- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2-6713-1028/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02659-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- H. H.
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečio vaiko Y. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardą bei pavardę iš „ Y. H.“ į „R. B.“, be tėvo H. H. sutikimo.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2013 metais Graikijoje susipažino su atsakovu, pradėjo draugauti, kurti bendrą ateitį. Po pusės metų nuo pažinties, nutarėme kartu persikelti gyventi į jo tėvynę - (duomenys neskelbtini). Atsakovo gimtinėje kūrė bendrą gyvenimą, puoselėjo planus apie ateitį. Ten (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Jį pavadino Y. H. - tradiciniu arabišku vardu, kadangi planavo, jog ir toliau visi kartu gyvens atsakovo gimtinėje, sūnus lankys vietines ugdymo įstaigas, dalyvaudamas vietiniame socialiniame gyvenime. Tačiau laikui bėgant tarpusavio santykiai ėmė byrėti. Atsakovas visiškai nebesirūpino ja bei vaiku, todėl kai sūnui buvo pusantrų metukų jų bendras gyvenimas galutinai nutrūko ir ji su sūnumi grįžo į Lietuvą. Atsakovas dėl to neprieštaravo. Jiems išvykus atsakovas visiškai nusišalino nuo bet kokio bendravimo tiek su ja, tiek su vaiku. Ne kartą siūlė atsakovui pasimatyti su sūnumi per telefoną, pabendrauti su juo, tačiau atsakovas atsisakydavo, sakydamas, kad dirba. Sakė atsakovui, kad jei tik jis norėtų pabendrauti su vaiku, gali skambinti bet kuriuo metu. Tačiau atsakovas jokio noro pabendrauti su sūnumi per visą ilgą laikotarpį taip ir neišreiškė. Atsakovo su vaiku niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Atsakovas ne tik visiškai nebendrauja su vaiku, tačiau absoliučiai yra nusišalinęs ir nuo kitų tėviškų pareigų vykdymo, neteikia sūnui reikalingo išlaikymo. Dėl sūnui reikalingo išlaikymo priteisimo teko kreiptis į teismą. 2017-07-04 Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-68-617/2017 iš atsakovo buvo priteistas 2593,56 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2017-07-04 bei išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį nuo 2017-07-04 iki vaiko pilnametystės. Tačiau ir šio teismo sprendimo atsakovas nevykdo, pinigų vaiko išlaikymui taip ir neteikia iki šiol, dėl ko jai vienai tenka visa sūnaus išlaikymo našta. Sūnui netrukus sueis šešeri. Beveik penkerius metus jie gyvena Lietuvoje, sūnus lanko lietuvišką ugdymo įstaigą - Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Nuo rudens pradės lankyti paruošiamąją mokyklos klasę. Vaiko vardas yra tradicinis, arabiškas vardas. Tačiau lietuviškai jis tariasi ir rašosi kaip mergaitės, dėl ko sūnus nuolat jaučia diskomfortą. Taipogi vaiką supantiems žmonėms kyla sunkumų tariant sūnaus vardą bei pavardę, dėl ko jie nuolat yra iškraipomi. Su kiekviena diena vaikui augant tai jam sukelia vis didesnes neigiamas emocijas. Dėl šių priežasčių sūnaus vardą nori pakeisti. Vaikas ir pats dėl netradicinio vardo jaučiasi nejaukiai. Netgi pats išreiškė savo pageidavimą, kad norėtų turėti lietuvišką vardą - „R.“. Namuose apie tai ne kartą tarpusavyje kalbėjosi, mato vaiko išgyvenimus, kuriuos jis patiria dėl tokio netradicinio vardo, kurį tariant, lietuviškai jis skamba tarsi mergaitės. Sūnaus vardo pakeitimas apsaugotų jį nuo patyčių, užgauliojimų, nepilnavertiškumo jausmo. Itin ilgą laiką vaikas gyvena tik su ja, tėvas sūnaus gyvenime nedalyvauja ir vengia bet kokio kontakto su vaiku. To pasekoje natūralu, kad vaiko identitetas formuojasi su mama ir jo interesus labiausiai atitinka turėti tokią pavardę, kokią turi mama. Teismų praktikoje, sprendžiant analogiškas bylas, taipogi laikomasi nuostatos, kad tikslinga, jog vaikas turėtų pavardę to iš tėvų, su kuriuo gyvena, su kuriuo jį sieja artimi socialiniai ir emociniai ryšiai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taipogi laikomasi nuostatos, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Taipogi teismai laiko, jog ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį. Vaiko vardo pakeitimas į lietuvišką vardą „R.“ bei pavardės pakeitimas į mamos pavardę neturės jokios neigiamos įtakos jo interesams, kadangi to nori ir pats vaikas. Jis patiria neigiamas emocijas, susijusias su tokiu netradiciniu vardu bei pavarde ir suvokia, kad jam pradėjus lankyti mokyklą, visi šie neigiami išgyvenimai gali tik stiprėti. Dėl savo pakankamai jauno amžiaus sūnus prie esamo vardo bei pavardės nėra prisirišęs, jo socializacija, identiškumas, susijęs su vardu bei pavarde, dar nėra galutinai susiformavę. Be to, net ir pakeitus vaiko vardą ir pavardę, jo identitetas su atsakovu bus išsaugotas, kadangi sūnaus gimimo liudijime atsakovas ir toliau bus nurodytas kaip jo tėvas. Tai užtikrins, jog sūnus žinos savo tėvą, o atsakovo ryšiams (jei jis tik panorės juos puoselėti) su sūnumi vardo bei pavardės pakeitimas neturės jokios įtakos. Klausimą dėl sūnaus vardo bei pavardės pakeitimo jau anksčiau buvo aptarusi su atsakovu ir jis sutiko.