Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje O. S., D. L., V. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra O. S. ir S. S. dukra. Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu, O. S. iš A. L. įsigijo vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą su priklausiniais esančius (duomenys neskelbtini) kolūkio ribose. Šiame gyvenamajame name su jo priklausiniais O. S. gyveno iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po mirties O. S. jai faktiškai priklausiusio nekilnojamojo turto niekam nepaliko, jos vardu testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, kaip ir nėra registruota palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Po savo motinos O. S. mirties į namą, esatį adresu (duomenys neskelbtini), gyventi persikėlė O. S. sūnus S. S., kuris gyvenamosios paskirties namą su visais jo priklausiniais valdė ir prižiūrėjo iki mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties pastatą su jo priklausiniais valdo ir juo rūpinasi pareiškėja. Nei gyvenamasis namas, nei visi jo priklausiniai nuo pat jų įgijimo momento VĮ „Registrų centras“ kaip nekilnojamojo turto objektai registruoti nebuvo. Pareiškėja statinius valdo kaip savo, tai yra, nekilnojamuoju turtu pati naudojasi, jį tvarko, atlieka einamuosius remontus ir kitaip jį puoselėja.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi O. S. įsigijo nekilnojamąjį turtą, tai yra namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) kolūkio ribose, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Nei gyvenamasis namas, nei jo priklausiniai nuo pat jų įgijimo momento VĮ „Registrų centras“ kaip nekilnojamojo turto objektai registruoti nebuvo. Šiame gyvenamajame name su jo priklausiniais O. S. gyveno iki savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po O. S. mirties, name gyveno jos sūnus S. S., kuris gyvenamosios paskirties namą su visais jo priklausiniais valdė ir prižiūrėjo iki mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties pastatą su jo priklausiniais valdo ir juo rūpinasi pareiškėja. Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) atliko kadastrinius matavimus. Pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo turto objektų įregistravimo, tačiau jie įregistruoti nebuvo. Pareiškėja nurodo, kad 23 metus teisėtai - atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi turtu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėja nurodytu turto adresu deklaravusi gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėja teismui pateikė aplinkybės įrodančius dokumentus: VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopija, O. S. mirties liudijimo kopiją, Kazlų Rūdos seniūnijos civilinės metrikacijos skyriaus mirties pažymos kopiją, VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) pranešimas su testamentų registro išrašu, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla.

9. Pareiškėja teigia, kad minėtu nekilnojamuoju daiktu nuo (duomenys neskelbtini) ji rūpinasi, juos prižiūri ir naudojasi kaip savo, valdymas buvo visą laiką sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, nes naudojosi, valdė kaip savą 23 metus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nėra civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį.

10. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

11. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad yra visos sąlygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo faktą įgyjamąja senatimi: pareiškėja nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo (duomenys neskelbtini) m.; pareiškėja sąžiningai nekilnojamąjį turtą įgijo ir jį sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, kaip savo valdo visą valdymo laiką, t. y. daugiau kaip 10 metų. Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas ankščiau nebuvo registruotas kito asmens vardu. Šios aplinkybės patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais.

12. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad ji yra sąžininga ir teisėta minėto nekilnojamojo turto valdytoja. Nustatyta, kad šio nekilnojamojo turto valdymas buvo visą laiką sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, nes juo naudojasi, valdo kaip savo daugiau kaip dešimt metų. Pastato savininkas, jei toks ir būtų, per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į pastatą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Nėra civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį. Kitaip pareiškėja negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą, todėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytinas teismo sprendimu (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d. 7 p.).

13. Vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) metų nekilnojamuoju turtu rūpinosi, prižiūrėjo ir valdė kaip savo daugiau kaip 10 metų. Nesant ginčo ir iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 4.68 str.). Iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kliūčių, trukdančių nustatyti pareiškime nurodytam nekilnojamajam turtui nuosavybės teisę (CK 4.70 str. 1 d.), bei apribojimų, nurodytų CK 4.69 str. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidarė 45,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. K., a. k., nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 45,54 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 54 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.