Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-08 · Administracinė byla Nr. eI2-6614-983/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-08
Bylos Nr.
eI2-6614-983/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00355-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
S. S. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Ravainė”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6614-983/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiais suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ravainė”, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S19417, kuriuo panaikinta pareiškėjui išduota nacionalinė viza Nr. 004530443 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo turėjo 2022 m. birželio 8 d. sudarytą darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį, ir komandiruotpinigiai. Taigi pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis dėl vizos ir atvykti į šalį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 17 straipsnio nuostatų pagrindu.

Pažymi, jog pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti už atlygį Lietuvos Respublikoje, neturėdamas vairuotojo liudijimo, išduoto krovinių vežimo keliais pagal bendrijos licenciją. Šis liudijimas, išduotas pareiškėjui, galioja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Tai, kad pareiškėjas negalės dirbti Europos Sąjungoje neturėdamas šio liudijimo, jis nežinojo. Taip pat jis negalėjo dirbti be tachografo kortelės, kuri išduodama pagal Tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gruodžio 30 d. gruodžio įsakymu Nr. 2BE-363. Taigi, dėl nesuderintų teisės aktų nuostatų, užsienietis nors ir gavęs vizą ir turėdamas darbo sutartį, negalėjo pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų, o Migracijos departamentas konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju darbdavys negalėjo mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negalėjo pradėti dirbti. Nurodo, kad pareiškėjas turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jų nedeklaravo.

Teigia, kad pareiškėjas turėjo darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Ravainė” (toliau – ir Bendrovė), kuri įsigaliojo nuo nacionalinės vizos gavimo, todėl pareiškėjas turi teisę į atlyginimą, nustatytą darbo sutartyje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., tačiau nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) informacinės sistemos duomenimis. Išduodant nacionalinę vizą pagal darbo sutartį, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1 386 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu atsakovė nustatė, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų bei nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Nurodo, kad tai, jog Sodros informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje remtasi Sodros informacinės sistemos duomenimis.

Akcentuoja, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S19417 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nacionalinė viza 2023 m. birželio 14 d. išduota kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB „Ravainė“ tolimųjų reisų vairuotoju.

Bendrovės 2023 m. rugsėjo 11 d. tarpininkavimo rašte Nr. 20230911-172223 nurodyta, jog pareiškėjas UAB „Ravainė“ dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o jo mėnesinio darbo užmokesčio dydis bus 1 386 Eur.

Migracijos departamentas patikrinęs Sodros duomenis nustatė, kad pareiškėjo darbo užmokestis Bendrovėje neatitinka Bendrovės 2019 m. birželio 27 d. tarpininkavimo rašte nustatyto darbo užmokesčio, t. y. pareiškėjui nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Taigi, tuo pagrindu 2024 m. sausio 17 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino nacionalinę vizą Nr. 004530443, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (13 punktas).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygos: 1) jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą; 2) jie turi pagrįsti numatomo buvimo sąlygas; 3) jie turi pagrįsti, kad turi pakankamai pragyvenimų lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą (panaikinti išduotą vizą) priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra gavęs vizą ir yra sudaręs darbo sutartį, tačiau negali pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų (neturi vairuotojo liudijimo ir tachografo kortelės), o Migracijos departamentas nepagrįstai konstatuoja, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Šiuo atveju, darbdavys negali mokėti atlyginimo, taip pat mokėti mokesčių, nes darbuotojas negali pradėti dirbti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui pagal 2023 m. birželio 8 d. darbo sutartį Nr. 2023060815 ir pagal Bendrovės 2023 m. rugsėjo 11 d. tarpininkavimo raštą Nr. 20230911-172223

nustatytas darbo užmokestis sudaro 1 386 Eur. Kaip matyti, nors pareiškėjui nacionalinė viza išduota 2023 m. birželio 14 d. kaip atvykstančiam dirbti į Lietuvos Respubliką, t. y. dirbti UAB „Ravainė“ tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pagal Sodros duomenis, pareiškėjui nuo jo įdarbinimo momento (pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.) nei vieną darbo mėnesį sulygtas darbo užmokestis mokėtas nebuvo. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“). Taigi, atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių užtenka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, atsakovas pagrįstai sprendė, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Atitinkamai teismas vertina, jog atsakovas, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kadangi turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog yra gavęs vizą ir yra sudaręs darbo sutartį su Bendrove, o negali pradėti dirbti tik dėl nustatytų kitų reikalavimų (neturi vairuotojo liudijimo ir tachografo kortelės), tačiau šie argumentai nepaneigia to, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų (nepateikia įrodymų), tam, kad jų užtektų gyvenant Lietuvos Respublikoje. Kita vertus, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota dar 2023 m. birželio 14 d., todėl pareiškėjas dar iki jam įsidarbinant Bendrovėje (2023 m. rugsėjo 4 d.) turėjo ir privalėjo gauti vairuotojo liudijimą, t. y. pažymėjimą leidžianti vairuoti ir dirbti Europos Sąjungoje bei skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas. Kas reiškia, jog pareiškėjas neturėdamas šių dokumentų, negali pradėti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju Bendrovėje, dėl ko tuo pačiu ir nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.

Be to, teismas pažymi, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, jog turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, bet jų nedeklaravo, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino nacionalinę vizą Nr. 004530443, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 24S19417 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova