Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Telšių rajono savivaldybė, Ž. P., M. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, t. y. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė žinybiniam butų fondui ir Telšių rajono valdytojo 1992 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 246-V, nusprendus įteisinti nekilnojamąjį turtą, šis perduotas Ubiškės kolūkiui, kuris buvo likviduotas. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais priklausiniais Telšių rajono savivaldybei nebuvo perduoti, taip pat nėra įtraukti į Telšių rajono savivaldybės administracijos vedamą Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, o bute unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo Ž. P. ir M. P., tačiau suinteresuoti asmenys neginčija, kad butas perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn.

Pagal Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Nuosavybės pagrindų įstatymo 18 straipsnyje buvo numatyta, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Savivaldybių nuosavybė, kaip savarankiška viešosios nuosavybės forma, buvo įtvirtinta 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisės atsiranda perduodant savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pagal 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn” valstybei priklausantis turtas buvo perduodamas pagal perdavimo – priėmimo aktus savivaldybės nuosavybėn, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų.

Kasacinis teismas yra suformavęs 1964 m. Civilinio kodekso ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Be to, valstybė yra savitas civilinių teisių subjektas, o valstybės turtas yra savitas nuosavybės teisės objektas, todėl civilinės teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto, tiek ir į jo objekto specifiką ir valstybės turtu galima tik įstatyme numatytais atvejais ir būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Apibendrinant nurodytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, nes byloje nėra duomenų, kad šis nekilnojamasis turtas buvo perduotas savivaldybės nuosavybėn ar privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Įvertinus tai, kad nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą yra registruotas likviduoto Ubiškės kolūkio vardu, pareiškėja ne teismo tvarka gauti šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisę valstybei patvirtinančių dokumentų ne teismo tvarka gauti negali, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/8 dalis kiemo statinių (šulinys k1, lauko tualetai: k2, k3, k4, k5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Juridinis faktas pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, nustatomas siekiant įregistruoti daiktines teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.