant kaltinimo patvirtinimo klausimą, teismas gretindamas ir analizuodamas visus byloje ištirtus įrodymus, tame tarpe ir liudytojų parodymus bei specialisto išvadą, tikrina kaltinamosios parodymų tikrumą, tai yra vertina, ar kaltinime nurodytos faktinės (ne kvalifikavimo) aplinkybės atitinka kaltinamosios parodymams bei pateiktiems teismui įrodymams, o po to sprendžiamas veikos kvalifikavimo klausimas, jeigu būtų patvirtintos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės. Teismas kaltinamosios I. S. parodymais tiki, nes jie yra pagristi visuma byloje pateiktų ir teisme ištirtų įrodymų, tai yra, kad be AB “(duomenys neskelbtini) ” filialo “(duomenys neskelbtini) ” vadovo įsakymo (tei yra be teisėto pagrindo) I. S. pirko kaltinime nurodytus mėnesinius autobusų bilietus važinėti darbo dienomis ir už juos sumokėdavo darbovietės pinigais. Pati I. S. šių aplinkybių neginčija, tik teisinasi, kad anksčiau buvo tokia tvarka, kai buvo išleistas direktoriaus įsakymas, suteikiantis teisę vyr. buhalteriui tarnybos tikslams nusipirkti ir naudoti mėnesinius autobusų bilietus, jie būdavo apmokami iš bendrovės lėšų. Tokias aplinkybes patvirtina tuometinės (duomenys neskelbtini) valstybinės akcinės statybos įmonės “(duomenys neskelbtini) ” 1992-01-30 d. įsakymas Nr. 11, kuriuo viršininkas V. J. įsakė dėl pastovaus tarnybinio važinėjimo į banką ir statybos objektus nuo 1992 m. vasario 1 d. apmokėti iš valdybos lėšų už nuolatinius mėnesinius bilietus kasininkui, mechanikui, vyr darbų vykdytojams, elektrikui, šaltkalviams – remontininkams, o 1992 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 65 nutarė apmokėti dar dviems asmenims (3 tomas, b.l. 90- 92), taip pat byloje apklausti liudytojai. Nors nurodytuose įsakymuose nekalbama apie kaltinamąją, tačiau šie dokumentai tvirtina kaltinamosios parodymus, kad tokia tvarka buvo įteisinta nuo anksčiau. Ji taip pat neneigia, kad įsakmiai tokios buvusios nustatytos tvarkos niekas įsakymu ir nebuvo pakeitęs, tačiau akivaizdu, kad keičiantis, reorganizuojantis įmonei, turėjo būti ūkinių išlaidų klausimas aptartas naujų vadovų iš naujo.
2010 m. birželio 19 d specialisto išvadoje Nr.5-5/54 konstatuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. DC-675 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Jeigu I. S. pirktus mėnesinius autobuso bilietus naudojo darbinėje veikloje, tai galėjo būti leidžiama patirtas išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, tik turėjo būti filialo direktoriaus sutikimas (2 tomas, b.l. 67-75). Tai yra specialistas pasisakė, kad tokios ūkinės išlaidos yra iš esmės teisėtos, tiktai jos turėjo būti daromos pagal vadovo vizas arba įsakymą. Panevėžio apskrities VPK 2009-07-02 nutarimu Nr. 50-At-68875-09 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą prieš I. S., kuriame konstatuojama LR ATPK 173 ¹ str. 1 d. pažeidimai (1 tomas. b.l. 48), šis nutarimas buvo patvirtintas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-15 nutarimu (1 tomas, b.l. 43), o Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsakė, jog I. S. taikyti administracinės atsakomybės negali dėl senaties (2 tomas, b.l. 157). Paties mėnesinių bilietų darbo dienomis pirkimo faktą kaltinamoji visiškai pripažįsta, tas įrodoma ir byloje esančia medžiaga (1 tomas, b.l. 12-37, 50-76). Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini) ” pranešimo matyti, kad laikotarpiu 2007 m. rugpjūčio mėn . - 2009 gegužės mėn. sąskaitos - faktūros buvo išrašomos centriniame kompanijos biure, (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išrašymui reikalingą informaciją pateikdavo kiosko pardavėja kartu su pirkimo čekiu. Išrašyta sąskaita- faktūra sekančią dieną buvo perduodama į kioską. Klientai pasiimdavo išrašytą dokumentą tame pačiame kioske, kuriame pirko prekes. Apmokėjimasuž prekes buvo vykdomas iki sąskaitos- faktūros išrašymo (1 tomas, b.l. 164).
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad filialo vyr. buhalterė I. S. 2009 m. birželio mėn.1 - 31 dienomis ir liepos 1 - 14 dienomis sirgo, už mėnesinius pravažiavimo bilietus birželio ir liepos mėnesiams įgyti 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr.9791 avansu pravesta suma 112 Lt (2 tomas, b.l. 170-173).
Pateiktus rašytinius įrodymus bei iš dalies ir kaltinamosios parodymus patvirtina ir liudytojai. Liudytojas A. Z. parodė, kad filiale “(duomenys neskelbtini) “ buvo atlikta restruktūrizacija, naikinami buhalterių etatai, I. S. prieš keturis mėnesius buvo įteiktas atleidimo lapelis. Perduodant dokumentus centralizuotai buhalterijai, buhalterijos skyrius pranešė, kad buvo pirkti mėnesiniai bilietai be įsakymo ir nurodymo juos pirkti. Tada jis kreipėsi į vadovą ir sulaukęs neigiamo atsakymo dėl leidimo, paprašė buhalterijos pateikti medžiagą. Išnagrinėję, surašė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Žalos nebebuvo, nes virš 1000 litų išskaičiavo iš I. S. darbo užmokesčio ją atleidžiant, o 112 litų įmonei grąžino “(duomenys neskelbtini) ”. Po pokalbio su direktoriumi išsiaiškino, kad jei buhalterėms reikėdavo kur nors vykti, būdavo suteikiama transporto priemonė ir direktorius jokių leidimų nebuvo davęs mėnesinių bilietų pirkimui. Liudytoja D. Š. parodė, kad perėmus filialo “(duomenys neskelbtini) ” buhalterinės apskaitos likučius, rado sumokėtą avansą “(duomenys neskelbtini) ”. Paskambinusi į Vilnių, paprašė sugrąžinti sumokėtą avansą. Apie bilietų pirkimą nieko nežinojo. Perimant apyskaitą matėsi, kad sumokėtas avansas ir paprašius I. S. pagrįsti, ji paaiškinusi, kad sumokėjo avansą už nuolatinius bilietus. Ar I. S. turėjo leidimą pirkti bilietus, nežinojo. Audito firmos, kurios žiūrėdavo esmę, buvo atliekama visu (duomenys neskelbtini) mastu, nes vienas filialaas nieko nereiškė. Kiek ji dirbo (duomenys neskelbtini) , nežinojo, kad nuolatiniai bilietai būtų buvę perkami. Gal kuris filialas kažkada taip ir darė. Liudytoja S. V. parodė, kad dirbo kartu su I. S.. Matydavo, kad guli ant stalo “(duomenys neskelbtini) ” PVM sąskaitos- faktūros. Paklausus I. S., iš kur jos atsiranda be direktoriaus parašo, atsakydavo, kad tai jos sąskaitos. Ir vėliau jų nebematė, už jas grynais nemokėjo, nors visas sąskaitas traukė į kompiuterį kas mėnesį. Dėl mėnesinių bilietų pikimo direktoriaus nurodymo nei žodžiu, nei raštu nebuvo. Žinojo, kad I. S. turi nuolatinį bilietą, bet juo pasinaudoti nesiūlė. Jei reikėdavo vežti ketvirtinę ataskaitą į (duomenys neskelbtini) . I. S. tada veždavo vyr. mechanikas V. B.. Liudytojas A. N. parodė, kad nuo 2004 metų tapo “(duomenys neskelbtini) ” vadovu. Administracijos darbuotojams nebuvo numatyta pirkti nuolatinių bilietų. Administracija buvo aprūpinta įmonės transportu. Filialas turėjo vieną lengvąją mašiną, kuri pastoviai stovėdavo valdybos kieme ir kam kur reikėdavo važiuoti, prieš tai suderinus, vyr. mechanikas nuveždavo. Nepamena, ar dėl transporto priemonės kreipėsi I. S. ir ar buvo duotas leidimas pirkti nuolatinius bilietus. Viso sąskaitos ir įskaitant už kanceliarines prekes buvo vizuojamos. Liudytojas V. B. parodė, kad filialui paskirta mašina priklausė jam pagal pareigas, nes vežiodavo įrengimus, detales į objektus. Direktoriaus leidimu, kartais kai paprašydavo I. S., veždavo ją įmonės automobiliu. Mašina pastoviai darbo vietoje nestovėjo, nes jis pastoviai su ja važiuodavo į objektus. O kartais ir po 3 valandas mašina stovėdavo. Liudytoja G. R. parodė, kad I. S. buvo eilinė “(duomenys neskelbtini) ” kiosko pirkėja. Ji pirkdavo nuolatinius bilietus, autobuso talonus, spaudą. Taip pat atnešdavo sąskaitas faktūras. Iš pradžių informuodavo iš centro, kad pervesti pinigai ir tada atiduodavo I. S. nuolatinį bilietą. Sąskaitą faktūrą išrašydavo Vilniuje “(duomenys neskelbtini) ” ir atsiųsdavo tik kopiją. Liudytoja A. B. parodė, kad I. S. seniau pavedimu pirkdavo mėnesinius bilietus. Gaudavo informaciją iš “(duomenys neskelbtini) ” dispečerinės, kad apmokėta sąskaita, tada išduodavo bilietą. Kas pervesdavo pinigus – nežinojo. Patvirtino, kad ant sąskaitų buvo užrašyta įmonė – AB “(duomenys neskelbtini) ”. I. S. pasirašydavo, kad gavo bilietą ir vieną egzempliorių pasilikdavo sau, kitą su parašais - “(duomenys neskelbtini) ”. Liudytojas A. A. parodė, kad jokių nurodymų apie bilietų pirkimą nedavė. Kai kurias sąskaitas pasirašydavo tik direktoriaus ligos ir atostogų metu, nes turėjo direktoriaus pavedimą pasirašinėti sąskaitas. Turėdamas tarnybinį automobilį, kartais paveždavo I. S. į (duomenys neskelbtini) . Taip pat matydavo, kad I. S. eidavo į stotelę ir veždavo kažkur sąskaitas. Tarnybinis transportas dažniausiai buvo užimtas ir tokios prieinamos transporto priemonės, kad galėtų bet kada reikalui esant pasinaudoti, I. S. suteikta nebuvo. Liudytojas J. R. parodė, kad tuo metu dirbo “(duomenys neskelbtini) ” filialo “(duomenys neskelbtini) ” direktoriumi. Žinojo, kad buhalterija pirkdavo transporto bilietus darbuotojams. Su tuo metu buvusiu AB “(duomenys neskelbtini) ” generaliniu direktoriumi jis buvo žodžiu sutaręs, kad dėl judraus darbo pobūdžio, leidžiama nupirkti kažkiek transporto bilietų. Pirkdavo vyr. buhalterė. Tokia situacija buvo “(duomenys neskelbtini) ”, tačiau jis nežinojo, kokia situacija yra kituose filialuose. Pradėjus dirbti su generaliniu direktoriumi D. G., tvarka liko ta pati. Bilietus pirko apie 4 – 5 metus, kol prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl I. S.. Tada jau buvo griežtai pasakyta niekam nebepirkti bilietų. Nuolatiniai bilietai buvo skirti darbo reikalams, o ne važiavimui į namus. Liudytojas D. G. parodė, kad išleidžiami įsakymai buvo bendro pobūdžio ir visas administracines galias turėdavo filialų vadovai. Konkrečias sąnaudas - kur jas padaryti, spręsdavo filialų vadovai. Dėl tarnybinių automobilų panaudojimo taip pat spręsdavo filialų direktoriai. Ar reikalingi nuolatiniai bilietai, turėdavo spręsti filialų vadovai ir tik jų leidimu buvo galima pirkti.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad I. S. kaltinime nurodytais laikotarpiais pirko iš UAB “(duomenys neskelbtini) ” mėnesinius bilietus autobusui darbo dienomis, pervesdama pinigus iš AB “(duomenys neskelbtini) ” filialo “(duomenys neskelbtini) ” įmonės sąskaitos, iš viso už 1080 litų.
Byloje nepakanka duomenų, kad kaltinamoji mėnesinius bilietus pirko savo asmeniniams tikslams ir tai padarė tyčia bei siekė tuos pinigus paversti savo asmeniniu turtu, taip padarydama įmonei turtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Pasisavinimo atveju turtas kaltininkui arba yra patikėtas, arba yra jo žinioje. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas yra toks, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.
Tokiu būdu tam, kad patvirtinti kaltinimą, jog I. S. AB “(duomenys neskelbtini) ” filialo “(duomenys neskelbtini) ” lėšomis pirko mėnesinius pravažiavimo bilietus autobusui, kurių bendra vertė yra 1080 litų būtent savo asmeniniams tikslams ir taip norėdama paversti jį savu, būtina nustatyta, jog ji siekė tą nusikaltimą padaryti, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo nustatyta. Kaip parodė pati kaltinamoji I. S., ji mėnesinius autobuso bilietus pirkdavo ne savo asmeniniams tikslams, o darbo reikalams. Tai matyti ir iš to, kad bilietai galiojo tik darbo dienomis. Iš byloje surinktų įrodymų (filialo įstatų (2 tomas, b.l.79-86), liudytojo D. G. parodymų) matyti, kad kiekvieno filialo direktorius pats nuspresdavo – leisti įmonės darbuotojams pirkti mėnesinius bilietus autobusui, ar ne. Iš liudytojų parodymų matyti, kad viename filiale žodžiu buvo leista pirkti mėnesinius bilietus, o kituose ne. Taip pat toje pačioje kaltinamosios I. S. buvusioje darbovietėje, anksčiau pasivadinusioje (duomenys neskelbtini) valstybinės akcinės statybos įmonės “(duomenys neskelbtini) ” buvo išleisti įsakymai dėl pastovaus tarnybinio važinėjimo į banką ir statybos objektus nuo 1992 m. vasario 1 d. apmokėti iš valdybos lėšų už nuolatinius mėnesinius bilietus kasininkui, mechanikui, vyr darbų vykdytojams, elektrikui, šaltkalviams – remontininkams, o 1992 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 65 nutarė apmokėti dar dviems asmenims (3 tomas, b.l. 90- 92). Dėl leidimo pirkti mėnesinius bilietus visame AB “(duomenys neskelbtini) ” tuo metu raštiško įsakymo nebuvo, nes buvo ši teisė spręsti deleguota patiems filialų vadovams. Liudytojas J. R. kaip buvęs vieno filialo vadovas patvirtino, kad anksčiau žodžiu buvo sutarta, kai kuriems įmonės darbuotojams leisti pirkti mėnesinius bilietus, tad kaltinamosios parodymai, kad anksčiau buvusių filialo vadovų buvo žodinis leidimas dėl bilietų pirkimo, vertinami pagrįstais ir daroma prielaida, kad nebuvo tokio vieningo nurodymo, kas patvirtintų ar paneigtų mėnesinių bilietų pirkimą. Pati I. S. parodė, kad mėnesinis bilietas jai buvo reikalingas, kad nuvežti ataskaitą į (duomenys neskelbtini) , taip pat sąskaitas į “Sodrą” bei bankus. Tai patvirtino ir liudytojai D. Š., S. V., V. B. ir kiti. Kad nebuvo I. S. priskirtas tarnybinis transportas, patvirtino liudytojas A. A.. Taip pat liudytojai V. B. ir A. A. patvirtino, kad pastoviai bendrovės kontoroje automobilis nestovėdavo pastatytas, būdavo, kad kelias valandas jo nėra, juo naudojasi kiti darbuotojai, todėl darytina išvada, kad nors ir buvo tarnybinis transportas, bet juo naudodavosi visi, kam reikia ir dažniausiai jo stovinčio nebūdavo, todėl I. S. tekdavo darbo reikalais vykti viešuoju transportu. Svarbiausia, kad nėra byloje įrodymų, kiek su mėnesiniu bilietu I. S. važinėjo asmeniniais ir kiek darbo reikalais. Nėra nustatyta jokia riba. Dėl epizodo, kai I. S. 2009 m. birželio mėn.1 - 31 dienomis ir liepos 1 - 14 dienomis sirgo, tačiau už mėnesinius pravažiavimo bilietus birželio ir liepos mėnesiams įgyti 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr.9791 pravesta suma 112 Lt (2 tomas, b.l. 170-173), tai ji avansu 2009-05-12 d. pervesdama pinigus, negalėjo žinoti, kad nuo birželio 1 d. sirgs, be to bilietai už tuos mėnesius nebuvo įsigyti, jais niekas nesinaudojo.
Iš liudytojo A. Z., kuris yra įmonės juristas, parodymų matyti, kad už nupirktus mėnesinius bilietus buvo išskaičiuota iš I. S. atlyginimo galutinio atsiskaitymo atleidžiant iš darbo, o kitą dalį pervedė atgal UAB “(duomenys neskelbtini) ”, todėl įmonė ir nereiškė civilinio ieškinio, nes neliko padarytos žalos turto savininkui, kas yra svarbus nusikaltimo sudėties požymis. Iš visų įrodymų ir aplinkybių matyti, kad I. S. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, kas svarbu Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėčiai, nes nėra įrodyta, kad I. S. suprato ir siekė bei norėjo, kad pirkdama už įmonės lėšas mėnesinius bilietus, pasisavina įmonės turtą ir tuo siekia padaryti įmonei žalą bei disponavo juo savo asmeniniams tikslams. I. S. savalaikiai galėjo būti patraukta drausminėn atsakomybėn už vidaus darbo taisyklių pažeidimus, už jos darbo sutartyje nurodytų įpareigojimų nevykdymą (1 tomas, b.l. 125-130).
Kadangi neįrodyta I. S. veiksmuose kaltinime nurodomo nusikaltimo sudėtis, todėl I. S. kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byloje civilinis iešikinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.