Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2015-12-15 · Byla Nr. A2.6.-4756-409/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
A2.6.-4756-409/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Pažeidėjas
J. A.
Nukentėjusysis
R. A.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4756-409/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04028-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3; 2.14.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. A.,nukentėjusiajai R. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2015 m. lapkričio 5 d. apie 12.30 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo bei greičio ir statydamas automobilį aikštelėje kliudė iš kairės pusės stovėjusį automobilį.

Be to, J. A. buvo kaltinamas tuo, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apklaustas teisme J. A. parodė, jog 2015 m. lapkričio 5 d. apie 12.30 val. savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį pastatyti padėjo kartu atvažiavusi jo žmona, kuri išlipusi iš automobilio rodė kaip važiuoti. Statydamas automobilį nepajuto jokio atsitrenkimo ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl palikęs automobilį nuėjo pas gydytoją. Grįžęs aikštelėje pamatė darbiniais rūbais vilkintį asmenį, kurio paprašė jam padėti išvažiuoti iš aikštelės, o šis asmuo pradėjo šaukti, sakė, kad jis apgadino kitą automobilį. Pasižiūrėjo į automobilį, kurį tas žmogus nurodė kaip jo apgadintą, ir apgadinimų nematė, taip pat nematė apgadinimų ir ant savo automobilio. Todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Supranta, kad apgadinimų dėl susijaudinimo galėjo nepastebėti. Grįžus į namus neužilgo paskambino iš policijos, pasakė, kad turi atvykti į policijos komisariatą. Nuvykęs į komisariatą sužinojo, jog jis kaltinamas apgadinęs kitą automobilį. Atidžiai apžiūrėjus jo automobilį buvo rastas nežymus įbrėžimas priekiniame bamperyje. Tuomet suprato, jog iš tikrųjų galėjo apgadinti kitą automobilį. Dėl to labai gailisi. Nuvažiuodamas iš įvykio vietos išvengti atsakomybės tikslo neturėjo. Nuvažiavo manydamas, kad jis jokio eismo įvykio nesukėlė. Jo automobilis draustas, techniškai tvarkingas, įvykio metu buvo blaivus. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes gyvena užmiestyje, yra prastos sveikatos, dažnai turi lankytis pas gydytojus.

Nukentėjusioji R. A. parodė, jog 2015 m. lapkričio 5 d. apie 11 val. automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Grįžusi apie 13.30 val. rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyta, jog į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, buvo nurodyta automobilio markė ir valstybinis numeris. Apžiūrėjo automobilį ir pamatė, jog yra apgadintas dešinės pusės galinis sparnas. Apie įvykį pranešė policijai. Jos automobilis apgadintas nežymiai.

Liudytojas S. P. parodė, jog 2015 m. lapkričio 5 d. vyko į (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje įvykusį autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, o kaltininkas iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Kalbėjo su įvykį mačiusiu asmeniu, kuris paaiškino, kad kaltininkas iš įvykio vietos nuvažiavo. Susirado įvykio kaltininką, kuris atvykęs į policiją pasakė, jog nepajuto kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Šis asmuo buvo blaivus.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota nukentėjusiosios automobilio stovėjimo vieta, nurodyta, jog R. A. automobiliui apgadintas užpakalinis bamperis, o J. A. automobiliui apgadintas priekinis bamperis. (5-6 b. l.).

Šalies argumentai

J. A. 2015-11-05 rašytame paaiškinime nurodyta, jog 2015-11-05 apie 12.30 val. savo automobiliu Audi 80 atvyko į (duomenys neskelbtini)esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Kartu važiavo žmona. Įvažiavo tarp dviejų stovinčių mašinų. Iš kairės pusės stovėjo Audi A2 automobilis. Išlipęs iš automobilio nuėjo pas dantų gydytoją. Grįžus po 15-20 minučių aikštelėje sutiko nepažįstamą vyrą, kurio paprašė padėti išvažiuoti atbulom iš stovėjimo vietos. Vyriškis pasakė, kad jis statydamas automobilį apgadino Audi A2 automobilio užpakalinį sparną. Su tuo nesutiko, nes statydamas automobilį nepajuto jokio smūgio, be to, stovėjo žmona ir nematė, kad jis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Apžiūrėjo Audi A2 automobilį ir nepastebėjo jokių apgadinimų. Pasiginčijęs su tuo vyriškiu iš įvykio vietos nuvažiavo, nejausdamas savo kaltės. Buvo blaivus, automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. (7 b. l.).

R. A. 2015-11-05 rašytame paaiškinime nurodyta, jog 2015-11-05 apie 11 val. savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje. Grįžus apie 13.30 val. rado ant lango raštelį, jog į jos automobilį atsitrenkė automobilis Audi 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi automobilį pamatė, jog yra apgadintas jos automobilio dešinės pusės galinis sparnas. Pasikalbėjo su įvykio liudininku, kuris papasakojo, kaip viskas nutiko, ir pasakė, kad Audi 80 vairuotojas nesutiko atsitrenkęs į jos automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį pranešė policijai. (8 b. l.).

Policijos pareigūno S. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-11-05 13.51 val. buvo gautas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje moteris rado apgadintą jos naudojamą automobilį. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko automobilio vairuotoja R. A., kuri paaiškino, jog paliko stovėti savo naudojamą automobilį Audi A2 ir nuėjo. Grįžusi prie automobilio pastebėjo, kad automobiliui apgadintas galinis bamperis bei sparnas dešinėje pusėje. Ji rado raštelį, kuriame buvo nurodyta jos automobilį apgadinusio automobilio markė ir valstybinis numeris. Buvo nustatytas pasišalinusio automobilio vairuotojas J. A., kurio telefonu buvo paprašyta atvykti į policijos komisariatą. Eismo įvykio vieta buvo nufotografuota, sudaryta eismo įvykio schema, paimti paaiškinimai, surašyti techninės apžiūros aktai. (9 b. l.).

Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūnės I. Š. tarnybiniame pranešime. (10 b. l.).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog R. A. vairuoto automobilio apgadintas galinis bamperis. (12 b. l.).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog J. A. automobilio apgadintas priekinis bamperis. (13 b. l.).

Transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose, esančiose teismui pateiktame kompaktiniame diske.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog yra įrodyta, kad J. A., vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus, nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, statydamas automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, neįsitikino, kad tai daryti saugu dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Ši J. A. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, požymius. Atsižvelgiant į J. A. parodymus, patikslintinas įvykio laikas – apie 12.30 val., nes protokole nurodytas pranešimo policijai apie įvykį laikas neatitinka faktinių aplinkybių. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad J. A. apgadino kitą automobilį, tai yra, nenurodytas būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas, tačiau teismas laiko, jog tai yra įrodyta bylos medžiaga ir šio protokolo trūkumo nelaiko esminiu pažeidimu.

Be to, J. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-84-699/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-17-139/2015, 2AT-52-511/2015).

Teismo posėdyje J. A. paaiškino, jog jis jokio atsitrenkimo nepajuto ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį ir nepatikėjo įvykio liudytojo aiškinimu, kad jis apgadinęs kitą automobilį, nes buvo įsitikinęs, kad to nebuvo, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Nukentėjusioji R. A. parodė, jog jos vairuotas automobilis apgadintas nežymiai. Tiek J. A., tiek R. A. automobilių techninės apžiūros protokoluose nurodyti apgadinimai nežymūs. Kad apgadinimai nežymūs, matyti ir pateiktose automobilių nuotraukose. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teismas pripažįsta, jog tikėtina, kad J. A. galėjo nepajusti atsitrenkimo į kitą automobilį ir galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį. Tai patvirtina ir J. A. elgesys – po galimo atsitrenkimo jis savo automobilį paliko stovėti aikštelėje, toje pačioje vietoje, kas rodo, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Be to, J. A. automobilis yra draustas, techniškai tvarkingas, pats J. A. įvykio metu buvo blaivus – tai buvo nustatyta 2015-11-05 15.21 val. (11 b. l.). Todėl nėra nustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, J. A. galėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos J. A. tikslo išvengti administracinės atsakomybės neturėjo, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog J. A. atsakomybę lengvina tai, jog nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis už kelių eismo taisyklių pažeidimą baustas tik vieną kartą 2000-01-07 ir nuo to laiko jokių pažeidimų nėra padaręs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes J. A. nubaustinas minimalia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nutarė:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį J. A. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė