Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-05 · Administracinė byla Nr. I1-8-505/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
I1-8-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02528-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02528-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 6–8) nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, kadangi jis neva 2016 m. rugsėjo 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje - 3 lokaliniame sektoriuje 12 būryje. Teigė, jog dėl šios nuobaudos panaikinimo su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris jo skundą atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek ginčijamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nutarimas, tiek Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimas yra nepagrįsti ir naikintini. Pabrėžė, kad skunde Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos jis nurodė išsamius nesutikimo persikelti gyventi 12 būryje motyvus, tačiau sprendime dėl jo argumentų iš esmės visiškai nebuvo pasisakyta, formaliai nurodant, kad privaloma vykdyti administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ignoravo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad vykdant bausmę neturi būti siekiama žeminti žmogaus orumo. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl jo apgyvendinimo konkrečiame būryje psichologas buvo pateikęs rekomendaciją, kad jis būtų apgyvendintas 2 lokalinio sektoriaus 7 būryje, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę verslininkai, asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei tinkantys jam pagal amžių, šiame būryje taip pat yra galimybė dalyvauti socialinio ugdymo centro veikloje, kur organizuojami įvairūs renginiai, sudarytos galimybės saviugdai, tačiau nei į psichologo rekomendaciją, nei į jo pageidavimus įstaigos administracija neatsižvelgė. Mano, kad sprendimas paskirti jį į 12 būrį taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6, 7, 50 ir 65 punktų nuostatas. Paaiškino, jog Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos skunde jis buvo nurodęs, kad yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią tariamą pražangą, kadangi jo atsisakymas gyventi 12 būryje yra susijęs su jam 2016 m. rugsėjo 8 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda už atsisakymą vykdyti direktoriaus įsakymą vykti gyventi į 1 lokalinį sektorių, tačiau Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, nagrinėdamas jo skundą dėl pataisos namų direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 paskirtos nuobaudos panaikinimo, net nebandė išsiaiškinti visų faktinių aplinkybių, susijusių su šios nuobaudos paskyrimu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skunde Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos nurodė, jog išsamų pasiaiškinimą jis surašė po to, kai 2016 m. rugsėjo 19 d. ryte buvo iškviestas į drausmės komisiją, kur buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimą, kurį jis su advokato pagalba surašė ir įteikė administracijai. Dėl šios priežasties 2016 m. rugsėjo 19 d. vakare administracijos pareigūnams jis nurodė, kad išsamus pasiaiškinimas jau surašytas, o 2016 m. rugsėjo 20 d. Drausmės komisijoje net nebuvo prašoma rašyti pasiaiškinimą, taip pat nebuvo jis išklausytas. Pažymėjo, kad nutarime yra nurodyta, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgiama ir į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. vakare pateikti rašytinį pasiaiškinimą atsisakoma, 2016 m. rugsėjo 20 d. Drausmės komisijos posėdyje rašyti pasiaiškinimo neprašoma, asmens byloje nėra jo 2016 m. rugsėjo 19 d. su advokato pagalba surašyto pasiaiškinimo, pareiškėjui neaišku, kokiu „nuteistojo rašytiniu pasiaiškinimu“ vadovavosi pataisos namų direktorius, priimdamas ginčijamą nutarimą. Pabrėžė, jog Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos nagrinėdamas jo skundą šios aplinkybės net nesiaiškino. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio nuostatas, t. y. iš karto paskiriant pačią griežčiausią bausmę – perkėlimą į kamerų tipo patalpą, taip pažeidžiant humanizmo principą, taip pat Europos Tarybos ministrų komiteto Rekomendacijos 56.1 punktą, kuriame nurodyta, kad drausminės nuobaudos turi būti skiriamos tik kraštutiniais atvejais. Teigė, kad nors skunde Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos jis nurodė, kad turėtų būti panaikintas ir pataisos namų direktoriaus įsakymas dėl gyvenamosios vietos jam parinkimo, tačiau dėl šios skundo dalies pasisakyta nebuvo. Mano, kad nuobauda 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu jam paskirta neteisėtai, nes jis jokio pažeidimo nepadarė, o gynė savo gyvybę ir sveikatą. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 29–34).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad atvykę į pataisos namus nuteistieji supažindinami su vidaus tvarka pasirašytinai. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas – diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra, reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas, taip pat skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 73 punktas reglamentuoja nuteistųjų elgesio taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Teigė, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus, kurios reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės neteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos negatyvios pasekmės. Taip yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis reglamentuoja nuobaudų, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, sistemą, taip pat yra numatytos nuobaudų rūšys, kurios išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios. Yra nustatyta ir nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka (BVK 143 str.). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo ir nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Pažymėjo, kad pareiškėjas skirstymo į būrius ir grupes komisijų metu buvo skiriamas vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-297 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje skyrimo į lokalinius sektorius kriterijų patvirtinimo“. Paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo pateikti tarnybiniai pranešimai, kuriais pranešama, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 17.10 val. įstaigos 2-o sektoriaus 12-o būrio 1-os brigados nuteistasis S. R. nenurodydamas argumentų kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje ir tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat buvo surašytas protokolas Nr. 42-11784 dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame pareigūnai nurodė, kad nuteistasis paaiškinimo nerašys. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam S. R. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Mano, kad ginčijamu atveju nuobauda buvo paskirta nuteistajam, kuris padarė pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 87–89).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad gavus ir išnagrinėjus pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nutarimo nustatyta, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą aktą. Pažymėjo, kad išnagrinėjus pateiktą dokumentinę medžiagą buvo nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 17.10 val. pataisos įstaigos 2-o sektoriaus kontrolės-praleidimo poste Nr. 2 pareiškėjas kategoriškai atsisakė gyventi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu paskirtoje gyvenamojoje vietoje, 12-ame nuteistųjų būryje. Dokumentuose buvo pateikta informacija ir apie tai, kad savo atsisakymo motyvų konkrečiai pareiškėjas neįvardijo, tik paminėjo juos abstrakčiai, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrįstumą galima būtų patikrinti, taip pat 2016 m. rugsėjo 19 d. protokole dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 42-11784 (pasirašytas dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų) nurodyta, jog pareigūnams pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad yra rašęs jau ne vieną paaiškinimą, todėl šį kartą paaiškinimo nerašys. Skundžiamame Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendime nurodyta, jog pareiškėjo minimo 2016 m. rugsėjo 19 d. pasiaiškinimo jo asmens byloje nėra. Teigė, kad pateikti argumentus dėl savo veiksmų pareiškėjas turėjo teisę iškart po incidento, tačiau ja nepasinaudojo, taip pat teisė apsiginti pareiškėjui buvo suteikta kviečiant jį į Drausmės komisijos posėdį. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų – pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjui padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl pareiškėjui skirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (1 t., b. l. 10) bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 2S-6050 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (1 t., b. l. 11–12), priimto pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine sprendimo apskundimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktu, atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 19 d. nuteistųjų skyrimo į būrius 2-ame sektoriuje komisijos posėdžio protokolą Nr. 62-4192, pareiškėjas iš 1 būrio 4 brigados 3 lovos buvo perkeltas į 12 būrio 1 brigadą 21 lovą (1 t., b. l. 142, 143).

2016 m. rugsėjo 19 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo pateiktas 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčio padėjėjo S. N. tarnybinis pranešimas Nr. 45-1478(1) ir 2 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo R. J. tarnybinis pranešimas Nr. 45-1478(2) (1 t., b. l. 37, 38).

Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 17.10 val. pataisos įstaigos 2 sektoriaus 12-o būrio 1-os brigados nuteistasis S. R. kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, 12 būryje 1 brigadoje. Savo atsisakymo motyvų nuteistasis konkrečiai neįvardijo, tik paminėjo juos abstrakčiai, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrįstumą galima būtų patikrinti, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“. 2016 m. rugsėjo 19 d. protokole dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 42-11784, pasirašytame dviejų Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnų, nurodyta, jog pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad yra daug kartų rašęs jau ne vieną pasiaiškinimą, todėl šį kartą pasiaiškinimo nerašys (1 t., b. l. 39).

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolikai) parų dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Nuobauda paskirta pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (1 t., b. l. 10).

Pareiškėjas 2016 m. spalio 14 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 12 būryje ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 dėl pareiškėjo nubaudimo (1 t., b. l. 14–17).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2S-6050 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo. Šiame sprendime pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. skunde keliamas prašymas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymą dėl pareiškėjo apgyvendinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 12 būryje buvo neišnagrinėtas (1 t., b. l. 11–12).

Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja BVK (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.). Remiantis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, bausmes atliekantys asmenys turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas laisves ir teises su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, bet ir pareigas. Bendrosios nuteistųjų pareigos nustatytos šio kodekso 12 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).

Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja BVK 110 straipsnio 1 dalis, kurios 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios pareigos (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam BVK nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą (pageidavimą), nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Nuteistasis, paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Kaip minėta, pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktu iš 1 būrio 4 brigados 3 lovos buvo perkeltas į 12 būrio 1 brigadą 21 lovą (1 t., b. l. 142). Iš į bylą pateikto pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. skundo Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos matyti, kad pareiškėjas prašė panaikinti minėtą 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 2-1005 bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 dėl jo nubaudimo (1 t., b. l. 14–17). Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2S-6050 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ tik konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 paskirta nuobauda yra pagrįsta ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau dėl prašomo panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 nepasisakė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimu, kuriuo buvo neišnagrinėtas skundas dėl jo apgyvendinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus 12 būryje, turėjo teisę šį sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.), tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Taigi, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 1.2 punktas nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui kilo pareiga gyventi minėtu direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, t. y. 12 būryje 1 brigadoje (Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi administracinė byla I-1172-505/2018 dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktą, nutraukta)(Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tačiau 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas atsisakė gyventi paskirtame būryje, t. y. nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo, ir tai patvirtina pirmiau įvardyti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai Nr. 45-1478(1) ir Nr. 45-1478(2) (1 t., b. l. 37, 38), kuriuose nurodytas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai S. N. ir R. J.. Šie liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas atsisakymo gyventi 12 būryje 1 brigadoje priežasčių nenurodė. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms ir vieni kitiems, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo, nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti pareiškėją apkalbėti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pats patvirtino aplinkybę, kad jis neteikė rašytinio paaiškinimo dėl atsisakymo gyventi 12 būryje 1 brigadoje, tačiau pažymėjo, kad jo 2016 m. rugsėjo 19 d. rašytas paaiškinimas Nr. 71(2)635 (2 t., b. l. 43–45), kuriame nurodoma, kad jam labiausiai priimtina būti apgyvendintam 2 lokalinio sektoriaus 7 būryje, kur nuteistieji yra savanoriškai pasižadėję laikytis bausmės atlikimo režimo, motyvuotai atsisakę laikytis neformaliųjų nuteistųjų taisyklių, turintys teigiamą požiūrį į darbą ir kt., o 1 lokaliniame sektoriuje bausmę atliekantys nuteistieji yra sistemingai ir piktybiškai pažeidinėjantys kalinimo įstaigos administracijos reikalavimus, taip pat jis girdėjo, kad jam patekus į 1 lokalinį sektorių su juo bus susidorota, iš esmės galėtų atitikti ir jo pasiaiškinimą dėl atsisakymo gyventi 12 būryje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis žinojo, į kokius būrius jis tikrai negalėtų eiti, t. y. kur nuteistieji sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja kalinimo įstaigos administracijos reikalavimus, be to, jam ten gali kilti pavojus sveikatai ir gyvybei.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iškart po incidento turėjo teisę pateikti pasiaiškinimą, tačiau ja nepasinaudojo. Kad teisė apsiginti pareiškėjui buvo suteikta ir kviečiant jį į Drausmės komisijos posėdį, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S., kuris paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d. Drausmės komisijos posėdžio metu svarstant jo atsisakymo gyventi 12 būryje klausimą nurodė, jog 12 būryje gyventi jis nenori ir jo advokatas padarys taip, kad jis gyvens ten, kur jis nori.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas L. B. palaikė pareiškėjo teiginius, kad 12 būryje gyvena nuteistieji, linkę nusikalsti, nedirbti, vartoti narkotines medžiagas, ten paplitusios nuteistųjų subkultūros tradicijos bei kad pareiškėjas negalėtų gyventi minėtame būryje, tačiau vėliau nurodė, kad minėtame būryje niekada jis pats negyveno. Šių aplinkybių nustatymas, teismo vertinimu, nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo, nes jis turėjo pareigą eiti gyventi į jam paskirtą 12 būrį, t. y. vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atsisakydamas gyventi paskirtame būryje, nei administracijai, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių svarbių priežasčių ir realių grėsmių, t. y. konkrečiai neįvardijo vardų, pavardžių asmenų, dėl kurių gali kilti pavojus jo sveikatai ar net gyvybei, o jo teiginiai dėl susidorojimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Nors skunde pareiškėjas nurodo, jog psichologas buvo pateikęs rekomendaciją, kad jis būtų apgyvendintas 2 lokalinio sektoriaus 7 būryje, kuriame laisvės atėmimo bausmę atlieka buvę verslininkai, asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą bei tinkantys jam pagal amžių, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jo teiginius.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad ginčijamu nutarimu šioje byloje jis baudžiamas antrą kartą už tą pačią tariamą pražangą, kadangi atsisakymas eiti gyventi į 12 būrį yra susijęs su jam 2016 m. rugsėjo 8 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda už atsisakymą vykdyti direktoriaus įsakymą vykti gyventi į 1 būrio 4 brigadą.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisinis reglamentavimas nenumato, kad kalinimo įstaigos administracija, paskyrusi nuteistąjį gyventi į tam tikrą būrį, o šiam atsisakius atlikti bausmę paskirtame būryje, privalo nuteistojo į tą patį būrį antrą ar daugiau kartų neskirti eiti gyventi. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis baudžiamas antrą kartą už tą pačią tariamą pražangą, atmestini kaip nepagrįsti ir tuo aspektu, kad ginčijamu nutarimu jam nuobauda skirta už atsisakymą eiti gyventi į 12 būrį, o 2016 m. rugsėjo 8 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu jam nuobauda buvo paskirta už atsisakymą eiti gyventi į 1 būrį, t. y. du skirtingi būriai, skirtingi laikotarpiai ir tai, kad pareiškėjo netenkino nei vienas iš jam paskirtų gyventi būrių, negali būti laikoma baudimu antrą kartą, be to, kaip anksčiau minėta, BVK ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pageidavimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau gyvenęs 12 būryje ir kad šiame būryje būtų buvęs neužtikrintas jo saugumas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo išankstinį nusistatymą neiti į minėtą būrį. Kaip minėta, ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žinojo, kuriuose būriuose jis negali atlikti bausmės ir ten neatliks.

Tai, kad į bylą pateiktame 2016 m. rugsėjo 19 d. protokole Nr. 42-11784 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, pasirašytame dviejų Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnų, nurodoma, jog pareiškėjas žodžiu paaiškino, kad yra daug kartų rašęs jau ne vieną pasiaiškinimą, todėl šį kartą pasiaiškinimo nerašys (1 t., b. l. 39), tačiau skundžiamame nutarime yra pažymima, kad nutarimas, priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo duotą pasiaiškinimą, nereiškia, kad ginčijamas nutarimas priimtas formaliai, tendencingai, neįsigilinus į visas aplinkybes. Kad ginčijamas nutarimas priimtas įvertinus visas aplinkybes, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. (Drausmės komisijos posėdžio pirmininkas).

Įvertinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijamu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 68-1254 paskirta nuobauda pareiškėją uždaryti į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytam pažeidimui. Atsisakymas gyventi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 2-1005 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ 1.2 punktu pareiškėjui paskirtoje gyvenamojoje vietoje pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas.

Kaip minėta anksčiau, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje buvo nepagrįstas realia grėsme jo sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais. Taigi nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas, nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat ir nuteistojo teisė pateikti paaiškinimą nebuvo pažeistos. Tai nėra pirmas pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas. 2016 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas padarė 4 bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (1 t., b. l. 36), nepaisant to, kad dėl procedūrinių pažeidimų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. N-3 panaikino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 68-1208 pareiškėjui paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas septynioms paroms (2 t., b. l. 38), jam paskirta ginčijama 2016 m. rugsėjo 20 d. nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Šio sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl nuobaudos detaliai išnagrinėjo pareiškėjui paskirtos nuobaudos paskyrimo ir jo perkėlimo (apgyvendinimo) klausimus, nes sprendimas motyvuotas, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų normomis.

Teismas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 68-1254 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 2S-6050 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė