- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-809-579-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00562-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- Ž. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Teisėja Asta Jakučiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-809-579-2014
Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00562-2014-9
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei, nuteistajam Ž. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo
Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1430 Lt (11 MGL) bauda.
Bylos daiktinis įrodymas – teleskopinė lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuota ir perduota Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. nuteistas už tai, kad 2013 metų pradžioje neteisėtai įgijo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinę lazdą, kurią neteisėtai nešiojo, vežiodamasis automobilyje BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tarp priekinių sėdynių įrengtoje dėtuvėje, kol 2014 m. balandžio 30 d., apie 12.30 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis V. J. lazdą rado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. V. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu ir mano, kad yra nuteistas nepagrįstai, kad jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių. Šie Ž. V. argumentai skunde grindžiami teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais. Vadovaujantis byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal 2011 m. kovo 24 d. „Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti“ posėdžio protokolo išrašą, kieto metalo teleskopinės lazdos priskiriamos D kategorijos šaltiems ginklams. Specialistas 2014-05-08 išvadoje taip pat nurodo, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinė lazda – smogiamojo poveikio nešaunamasis ginklas, priskiriamas prie D kategorijos ginklų (b. 1. 16-17). Šią išvadą specialistas J. Žvirblis patvirtino ir teisme. Kas reiškia, kad jokių specialių leidimų metalo teleskopinei lazdai įsigyti ar gabenti nereikia, yra nustatytos tik jos įsigijimo, laikymo ir gabenimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau skunde – Įstatymas) 34 straipsnio 8 dalies nuostatas, sportui, profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam tyrimui B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistasis pramoninę teleskopinę lazdą prieš pusantrų metų įsigijo savigynos tikslams, nes prekiauja juvelyriniais dirbiniais, o tai atitinka įstatymo nustatyta kategoriją – profesinei veiklai vykdyti. Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje taip pat nurodyta, kad D kategorijos ginklus be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, šie ginklai neregistruojami. Taigi iš to seka, jog įstatyme numatyta, kad D kategorijos ginklams specialus leidimas nereikalingas, todėl ir baudžiamoji atsakomybė už tokio ginklo turėjimą negalima. Šiuo atveju Ž. V., įsigydamas pramoninę teleskopinę lazdą, nepažeidė jokių teisės aktų normų, nes nebuvo teismo nustatyta, kad lazda įsigyta nusikalstamu būdu. Parduotuvėms, parduodančioms D kategorijos ginklus, nėra pareigos registruoti parduodamo ginklo ir tokiu būdu fiksuoti asmens, perkančio minėtą ginklą, asmeninius duomenis. Dokumentų pateikimas reikalingas asmens amžiui ir priklausymui sporto organizacijai nustatyti, tačiau perkančiojo duomenys nėra fiksuojami į specialų žurnalą. Nuteistasis kaip pavyzdį teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią 2014 m. birželio 28 d. pirkta antra teleskopinė lazda iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Pirkimo metu pardavėjas apelianto neprašė parodyti asmens tapatybės kortelės, nes jo vyresnis nei 18 metų amžius buvo aiškiai nustatytas iš išvaizdos.
Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju teismas neturi galimybės nustatyti ir paneigti jo nurodytų pramoninės teleskopinės lazdos įsigijimo aplinkybių, nes nurodyta ginklais prekiaujanti parduotuvė Alytuje, Kauno gatvėje, nėra įstatymo įpareigota registruoti D kategorijos ginklus. Atitinkamai teismo argumentai dėl to, kad nenustatyti minėtos lazdos pirkimo duomenys konstatuojami kaip neteisėtai įgytas ginklas, yra nepagrįsti. Parduotuvė, iš kurios nuteistasis nusipirko kaltinime nurodytą ginklą, raštu (b. l. 21) teismui pranešė, kad patikrinus D kategorijos ginklų realizavimo apskaitos žurnalą nuo 2009-11-02 iki 2014-06-02, įrašo apie Ž. V. parduotą teleskopinę lazdą nerasta, tačiau atsižvelgus į aptartas įstatymo normas, tokie duomenys galėjo būti ir neužfiksuoti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nepažeidė ir Įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio ginklų ir šaudmenų naudojimą, nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitų asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitus teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekia išvengti. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, apeliantas teigia, kad jo paaiškinimas dėl lazdos panaudojimo savigynai galimybės, turi būtent tokią įstatyme numatytą prasmę. Ginklų gabenimo ir laikymo taisyklėse taip pat numatyta, kad gabenamas toks ginklas neturi būti padėtas matomoje vietoje ir prieinamas kitiems. Šiuo atveju lazdą pareigūnai rado automobilio specialioje daiktų dėtuvėje, sustumtą, tai yra neparuoštą panaudojimui. Į asmeninį automobilį pašalinis asmuo be savininko leidimo patekti negali, automobilis yra rakinamas, taip pat apsaugotas centriniu užraktu ir garsiniu pavojaus signalu. Nei vienas apklaustas liudininkas nepatvirtino, jog matė ar bent žinojo apie gabenamą metalinę lazdą, o tai reiškia, kad lazda buvo transportuojama tinkamai, nematoma pašaliniams asmenims ir neprieinamoje vietoje. Be to, teismas nenustatė laikomos lazdos automobilyje tikslaus laiko, kaip dažnai yra važinėjama darbo reikalais iš Alytaus į Kauną ir atgal. Kadangi gabenimui (transportavimui) D kategorijos ginklų nėra reglamentuotas nei laikas, nei gabenimo (transportavimo) kiekis (kartai), todėl minėtą lazdą galima transportuoti tiek laiko, kiek prireiks galutiniam tikslui pasiekti ir tiek kartų kiek to reikalauja aplinkybės (šiuo atveju profesinė veikla).
Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nė vienas jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį objektyviosios pusės požymis – neteisėtas nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įsigijimas ar nešiojimas, nėra nustatytas. Šiuo atveju surinkti bylos įrodymai ir minėto atvejo aplinkybės daugiausiai ką galėtų atitikti, tai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už ginklo ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. V. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies normomis, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, sprendžia, kad teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, tačiau dėl dalies BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymių padarė faktines bylos aplinkybes neatitinkančias išvadas, kas sudaro pagrindą pakeisti nuosprendį, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dėl abiejų BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veikų: neteisėto šaltojo nešaunamojo ginklo – teleskopinės lazdos, įgijimo ir nešiojimo.
Byloje nustatyta, kad 2014-05-30 automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu tarp priekinių sėdynių esančioje dėtuvėje rasta metalinė teleskopinė lazda su gumine rankena (b. l. 4-9). Specialisto 2014-05-08 išvadoje Nr. 52-16-ISI-121 nurodyta, kad tirti pateikta kieto metalo teleskopinė lazda yra smogiamojo poveikio nešaunamasis šaltasis ginklas, pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas D kategorijos ginklams (b. l. 16-17). Ž. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad metalinę teleskopinę lazdą pirko specializuotoje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tai yra ją įsigijo teisėtai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šie nuteistojo parodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti.
Pagal veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) redakcijos 6 straipsnio 4 punktą D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai yra nepriskirti draudžiamiesiems ginklams. Iš Įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatų matyti, kad D kategorijos ginklai nėra registruojami Ginklų registre. Kaip numatyta Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.
Taigi nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios Įstatymo nuostatos lėmė, kad D kategorijos ginklus ginklų prekybos vietoje galėjo įsigyti bet kuris pilnametis asmuo ir šių ginklų įsigijimas nebuvo registruojamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, kad apeliantui teleskopinės lazdos pardavimas specializuotoje parduotuvėje turėjo būti registruotas, yra neteisinga. Tai, kad parduotuvė teismui nurodė neturinti duomenų apie teleskopinės lazdos pardavimą apeliantui, niekaip nepatvirtina teismo išvados, kad Ž. V. šį ginklą įsigijo neteisėtai, kadangi atsižvelgus į aptartas Įstatymo normas, tokie duomenys galėjo būti ir neužfiksuoti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Ž. V. inkriminuotas neteisėtas teleskopinės lazdos įgijimo faktas šioje byloje nėra įrodytas, todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina. Pažymėtina, kad pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų.
Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 158 straipsnio 2 dalį pagrįstai nuteistas dėl neteisėto teleskopinės lazdos nešiojimo, jam vežantis šį nešaunamąjį ginklą automobilio salone esančioje dėtuvėje.
Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai numatyta, kad yra draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus. Ginklo ir šaudmenų nešiojimusi yra laikomas ginklo ir šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant (Įstatymo 2 straipsnio 13 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje patikimai nustatyta, kad Ž. V. teleskopinę lazdą turėjo su savimi automobilyje, tarp priekinių sėdynių esančioje daiktų dėtuvėje, šis ginklas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas, asmeniui sėdint automobilyje ir net išlipus iš jo, patekimas į dėtuvę nebuvo niekaip apsunkintas, todėl apeliantas, esant reikalui, juo galėjo pasinaudoti nedelsiant. Įvertintina ir tai, kad Ž. V. viso proceso metu teigė šį ginklą įsigijęs dėl darbo pobūdžio (vežiojo juvelyrinius dirbinius) savigynos tikslais, kas reiškia, kad jis šį ginklą laikė tokioje vietoje, kad kilus pavojui, turėtų galimybę juo be didesnių trukdžių nedelsiant pasinaudoti. Apygardos teismas sprendžia, kad Ž. V. veiksmai, kuomet jis su savimi vežiojosi teleskopinę lazdą, ją laikydamas lengvai prieinamoje vietoje, visiškai atitinka Įstatyme numatytą nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką ir BK 158 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintą objektyvųjį požymį. Skundo argumentai, kad jo užsiimama veikla – prekyba juvelyriniais dirbiniais, atitinka Įstatymo nustatytą kategoriją – profesinė veikla, kurią vykdantys asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šiuo atveju nepagrįsti. Ž. V. darbas (juvelyrinės parduotuvės vadybininkas) tikrai nelaikytinas profesine veikla nagrinėjamo Įstatymo kontekste (kaip pavyzdžiui, apsaugos darbuotojai ir kt.).
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Įstatymas nedraudžia ginklo gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur), tačiau ginklas turi būti neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tinkamą daiktą (Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors apeliantas skunde teigia, kad teleskopinę lazdą jis gabeno nepažeisdamas minėtų Įstatymo nuostatų, ginklą laikydamas pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nėra nustatytas faktas, kad Ž. V. teleskopinę lazdą gabeno, tai yra transportavo iš vienos vietos į kitą.
Skundą nagrinėjantis teismas tiki ir vadovaujasi Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais nuosekliais parodymais, nagrinėjimo teisme metu iškeltą apelianto versiją vertindamas kritiškai kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančio Ž. V. rašytinio paaiškinimo, jis teleskopinę lazdą teigė pirkęs pieš 1,5 metų ir ji automobilyje buvo padėta, kadangi jis buvo pamiršęs ją išimti (b. l. 22). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. nurodė, kad vežioja juvelyrinius dirbinius, todėl savigynos tikslais nusprendė įsigyti ir prie savęs automobilyje turėti teleskopinę lazdą. Nusipirkęs šią lazdą, ją įsidėjo į automobilio BMW X6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėtuvę, esančią tarp priekinių sėdynių, kur ją visuomet ir laikė. Pagal paskirtį šio ginklo nebuvo panaudojęs, tačiau iškilus pavojui, galėjo tai nedelsiant padaryti. Tuomet, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir apžiūros metu rado jo automobilyje teleskopinę lazdą, jis buvo pats pamiršęs, kad ją turi automobilyje. Nuteistasis nurodė, kad jis nežinojo, jog teleskopinės lazdos negalima nešiotis ar vežiotis su savimi automobilyje (b. l. 26-27). Nuteistojo paaiškinimus dėl teleskopinės lazdos laikymo aplinkybių patvirtina apelianto automobilį sustabdęs policijos pareigūnas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas V. J. nurodė, kad dėl teleskopinės lazdos Ž. V. paaiškino nežinojęs, kad jos negalima vežiotis, kad lazdą turėjo gynybos tikslais.
Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Ž. V. savo parodymus dėl esminių aplinkybių pakeitė ir nurodė, kad įsigijęs teleskopinę lazdą jos pastoviai automobilyje nesivežiojo, ją laikė Kaune, juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Iš vakaro (2014-04-29) važiavo į Kauną, paėmė teleskopinę lazdą, įsidėjo ją į tarp priekinių sėdynių esančią dėtuvę ir vežė (transportavo) ją į Alytuje esančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Grįžęs į Alytų, ryte, dar prieš 9 val. ryto, kartu su D. B. išvažiavo į Pravieniškes paimti draugo M. M. ir jiems grįžtant juos sustabdė policijos pareigūnai. Teleskopinė lazda visą šitą laiką buvo su juo (b. l. 73-74). Teismui nėra aišku, kodėl nuteistasis, teigdamas, kad teleskopinę lazdą jis tik gabeno iš Kauno į Alytų, ryte grįžęs į Alytų, šio ginklo nenuvežė į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, o važiavo į Pravieniškes. Be to, pažymėtina, kad Ž. V., duodamas parodymus teisme, painiojosi dėl laiko, kada (ryte ar iš vakaro) grįžo į Alytų, kur ir kokiais laikotarpiais teleskopinė lazda buvo laikoma, taip pat pats sau prieštaravo, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pats teigė, jog tą dieną teleskopinę lazdą vežėsi namo, kad ją vežiojo savo automobilyje, kol neįsigijo leidimo ginklui, o paskui ją nuvežė į Kauną ir parsivežė po metų. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat pagrįstų abejonių dėl iškeltos versijos teismui kelia ir tai, kad teisme jo nurodytos aplinkybės, jog teleskopinę lazdą į automobilį nuteistasis įsidėjo iš vakaro (2014-04-29), prieštarauja jo paties prašyme surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą (b. l. 52-55) nurodytai aplinkybei, kad teleskopinę lazdą iš Kauno į Alytų nusprendė pervežti 2014-04-30.
Dėl išdėstytų nuteistojo parodymų prieštaravimų ir nenuoseklumo teismas netiki jo iškelta versija, kad teleskopinę lazdą kaltinime nurodytu laiku jis gabeno iš vienos vietos į kitą, ir aptartus nuteistojo veiksmus vertina kaip nešaunamojo ginklo nešiojimą pagal BK 158 straipsnio 2 dalį. Jo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal minėtą straipsnį ir skundžiamu nuosprendžiu jis yra teisingai nubaustas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir pašalinus iš kaltinimo neįrodytą aplinkybę, jog Ž. V. neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, bausmės skyrimo klausimas iš naujo nesprendžiamas. Nuteistojo veikos pavojingumas nepasikeitė, o pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas Ž. V. bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto baudžiamojo nusižengimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, Ž. V. už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta bauda, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas baudos vidurkis, yra teisinga ir tinkama bausmės tikslams pasiekti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ž. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 60 Lt (17,38 Eur) (b. l. 96). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. V. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš teismo nuosprendžio aplinkybę, kad Ž. V. 2013 metų pradžioje neteisėtai įgijo smogiamojo poveikio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos teleskopinę lazdą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.