- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-27
- Bylos Nr.
- 1Sk-442
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Artūras Bauža
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataiso namų – atvirosios kolonijos administracijos teiksimas dėl V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. J., gim. (duomenys neskelbiami), Kauno apygardos teismo 2006-02-08 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK (1964 m.) 104 straipsnį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.
Bausmės pradžia:2006-02-08, pabaiga 2014-07-07.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-10-01 nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neatliktos bausmės dalis – didelė, lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. N. V. J. skunde prašo 2010-10-01 teismo nutartį panaikinti ir teikimą dėl lygtinio paleidimo tenkinti. Nurodo, kad kaltę dėl nusikaltimo pripažino pilnai, ieškinį atlyginęs, atlikdamas bausmę visą laiką dirbo, dalį atlyginimo siuntė žmonai dukters išlaikymui bei stengėsi padėti pirmos grupės invalidui tėvui bei pensininkei, įvairiomis ligomis sergančiai mamai. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat nurodo, kad 12 kartų skatintas, baustas vieną kartą, tačiau tai buvo 2006 metais ir nuobauda panaikinta, šiuo metu jam suteikta teisė likti be sargybos, todėl dirba ir gyvena už pataisos namų ribų. Teigia supratęs ir įvertinęs padaryto nusikaltimo skaudžias pasekmes ir pasižada daugiau nenusikalsti. Dėl šių aplinkybių mano, kad jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos teisingumo principas nebūtų pažeistas.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo V. J. skundas tekintinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. atitinka LR BVK 157 str. 3d. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, 12 kartų skatintas, 1kartą baustas drausmine nuobauda, tačiau ji nebegaliojanti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas BVK 157 str. 3d. 1 p. nuostatos ir jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos. Teismas konstatavęs, kad yra įstatyminis pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos namų, savo išvadą netaikyti lygtinio paleidimo grindė tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą ir likusi bausmės dalis yra didelė ir todėl nėra pagrindo manyt, kad nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo tikrai pasitaisė ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Siekiant įsitikinti, ar asmuo jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.
Iš Pataisos namų administracijos pateiktos medžiagos matyti, kad faktiškai nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos bausmės, atlikta didelė paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis- daugiau nei penkeri metai, nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda už administracijos reikalavimų nevykdymą pačioje bausmės atlikimo pradžioje, bet po to per paskutinius ketverius bausmės atlikimo metus už pavyzdingą elgesį ir gerą drabą valstybės įmonėje, dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo vienuolika kartų skatintas. Pataisos namų psichologinė tarnyba yra pateikusi išvadą apie tikėtiną patenkinamą nuteistojo integraciją į visuomenę ir nuteistojo atsakomybę už savo elgesį. Toje pačioje išvadoje pateikiama ir teigiama nuteistojo darbinė motyvacija.
Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, vaiko atžvilgiu jo valdžia neapribota, nuo vaiko gimimo nuteistasis reguliariai teikia pinigines lėšas dukros išlaikymui.
Nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje, pataisos namų administracijos pasitikėjimą rodo ir tai, kad nuteistasis jau keletą mėnesių dirba ir gyvena už pataisos namų įstaigos ribų, jam suteikta teisė vykti be sargybos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad itin svarbią reikšmę turi pozityvus nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos vertinimas. Būtent ši institucija (pataisos namų administracija), kuri tiesiogiai turėjo galimybę stebėti nuteistąjį, dalyvauti jo pataisyme, teikimu siūlė ir tarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtent ši institucija išsakė savo nuomonę ir padarė išvadą dėl nuteistojo galimybės toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Kolegijos nuomone ši aplinkybė, esant BVK 157 straipsnyje numatytoms sąlygoms, turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Tai, kad V. J. iki nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, anksčiau nebuvo teistas, taip pat yra nuteistojo asmenybę charakterizuojantis požymis, į kurį būtina atsižvelgti sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu atlygino nusikaltimu padarytą žalą taip pat rodo, jog nuteistasis savo nusikalstamų veiksmus ir pasekmes vertino adekvačiai ir siekia pasitaisyti.
Teisėjų kolegijos manymu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei pateiktas pataisos namų vertinimas, psichologo išvada patvirtina, jog nuteistasis V. J. savo elgesiu per visą bausmės atlikimo laiką įrodė, kad jis keičiasi, savo padarytos veikos sunkias pasekmes suprato ir tinkamai įvertino, savo elgesiu įrodė, kad juo galima pasitikėti ir pagrįstai manyti, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Ta aplinkybė, kad V. J. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą įvertinta skiriant ir individualizuojant bausmę, todėl ji ir likusios bausmės dydis pačios savaime negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Šios aplinkybės turi būti vertinamos visumoje su kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pataisos įstaigos charakterizuojamas teigiamai, skatintas 12 kartų, tik vieną kartą bausmės atlikimo pradžioje baustas drausmine tvarka, nuobauda seniai nebegaliojanti, pataisos namų administracija tarpininkauja ir siūlo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nuteistasis turi šeimą, bendrauja su ja, prisideda prie mažamečio vaiko išlaikymo, nusikaltimu padaryta žala atlyginta, psichologo tarnyba duoda išvadą dėl tikėtinos patenkinamos integracijos į visuomenę, nuteistasis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, jam suteikta teisė išvykti be sargybos, net ir įvertinus tai, kad bausmė atliekama už labai sunkų nusikaltimą ir likusios neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, sudaro pagrindą manyti ir spręsti, kad V. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas nepažeidžiant bausme siekiamų tikslų, tame tarpe ir teisingumo principo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas nelaikytinas nuteistojo atleidimu nuo likusios bausmės dalies. Tai yra tos pačios bausmės tęsinys, tik kitokia forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro iš vadą, kad skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio pirmos 1 d. nutartis nepagrįsta, todėl neteisėta ir turi būti panaikinta, dėl Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų teikimo dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo priimamas naujas sprendimas, teikimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3d., 4d., 5d., BPK 364 str. 8d.2p.,
nutarė:
Pravieniškių 2- ųjų pataisos namų administracijos teikimą 2010-09-27 Nr. 62-4823 dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, patenkinti.
Nuteistąjį V. J. lygtinai paleisti iš pataisos namų neatlikus 3 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, skirtos Kauno apygardos teismo 2006-02-08 nuosprendžiu, įpareigoti per 15 dienų nuo paleidimo momento įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai, taip pat lygtinio paleidimo metu skirti draudimą išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti registruotis pataisos inspekcijoje keturis kartus per mėnesį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.