- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- A-502-1286-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02978-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą ir atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–37), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 1D-7618-(2) ir Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 11D (P)-3323; 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos priežiūros tarnybos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 4) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2000 m. buvo mokama 2 477,95 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, sumažinta iki 1 394,52 Lt. Anot pareiškėjo, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę. Dėl to galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.
Atsiliepimas
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 46–48) paaiškino, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis galiojusių įstatymų nuostatomis, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini. Civilinė atsakomybė valstybei negali būti taikoma, nes nėra nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 51–53) paaiškino, kad pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo priėmimo metu šios nuostatos galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl nesivadovauti jomis nebuvo teisinio pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. A. P. skundą tenkino iš dalies – priteisė A. A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 8 445,73 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, o kitą skundo dalį atmetė.
Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriame Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (nustatančios 1,3 ribojimą) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau patvirtintas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumas. Pažymėjo, jog tai, kad sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mokama pareiškėjui, kai dar nebuvo priimtas paminėtas Konstitucinio Teismo nutarimas, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.
Taikydamas 1,5 dydžio ribojimą (kuris nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai), teismas nustatė, kad valstybinės pensijos dydis 2010 m. sausio–kovo mėn. būtų 2142 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1822,92 Lt, balandžio–birželio mėn. 2118 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1786,92 Lt, liepos–rugsėjo mėn. 2031 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1656,42 Lt, spalio–gruodžio mėn. 2056 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1693,92 Lt, 2011 m. sausio–kovo mėn. 2082 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1732,92 Lt, balandžio–birželio mėn. 2121 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1791,42 Lt, liepos–rugsėjo mėn. 2072 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1717,92 Lt, spalio–gruodžio mėn. 2108 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1771,92 Lt, 2012 m. sausio–kovo mėn. 2116 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1783,92 Lt, balandžio–birželio mėn. 2175 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1872,42 Lt, liepos–rugpjūčio mėn. 2138 Lt*1,5 – 1390,08 Lt = 1816,92 Lt. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiavus valstybinę pensiją (nustačius koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę), jos dydis 2010 m. sausio–kovo mėn. būtų 1822,92 Lt*0,8 = 1458,34 Lt, balandžio–birželio mėn. 1786,92 Lt*0,800654 = 1430,70 Lt, liepos–rugsėjo mėn. 1656,42 Lt*0,807179 = 1337,03 Lt, spalio–gruodžio mėn. 1693,92 Lt*0,805304 = 1364,12 Lt, 2011 m. sausio–kovo mėn. 1732,92 Lt*0,803354 = 1392,15 Lt, balandžio–birželio mėn. 1791,42 Lt*0,800429 = 1433,90 Lt, liepos–rugsėjo mėn. 1717,92 Lt*0,804104 = 1381,39 Lt, spalio–gruodžio mėn. 1771,92 Lt*0,801404 = 1420,02 Lt, 2012 m. sausio–kovo mėn. 1783,92 Lt*0,800804 = 1428,57 Lt, balandžio–birželio mėn. 1872,42 Lt*0,8 = 1497,94 Lt, liepos–rugpjūčio mėn. 1816,92 Lt*0,8 = 1453,54 Lt. Remdamasis tuo, teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. susidarė 46 793,10 Lt – 38 347,37 Lt = 8 445,73 Lt valstybinės pensijos nepriemoka, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Vertino, jog pareiškėjo ginčijami Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 1D-7618-(2) ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. 11D(P)-3323 priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtas ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant įsigaliojusio Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jos sprendimo naikinti, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, o valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Todėl kilusiam ginčui spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Nustatė, kad pareiškėjo atstovas advokatas dalyvavo 2013 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, kuris truko 6 min., o pasirengimas bylos nagrinėjimui (susipažinimas su byla, remiantis žyma bylos viršelyje) 2013 m. sausio 4 d. užtruko 34 min., todėl visas nurodytas laikas apvalinamas iki 1 val. Advokato pateiktoje sąskaitoje prašymas Sveikatos priežiūros tarnybai įvertintas 50 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo patirta bylinėjimosi išlaidų suma – 200 Lt neviršija bendro maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl priteistina.
III.
Pareiškėjas A. A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 125–145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis rėmėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo:
Teismo sprendimas nėra tinkamai, išsamiai motyvuotas, nebuvo atsakyta į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ir administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo iškeltus klausimus, dėl to, pareiškėjo nuomone, byla buvo išspręsta neteisingai ir konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 5 p.).Teismas neatliko jokio teisinio vertinimo dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo konstitucingumo. Pareiškėjo nuomone, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai yra diskriminuojami prieš senatvės pensijos gavėjus. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas, todėl turi būti panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teismas privalėjo panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 1D-7618-(2), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją ir Sveikatos priežiūros tarnybą mokėti jam ateityje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (2477,95 Lt).Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo jau trejus metus diskriminuojama tik viena socialinė grupė – t. y. pareigūnų ir karių pensijų gavėjai, o senatvės pensijų gavėjams ši norma netaikoma.Pareiškėjo įsitikinimu, bylą nagrinėjęs teismas ginčui išspręsti privalėjo užpildyti teisės spragas ad hoc ir taikyti teisę (be kita ko, naudojantis teisės analogija, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia – Konstituciją) bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, bei trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 168–169, 171–172) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai, palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 160–161) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi.
Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies norma ir Konstitucinio Teismo praktika, pagal kurią preziumuojama, jog, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją, ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime aiškiai pasisakė, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Atsakovai pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris buvo oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., nei 2012 m. birželio 30 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį. Dėl to mano, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui, susiklosčiusiam iki šio nutarimo įsigaliojimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba paduotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytiniame pareiškime (b. l. 173), vadovaudamasis ABTĮ 131 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie atsakovų apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. A. P. atsiliepimu (b. l. 175–176) prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovų apeliacinis skundas, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo, atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju tikrindama apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovavosi ABTĮ 136 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas nesaistomas apeliacinio skundo argumentų ir privalo patikrinti visą bylą, t. y. tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš ginčijamų administracinių aktų – Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1D-7618-(2) ir Sveikatos priežiūros tarnybos 2010 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. 11D (P)-3323, taip pat iš 2012 m. lapkričio 28 d. pažymos Nr. 11D (P)-5832 apie pareiškėjo 2010–2012 m. pensijos dydį (b. l. 87) duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis ginčijamu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. buvo ribojamas dviem teisiniais pagrindais – t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.
Skundžiamame sprendime teismas teisingai nustatė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778, ir 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-1124 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) nuostata dėl šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio taikymo valstybinių pensijų maksimaliam dydžiui apibrėžti buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, tačiau patvirtintas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pensijos dydžio ribojimo konstitucingumas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo atliekamas jau po to, kai jam paskirta valstybinė pensija buvo apribojama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Toks pareiškėjo pensijos perskaičiavimo eiliškumas matyti ir iš minėtos Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. lapkričio 28 d. pažymos Nr. 11D (P)-5832 (b. l. 87). Todėl Konstituciniam Teismui pripažinus, jog pareiškėjo pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymų redakcijos) numatyta tvarka buvo ribojama neteisėtai, siekiant nustatyti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. susidariusios pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemokos dydį, būtina išsiaiškinti, kokia konkreti pensijos suma būtų išmokėta pareiškėjui, jeigu nebūtų priimti antikonstituciniais pripažinti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimai, bei koks yra šios sumos ir ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui faktiškai išmokėtos valstybinės pensijos skirtumas.
Minėta, kad vadovaujantis ABTĮ 86 straipsniu, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas <...> (2 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad teismo išvados inter alia grindžiamos įrodymais. ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja teismą, nagrinėjant administracines bylas, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nagrinėjamos bylos kontekste tokiais įrodymais, kuriais remdamasis teismas gali priimti sprendimą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, yra į bylą pateikti atsakingos už pensijos mokėjimą institucijos paskaičiavimai.
Byloje esančioje Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. lapkričio 28 d. pažymoje Nr. 11D (P)-5832 nėra pateikta detalių paskaičiavimų, kokio konkretaus valstybinės pensijos dalies dydžio pareiškėjas negavo dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymų redakcijos), kurios nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismo paskaičiuota pareiškėjui priteistina valstybinės pensijos nepriemokos suma (8 445,73 Lt) nėra grindžiama jokiais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo būtent 8 445,73 Lt dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį kaip nepagrįstą bei neatitinkantį aukščiau nurodytų ABTĮ reikalavimų, keliamų teismo sprendimui. Dėl šių motyvų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.).
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 1D-7618-(2), kuriuo atsakovas atsisakė mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pateiktus išaiškinimus (ABTĮ 13, 20 str.). Be to, teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Sveikatos priežiūros tarnybos 2010 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 11D (P)-3323, nevertino šio rašto įtakos pareiškėjo turimų teisių ir pareigų apimčiai, todėl nagrinėjant bylą iš naujo šis procesinis pažeidimas irgi turi būti pašalintas.
Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai išsprendė bylą dalyje dėl pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra pagrindo palikti galioti likusią teismo sprendimo dalį, kurioje buvo išspręsti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.