- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-23/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01214-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Šiaulių apygardos teismui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai Rasai Bartašienei, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4886-661/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Šiaulių apygardos teismui ir šio teismo teisėjai Rasai Bartašienei dėl tyčinio dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-688-357/2012 ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Beržinis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovai Šiaulių apygardos teismas ir šio teismo teisėja R. Bartašienė pažeidė jo teises ir vykdė diskriminaciją bei taikė dvigubus teisingumo standartus civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 nagrinėjamo metu ir trukdė ieškovui ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose; įpareigoti atsakovus Šiaulių apygardos teismą ir šio teismo teisėją R. Bartašienę pašalinti padarytus ieškovo teisių pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-688-357/2012; priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 400 650 Lt žalos atlyginimą už jo teisių pažeidimus civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 nagrinėjimo metu ir trukdymą ieškovui ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovams Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai R. Bartašienei, kadangi tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme bei nustatė terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas A. Beržinis prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl reikalavimų atsakovams Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai R. Bartašienei, panaikinti ir klausimą perduoti kitam nešališkam ir nepriklausomam pirmosios instancijos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjas A. Barkauskas. Ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai R. Bartašienei pareikštas dėl to, kad teisėja ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-688-357/2012 pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui ir teisėjoms A. Urbanavičienei, N. Cikoto, A. Kalinauskienei, tyčia, neteisėtai ir nepagrįstai atleido šiuos asmenis nuo tyčiniais neteisėtais veiksmais nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2-1519-603/2012 jam padarytos žalos atlyginimo, nors pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjų ar teismo tyčiniais veiksmais dėl jų kaltės padarytą žalą ir šie asmenys privalo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Už suteiktas privilegijas atsidėkodamas Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai R. Bartašienei, šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A.Urbanavičienė per teisėją A. Barkauską bando atleisti Šiaulių apygardos teismą ir teisėją R. Bartašienę nuo atsakomybės, kas patvirtina, jog Lietuvos teismai ir teisėjai yra šališki ir priklausomi.
2. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktą, kai ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, teismas privalo nurodyti į kurią instituciją kreiptis. Nutartyje nėra nurodyta, į kurią instituciją kreiptis dėl reikalavimo atsakovams Šiaulių apygardos teismui ir teisėjai R. Bartašienei išnagrinėjimo, todėl nutartis naikintina.
3. Pagal CPK 45 straipsnį teismas tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Jeigu dėl atsakovo pakeitimo ieškovas nesutinka, tai teismas bylą nagrinėja iš esmės. Vadinasi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas neteisėtai be ieškovo sutikimo pašalino atsakovus iš dalyvavimo civiliniame procese. Pašalinus atsakovus iš proceso ir priėmus sprendimą, nebus pagrindo regreso tvarka atsakovui Lietuvos Respublikai išieškoti iš Šiaulių apygardos teismo ir teisėjos R. Bartašienės jam priteistos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-7192-583/2010 ir kitose civilinėse bylose nustatė, kad civilinio proceso dispozityvumas nesuteikia teismui galimybių savavališkai be ieškovo valios pakeisti atsakovą arba net nurodyti netinkamo atsakovo parinkimą kaip ieškinio trūkumą pagal CPK 138 straipsnį. Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą privalomą precedento taikymo praktiką teismai, nagrinėdami civilines bylas, privalo vadovautis ne tik Lietuvos Konstitucija, įstatymais, bet ir kitų teismų priimtais įsiteisėjusiai procesiniais sprendimais dėl tų pačių nustatytų faktų ir aplinkybių, todėl nutartimi nukrypta nuo precedento taikymo praktikos civiliniame procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, kaip nenagrinėtinų teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, dalį ieškinio reikalavimų atsisakė priimti, nustatęs, kad jie nenagrinėtini teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas reiškė ne tik valstybei, bet teismui ir teisėjai. Žalos padarymo faktą ieškovas grindė teismo ir teisėjos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-688-357/2012, atliktais veiksmais. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu byloje gali būti tik valstybė, o ne teismas ar teisėjas. Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovai iš proceso buvo pašalinti neteisėtai.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiama nutarties dalimi buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis tesimas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsakovais teismas ir teisėjai bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalos padarymas grindžiamas netinkamai išnagrinėta civiline byla, nėra traukiami, kadangi jie turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
Ieškovas teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinio dalį, kaip nenagrinėtiną teisme, privalėjo nurodyti į kokią instituciją jam kreiptis su savo reikalavimu teismui ir teisėjai. Minėta, kad teismai ir teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės bylose dėl žalos atlyginimo, todėl jie atsakovais tokiose bylose negali būti pagal įstatymą, jiems atsakomybė netaikoma, jų vardu atstovauja Lietuvos valstybė, todėl teismas, atsisakydamas priimti tokį ieškinį, neturi nurodyti į kokią institucija ieškovui kreiptis su savo reikalavimais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas į kokią instituciją ieškovui kreiptis su reikalavimais teismui ir teisėjai, įstatymo normų nepažeidė.
Apelianto manymu, teismas nesilaikė civiliniame procese įtvirtinto dispozityvumo principo. Kolegija sutinka, kad ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.), tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Taigi ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas ir teisėjas privalo dalyvauti atsakovais pagal jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Ieškovas atskirajame skunde taip pat reiškia abejones dėl teisėjo A. Barkausko nešališkumo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai ieškinio dalį atsakovams Šiaulių apylinkės teismui ir teisėjai R. Bartašienei atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.