Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-673/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
1-26-673/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Civilinis ieškovas
D. G.
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Vytautas Bučius
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-673/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01130-2011-2

Procesinių sprendimų ategorijos:1.1.3.2.;1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.28.4.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.

(S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavčiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimo) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val., A. N., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę dėl D. G. padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini) “, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, tai yra tyčia 3 kartus kumščiu sudavė į veidą D. G., o jam nugriuvus 3 kartus įspyrė į galvą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, reikalavo grąžinti 13000 litų skolą ir nešiojamą kompiuterį, iš nukentėjusiojo D. G. automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės paėmė 1 lito vertės kompiuterį „Toshiba Nr. PSLCOE-007004DU“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) “, tokiais savo veiksmais jis padarė didelę moralinę ir fizinę žalą D. G..

Kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad byla yra išpūsta, gal čia yra kokie santykiai G.o su tarnybomis, gal jis jiems kuo nors naudingas, gal G.as norėjo pasipelnyti, gal taip buvo suplanuota, gal statybos medžiagas panaudojo kam kitam ir sugalvojo tokią istoriją. Nurodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas, turi 60 procentų akcijų. Tuo metu buvusiam bendrovės direktoriui R. J. nusišovus, pastarojo į darbą priimtas ir darbų vadovu (duomenys neskelbtini) statomame objekte dirbęs D. G. dingo iš objekto su visais dokumentais. Jo ieškojo R. N., negalėjo rasti. Darbai objekte sustojo, darbininkai nežino ką jiems daryti. R. Pavyko sužinoti, kad G.as yra Kėdainių rajone, ten dirba. Į Kėdainius nuvažiavo su N.u. Tai buvo 2011 metų rugpjūčio 2 d. apie 12 val. Atvažiavo į Kėdainių rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą. Teko važiuoti apie 100 kilometrų. Atvažiavo jo pilkos spalvos džipu BMW. Pasistatė šalia G.o automobilio, markės neprisimena. Pamatė G.ą, priėjo, pradėjo šnekėti apie reikalus, klausė jo kur dokumentai, pinigai. Dviese kalbėjo. Dar buvo vienas žmogus, nepamena jo pavardės. Jis irgi susijęs su statybom, jis iš (duomenys neskelbtini) , nuomodavosi iš jų techniką. Šioje byloje jis yra liudytojas. Tas liudytojas buvo netoli, šalia, atstumu iki dešimt žingsnių. Pokalbis su G.u vyko labai civilizuotai, gražiai. Nenaudojo nei fizinės, nei psichologinės prievartos. Jie reikalavo grąžinti ką G.as yra paėmęs iš įmonės, kad jis nuvažiuotų atsiskaityti. Sakė, kad jis yra skolingas. Jis nebuvo grąžinęs ir įmonės kompiuterio. G.as pažadėjo grąžinti kompiuterį ir atsiskaityti su įmone. Tuo pokalbis ir pasibaigė. G.as pažadėjo atvažiuoti vakare ar kitą dieną. G.as buvo murzinas, susivėlęs, kraujas nebėgo. Įmonės kompiuterio jie patys nepasiėmė. Iš pradžių pyko, kad dingo vadovas, bet važiuodamas į Kėdainius jau buvo nusiraminęs. G.as į įmonę atvažiavo tą pačią dieną, atvežė kompiuterį, atsiskaitė su įmone. Tie, kurie liudijo, kad matė G.ą kruviną, yra pastarojo žmonės, kaip jis paprašė, taip ir paliudijo. Jokių smūgių G.ui jis nesudavė. G.as jį šmeižia.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. G. parodė, kad į darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ tais pačiais metais jį priėmė buvęs direktorius R. J.. Jis pats turi aukštąjį išsilavinimą, yra statybos inžinierius. Jis pradėjo kuruoti (duomenys neskelbtini) katilinės statybą, dirbo statybos vadovu. Prieš tai dirbusio V.o buvo pridaryta daug klaidų. Jam tas objektas nebuvo perduotas „dokumentaliai“. N.s kontroliuodavo finansinius srautus. Tvirtina, kad mirus direktoriui jis niekur nebėgo, dar stabdė ir darbininkus, kad jie neišeitų. Darbininkai norėjo išeiti, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Paskambino N.ui, prašė sumokėti atlyginimą, šis atsakė, kad jis nėra bankas. Tada visi parašė pareiškimus išeiti iš darbo, jis taip pat. Į jo sąskaitą buvo atsiųsti pinigai, kad jis išmokėtų darbininkams atlyginimus vokeliuose. Jis išmokėjo. Iš įmonės jis išėjo taip pat „dokumentaliai“ neperdavęs objekto, tai yra kaip jam perdavė, taip ir jis išeidamas perdavė. Visus turėtus dokumentus jis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovui – tiekimo vadybininkui. Jau išėjęs iš darbo buvo susitikęs ir su V.u, jie kartu apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) objektą, pastarasis jam jokių pretenzijų nereiškė. Tik dar nebuvo grąžinęs įmonės kompiuterio, nes nebuvo iki galo sutvarkęs apskaitos. Išėjęs iš darbo įsidarbino statybos vadovu įmonėje „Vakarų inžineriniai tinklai“. Skambino S. K., norėjo iš jo įmonės išsinuomoti technikos. Pastarasis pasakė, kad pats užvažiuos į objektą. S.as atvažiavo rugpjūčio 2 d. Tą pačią dieną, valanda iki kaltinamojo atvažiavimo, jam skambino ir N.s, pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, o jei negrąžins, turės problemų. Pastarajam atsakė, kad kreipsis į teismą. 2011-08-02 apie 12 val., į Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis tuo metu dirbo, atvažiavo S.as, kažkoks jo draugas ir A. N., atvažiavo ne BMW, o paprastu šviesios spalvos „Renault“ automobiliu. V. S.. Viskas įvyko trumpai, jie su juo nešnekėjo. Priėjęs kaltinamasis kumščiu tris kartus jam trenkė į veidą. Jis nugriuvo. Tada kaltinamasis dar įspyrė koja tris – keturis kartus jam į kairį petį. S.o draugas jam liepė šliaužti prie pušyno. Šliaužė. Iš jo S.o draugas ištraukė telefonus, iškraustė kišenes. Iš telefonų ištraukė baterijas ir numetė į žolę. Po to, N.as su S.u sėdo į automobilį ir išvažiavo. S.o draugas buvo paliktas jį saugoti. Tada N.as atvažiavo su BMW automobiliu. Jis visą tą laiką gulėjo ant žemės. N.as atsivežė N.į. Jie pasiėmė iš jo automobilio kompiuterį. N.as ir N.s reikalavo grąžinti pinigus - 13000. Kaip supranta, reikalavo pinigų, kuriuos jam atsiuntė į jo sąskaitą ir kuriuos jis išmokėjo darbininkams kaip atlyginimą vokeliuose. Turėtus juodosios buhalterijos dokumentus jis vėliau perdavė mokesčių inspekcijai. Nurodė, jog įvykio metu jam buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, kaltinamasis grasino, kad susidoros su jo šeima, jei jis negrąžins pinigų, nupjaustys jam organus, ieškojo jo adreso, sakė, kad jiems žinoma, kur jis gyvena. Iš kur ištraukta ta reikalaujama suma jis nežino. N.as jam liepė kuo greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ofise pasirašyti dokumentus. Kai kaltinamasis išvažiavo, darbininkai jį matė kruviną. Matė darbininkas vardu V.as, kitas pavarde K.us. Jam buvo išmuštas dantis. BMW K.o automobilio užstatęs nebuvo, galima buvo laisvai išvažiuoti, be to, BMW stovėjo pirmas, o už jo stovėjo K.o automobilis. Išvažiavus N.ui ir N.ui jis tuoj pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) , ofise pasirašė jam paduotus dokumentus. Tie dokumentai buvo naujai paruošti, nes jokių dokumentų jam priduoti į įmonę nereikėjo. Galvojo, kad jei pasirašys, bus ramiau. Ofise jį matė sumuštą, jis sakė, kad jį sudaužė N.as. Ofise bendravo su buhaltere ir akcininku prisistačiusiu G.u. Sumušą jį pamatė žmona, kai jis savaitgalį grįžo į namus, pasakojo jai apie įvykį, pasakojo ir savo seseriai. Pradžioje į policiją neiškreipė, nes N.o buvo išgąsdintas. Į policiją nusprendė kreiptis tada, kai darbininkai po šio įvykio jam pasakė, kad jo vėl ieškojo kažkokie žmonės. Dėl jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto jam buvo prakirstas antakis ir lūpa, išmuštas dantis, sumuštas petys, bėgo kraujas. Labai ilgai jam skaudėjo petį. Kreipėsi į gydytoją išsitirti. Gydytojui nurodė kad buvo sumuštas, tik nepasakė N.o pavardės. Pats turi tris vaikus, pergyveno dėl grasinimų jo šeimai. Prašo priteisti 20000 Lt neturtinės žalos. Tai susideda - iš danties, iš to, kaip jis jautėsi, negalėjo miegoti. Blogai jaučiasi ir dabar, pradėjo blogiau sektis darbas, neišsimiega. Vaistų nevartojo, bet skaudėjo ilgai. Danties nesusitvarkė, nes brangiai kainuoja. Jokių 20000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis nėra skolingas, jie iki šiol nėra iš jo prisiteisę.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su nukentėjusiuoju praeityje jį siejo darbiniai santykiai. Galimai kaltinime nurodytu laiku važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini) , nes žinojo, kad ten dirba D. G.. Ten sutiko A. N. ir N.į. G.as prieš tai jam skambino, kad reikia technikos, todėl užvažiavo pakalbėti dėl sąlygų, nes buvo pakeliui. Iki tos rugpjūčio 2 dienos teko bendrauti su nukentėjusiuoju, dėl technikos sutardavo telefonu. Jis vienas atvyko sidabrinės spalvos „Peugeot“ automobiliu. A. N. buvo su džipu. Jis pirmas atvažiavo. Bekalbant su G.u atvažiavo A. N. ir N.s. Jis išvažiavo kartu su N.u ir N.u, nes negalėjo išvažiuoti anksčiau, kadangi jie džipu BMW buvo užstatę jo automobilį. Į G.o, N.o ir N.o pokalbį jis nesikišo, tačiau stovėjo apie 5 metrų atstumu nuo jų. Jie sprendė kažkokius darbinius santykius. Pokalbis buvo civilizuotas, nematė sumušto G.o, nematė kraujo. Išvykstant nematė, kad G.ui bėgtų kraujas. Su G.u dėl technikos nuomos nesutarė, nes jo prašyta technika buvo sugedusi. Ir dabar nežino, ar ta technika sutaisyta, technika priklauso kitai įmonei, jis tik būtų sutarpininkavęs, nebūtų nuomojęs savo vardu. Prieš kaltinime nurodytą įvykį jis buvo kalbėjęs ir su vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku G.u, buvo kažkokie darbiniai klausimai. Su N.u ir N.u nebendravo, toje vietoje su jais susitiko atsitiktinai.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi. G.ą į darbą priėmė prieš tai dirbęs direktorius, sakė, kad su juo bus problemų. Direktoriui mirus reikėjo spręsti daug reikalų. V. V. buvo projekto vadovas, kuravo G.ą. Mirus direktoriui paskambino G.as ir pasakė, kad nenori žinoti įmonės ir dingo. Paaiškino, kad su darbuotojais atsiskaitydavo padalinio vadovai, jie pinigus gaudavo iš buhalterijos, pinigai būdavo siunčiami į vadovų asmenines sąskaitas, ką jie išmokėdavo, atsiskaitydavo su buhalterija. Niekas iš darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra prisiteisę darbo užmokesčių, pretenzijų iš darbuotojų, kad neišmokėtas atlyginimas, nebuvo. G.o kolektyvas irgi išėjo iš darbo, jie nepareiškė jokių turtinių pretenzijų įmonei. G.as padarė daug inžinerinių klaidų. Iš ko susideda G.o skola negali tiksliai pasakyti, iš darytų pavedimų. Teisiniu keliu jie nebūtų iš jo prisiteisę, nes su G.u nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis. Išeidamas G.as neperdavė jokių dokumentų. Siuntė V. V. susitikti su G.u. Atsiliepė į skambutį gal po savaitės, žadėjo atvažiuoti ir viską perduoti. Buvo pokalbis, kad jis atvažiuotų atsiskaityti. Mirus direktoriui G.as buvo atvykęs, bet buvo neblaivus, todėl nepavyko sutvarkyti dokumentų. Po to, G.as atvažiavo, pasirašė dokumentus, iki to laiko jis nebuvo atleistas iš darbo. Galimai kaltinime nurodytu laiku N.as jam pasakė, kad žino kur yra G.as. Jie nuvyko į Kėdainių rajoną apie pietus. Kaimo neatsimena. Važiavo su N.u iš (duomenys neskelbtini) su pastarojo automobiliu BMV. Toje vietoje buvo 5-6 žmonės, buvo ir darbininkų. Prašė G.o atvažiuoti ir atsiskaityti kaip priklauso, gal tai ir pasakė griežtai. Buhalterija buvo surašiusi ką jis skolingas. G.as atvažiavo už valandos ar dviejų, atsiskaitė, pasirašė. Kai atvažiavo, pievose prie kelio buvo G.o automobilis. Neprisimena ar šalia jų automobilio stovėjo kitas automobilis, neprisimena, kad kam būtų užstatę automobilį. Jie kalbėjosi, aplinkui stovėjo žmonių. Buvo darbininkai. Nematė, kad G.as būtų mušamas, nematė akivaizdžių sumušimų ant veido, nematė, kad bėgtų kraujas. Kartu su N.u paėmė kompiuterį. Ar jie patys paėmė kompiuterį, ar liepė atiduoti ir G.as padavė, neprisimena. Kompiuterį parsivežė ir padėjo kabinete. Iš įvykio vietos išvažiavo vieni, kito automobilio šalia tikrai nebuvo. Į įmonę atvykęs G.as viską pasirašė, pripažino jų turtines pretenzijas. Buvo apie 20000 Lt žala. G.as patvirtino ir pasirašė. Jeigu jis nebūtų pasirašęs, jie pinigų nebūtų atgavę. Jokio spaudimo jam nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog Kėdainių rajone, šalia to kaimo, N.as buvo sustojęs, išlipęs iš BMW automobilio ir kažkur nuėjęs. Grįžo N.as po kokių 20 min. Kur tą laiką buvo N.as nežino, jo neklausė, sėdėjo automobilyje. Iš kur atėjo N.as neatkreipė dėmesio. Kito privažiavusi automobilio nematė. Grįžęs N.as įlipo į automobilį ir jie nuvažiavo pas G.ą, buvo likę kokie 3 kilometrai. Nežino ar prieš sustodamas N.as kalbėjo su kuo nors telefonu. Važiuojant automobiliu dažnai skambina. Natūralus dalykas, kad galėjo su kažkuo kalbėti.

Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjęs dirbo įmonėje, kurioje jis pats šiuo metu jau nebedirba. Galimai 2011-08-02 dirbo (duomenys neskelbtini) , klojo trasą. Tuo metu jis dirbo įmonėje – „Vakarų inžineriniai tinklai“. Buvo K. R. ir R. V.. Jie dirbo trise. Buvo ir G.as. Tą dieną atvažiuodavo ir išvažiuodavo daug žmonių, komisijų. Vienu metu jis ėjo užsižymėti trasą. Matė, kaip stovėjo vyrų kompanija, su G.u buvo 3-4 vyrai, buvo lyg atvykę džipu. Lyg buvo viso trys automobiliai. G.as sėdėjo prie miškelio ant akmenų, buvo panarinęs galvą. Vyrai buvo kelių žingsnių atstumu nuo G.o. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ant G.o lūpos matė kraujo. Praeidamas pro šalį jis nieko negirdėjo, gal ir buvo pasakyta – važiuojam. Po to tie vyrai ir G.as išvažiavo vienu metu. Kur G.as išvyksta, nesakė. Atrodo, kad jis tą dieną į darbą nebesugrįžo. Kitą dieną, kai pamatė nukentėjusįjį, pastarojo veidas buvo subraižytas, buvo įbrėžta prie akies, gal virš akies, įbrėžimas buvo pateptas su pudra. Nestipriai matėsi. Truputį matėsi prie akies. G.as užsiminė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) , turėjo reikalų su vyrais. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jis dirbo iki rudens. G.o ieškodavo ir asmenys, kurių jis nepažinojo. G.as nesakė kaip jam reikia duoti parodymus šioje byloje. Kelios dienos po įvykio G.as jam sakė, kad kreipsis į policiją, sakė jog „vyksta bespridelai“. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis aplinkybėse nurodytu laiku dirbo įvykio vietoje. Buvo trise - jis, B.as, V.as. Pirmoje dienos pusėje automobiliu Ford Mondeo atvažiavo nukentėjusysis, prisistatė, kaip darbų vadovas, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Vėliau privažiavo dar du lengvieji automobiliai, vienas iš tu automobilių, lyg, buvo džipas. Dirbo tranšėjoje, į atvažiavusius nekreipė dėmesio. Kai tie automobiliai išvažiavo, G.as išvažiavo paskui. Tą dieną G.as nebesugrįžo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra, kad B.as sakė, jog buvo konfliktas, kad sakė, jog G.as sėdi sumuštas, jam praskelta lūpa. Kitą dieną G.as sakė, kad jam skauda šoną, krūtinę, sakė, kad jį sumušė, kad buvo atvažiavę iš buvusios darbovietės, buvo patinusi jo lūpa, lyg tai buvo užklijuotas antakis. Po įvykio praėjus trims savaitėms kažkokie asmenys su tamsiu automobiliu ieškojo G.o.

Liudytoja D. G. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo D. G. sutuoktinė. Kaltinamojo nepažįsta. Įvykis, susijęs su jos sutuoktiniu, įvyko Kėdainių rajone 2011-08-02. Apie įvykį ji sužinojo po kokių 5 dienų, kai vyras savaitgaliui grįžo namo. Dirbdamas jis gyveno Kėdainiuose, skambino jai, ji suprato, kad kažkas negerai, tačiau vyras jai nieko nepasisakė. Ji anksčiau buvo girdėjusi, kad buvo kažkokie nesklandumai darbe, kai vyras dar dirbo (duomenys neskelbtini) . Kai vyras grįžo namo jo veidas buvo ištinęs, numuštas dantis, mėlyna lūpa, antakis praskeltas. Vyras apie įvykį jai pasakojo, kad buvo atvažiavę iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad buvo tryse, kad buvo akcininkas iš (duomenys neskelbtini) bendrovės. Sakė, kad jį kaltino pinigų išeikvojimu, mušė. Sakė, kad trenkė ne vienas. Pasakojo, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) , kur jam liepė pasirašyti nuostolių lapą. Sakė, kad buvo blogos būsenos, nesuprato net ką pasirašė. Skundėsi, kad skauda krūtinę, petį. Vyro klausė, kodėl jis nesikreipia į policiją, vyras pradžioje nieko nesakė. Vyras kreipėsi į medikus, manė, kad jam gal yra lūžęs šonkaulis. Po įvykio jautėsi blogai fiziškai ir moraliai. Ilgai jautė fizinį skausmą. Dvi tris savaites vyras skundėsi, kad jam skauda. Vyras buvo nuliūdęs, lyg ir raminamuosius vaistus gėrė. Vyras jai tvirtino, jog jis nieko neskolingas, todėl jam buvo pikta, kad taip su juo pasielgė. Atrodo, kad atėjo laiškas iš antstolio dėl 20000 Lt skolos. Vyras tik po dviejų – trijų savaičių pasakė, kad rašys pareiškimą į policiją. Kas tai paskatino jį padaryti, negali atsakyti, gal ir reikalavimas atlyginti skolą, kurios reikalavo be įrodymų. Vyras sakė, kad iš jo pradžioje reikalavo 12000, vėliau suma tapo išpūsta. Pradžioje vyras nesiryžo kreiptis į policiją, buvo įbaugintas. Apie įvykį vyras pasakojo ir savo seseriai S. G..

Liudytoja R. Č. paaiškino, kad žino, jog kaltinamasis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nors jo ir nepažinojo. Su nukentėjusiuoju jokių santykių nepalaikė. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011 metų birželio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Dirbo administratore apskaitininke. Jai dirbant buvo įdarbintas G.as, jis turėjo objektą (duomenys neskelbtini) . Galimai 2011-08-02 G.as buvo atvykęs į ofisą. Jokių dokumentų dėl G.o ji neruošė, tik padavė jam lapą ir tušinuką. Matė pramuštą G.o lūpą. Lūpa buvo patinusi, matėsi, kad ant lūpos kraujas „šviežias“. Jis nepasakojo dėl ko, jie nešnekėjo. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, pati davė parodymus, buvo taip, kaip parašyta ikiteisminio tyrimo apklausoje. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad atvykęs D. G. pasirašė sąskaitas, darbo sutartį, kitus atleidimo iš darbo dokumentus. Nukentėjusiajam buvo skirtas kompiuteris. Kada jis vėl atsirado įmonėje, nežino. Anksčiau ofise paštu buvo gautas G.o prašymas atleisti jį iš darbo, tame pačiame voke buvo ir kitų darbininkų, dirbusių (duomenys neskelbtini) , prašymai atleisti juos iš darbo. Prisimena, kad G.as pats į darbo sutartį buvo įrašęs jo atleidimo datą.

Liudytojas J. K. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Galimai 2011-08-02 dirbo Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) , objekte. Laike iki pietų matė, kaip iš objekto išvažiavo kelios lengvosios mašinos. Atvykęs į vietą pamatė G.ą, kuris sėdėjo ant akmens ar tai ant kelmo, jis buvo kruvinas, kraujas jam bėgo iš veido. Prieš tai jis kruvinas nebuvo. Šluostydamasis kraują G.as pasakė, kad jį sumušė. Kaip G.as buvo sumuštas jis nematė.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos brolis, apie tai, ką jai brolis pasakojo apie įvykį prisimena tik epizodiškai. Per jos gimtadienį 2011-08-07 buvo bažnyčioje. Atėjo brolis su dukra. Ji pamatė jo veidą ir išsigando. Brolis buvo sumuštas, jam buvo sumuštą ir ištinusi lūpa, sumušta akis, pamėlęs paakys, buvo sužalojimas virš antakio. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra sumuštas. Tai jai buvo netikėta. Brolis papasakojo, kad jį sumušė savininkas, ten kur jis dirbo, sakė, kad jam bando prikišti tai, ko jis nėra padaręs, broliui nebuvo aišku, už ką jis „gavo“. Sakė broliui, kad jis eitų į policiją. Brolis sakė, kad jam grasina, jautėsi, kad brolis buvo išsigandęs, sakė, kad į policiją eiti bijo. Kiek atsimena, brolis pasakojo, kad viskas įvyko laukuose ir įvykį matė darbininkai. Brolio burnoje nebuvo ir vieno danties, dabar nebeprisimena, ar brolis sakė, kad jam dantį išmušė. Kitą sekmadienį ant brolio veido dar matėsi sumušimo žymės. Brolis jai pasakė, kad kreipėsi į policiją. Kiek žino apie brolio būseną po įvykio, tai žino, kad jam buvo neramu, sunkiai sekėsi užmigti. Brolis nėra tas, kuris skųstųsi, viską iš jo reikia išklausti.

Liudytoja V. P. patvirtino, jog ji (duomenys neskelbtini) kaime, kaip tyrėja, apklausė liudytojais V. B. ir R. K.. Liudytojai parodymus davė laisva valia, ką jie sakė, tą ji ir užrašė. Kitus asmenis apklausti siuntė pavedimus į kitus rajonus.

2011-10-28 ir 2011-12-27 Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G255/11(12) ir Nr. G06/11(12) nurodyta, kad apžiūrėjus D. G. viršutiniame žandikaulyje nerasta 23 danties, likusi tik jo šaknis. Kada ir dėl kokios priežasties netekta danties pasakyti nėra galimybės. D. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jei jam buvo suduoti smūgiai, G.ui buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš įvykio aplinkybių matyti, jog specialistui D. G. paaiškino, jog jį sumušė A. N., skundėsi skausmu kairiame petyje, negalėjimu pilnai pakelti kairės rankos, galvos skausmu (I tomas, b.l.13-14,16-17).

Pažyma patvirtina, kad D. G. gydymo įstaigoje lankėsi 2011-10-06 dėl kairio peties sumušimo (I tomas, b.l.19).

Iš asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad D. G. 2011-10-06 kreipęsis į medikus nurodė, jog peties traumą patyrė 2011-08-02 (II tomas, b.l.44).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. G. parodė, kad A. N. jį sumušė (duomenys neskelbtini) kaime, Kėdainių rajone, nurodė konkrečias vietas, kuriose jis gavo smūgį, kurioje jis gulėjo apie 30-40 min. Procesinis veiksmas fotografuotas (I tomas, b.l.22-25).

Iš Sodra pažymos (I tomas, b.l.40) matyti, jog D. G. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2011-05-20 iki 2011-07-22.

Akistatos su liudytoju S. K. metu D. G. patvirtino savo pirminius parodymus, tai yra kad jis buvo mušamas kaltinamojo (I tomas, b.l.52-53).

Akistatos su liudytoju R. N. metu D. G. patvirtino, kad kai atvažiavo R. N., jis jau prieš tai buvo sumuštas N.o (I tomas, b.l.59-60).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, jog 2011-08-01 D. G., kurio pareigos nurodytos - statybos darbų vadovas, buvo pranešta apie statybos objekto perėmimą, nors D. G. pagal Sodra duomenų bazę iš darbovietės buvo atleistas 2011-07-22 (I t b.l.40). Įsakymas perimti objektą taip pat priimtas 2011-08-01 (I tomas, b.l.68).

Iš 2011-07-31, 2011-06-30 avansinių apyskaitų (I tomas, b.l.73,75-76) matyti, jog jose pasirašęs D. G..

Iš pažymos, kompiuterio priėmimo perdavimo akto (I tomas, b.l.82,83) matyti, jog kompiuterį iš D. G. buvo perėmęs R. N..

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val., A. N., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kėdainių rajone, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą teisę dėl padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudojo psichinę ir fizinę prievartą, tai yra tyčia 3 kartus kumščiu sudavė į veidą D. G., o jam nugriuvus 3 kartus įspyrė į galvą ir vieną kartą į kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, grasino susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, reikalavo grąžinti 13000 litų skolą ir nešiojamą kompiuterį, iš nukentėjusiojo D. G. automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės paėmė 1 lito vertės kompiuterį „Toshiba Nr. PSLCOE-007004DU“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiais savo veiksmais jis padarė didelę moralinę ir fizinę žalą D. G..

Pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (pvz. nepripažįsta skolos ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į pas kitą asmenį esantį turtą. Savavaldžiavimu gali būti pripažinti atvejai, kai kaltininkas savavališkai vykdo tiek jam, tiek ir kitam asmeniui priklausančią tikrą arba tariamą teisę. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo. LR BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma tais atvejais, kai savavališkas teisės vykdymas susijęs su fizinės ar psichinės prievartos panaudojimu. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Prievarta gali būti panaudota tiek prieš asmenį, kurį siekiama priversti įvykdyti prievolę, tiek ir prieš jam artimą žmogų. Psichinė prievarta suprantama, kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančio veiksmų (ar neveikimo) atsiras tam tikros neigiamos pasekmes (grasinimas). Kvalifikuotoje savavaldžiavimo sudėtyje psichinė prievarta apima tik pačius pavojingiausius grasinimus – panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Fizinė prievarta – tai neteisėtas tyčinis, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, žalos sveikatai padarymo, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimo, laisvės atėmimo arba bejėgiškumo būklės sukėlimo.

Kaltinamasis neneigė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje buvo atvykęs pasikalbėti su nukentėjusiuoju, tačiau neigė nukentėjusiojo atžvilgiu naudojęs neteisėtus veiksmus.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytu reikalavimu, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu.

Nukentėjusysis D. G. kategoriškai tvirtino, kad jo atžvilgiu kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to jis patyrė kaltinime nurodytas pasekmės.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo D. G. parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai, kuriuo teismas išanalizavo, priešingai nei teigė kaltinamojo gynėjas, tai yra nukentėjusiojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu - apklausose, akistatose, parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu (I tomas b.l. 8, 11, 22, 52, 59, II tomas b.l. 46), tiek ir teisiamajame posėdyje yra iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jį sumušė įmonės, kurioje jis dirbo, akcininkas – kaltinamasis A. N., kad fizinį smurtą naudojo tik kaltinamasis, iš esmės vienodai nurodė kokiu būdu ir į kokias kūno vietas jis buvo mušamas, kokie jam buvo padaryti sužalojimai, vienodai nurodė, kad kaltinamasis, panaudojęs fizinį smurtą ir grasinimus susidoroti su juo ir jo šeima, reikalavo, kad jis grąžintų pinigines lėšas ir kompiuterį įmonei, grasino, jog jei jis kreipsis į teisėsaugos institucijas, jam bus dvigubai blogai, tuo tikslu įvykio vietoje aiškinosi jo gyvenamosios vietos adresą, nurodė, kad po kaltinamojo panaudoto smurto atvyko ir įmonės direktorius R. N., nurodė, kaip buvo apieškotas jo automobilis ir paimtas kompiuteris, kaip įbaugintas ir dėl patirto smurto blogai besijaučiantis jis tą pačią dieną nuvyko iš Kėdainių rajono į (duomenys neskelbtini) – į įmonės būstinę, kur prieš savo valią pasirašė jam įmonėje paduotus dokumentus dėl įsiskolinimo, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas išsigandęs, sužinojęs, jog vėl yra ieškomas nepažįstamų asmenų, tai yra nukentėjęs visą laiką vienodai tvirtino, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis buvo ne tik sužalotas, jautė fizinį smurtą, bet ir buvo labai išsigandęs, įbaugintas, ilgą laiką bijojo kreiptis į teisėsaugos institucijas, bijojo dėl savo šeimos, kurioje auga mažametė dukra. Nukentėjusiojo parodymai sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių seką, tiek ir smulkiomis detalėmis.

Jokių pagrįstų ir įtikinamų duomenų, dėl kurių nukentėjusysis siektų kaltinamąjį melagingai apkaltinti, kurie leistų suabejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, ką matė liudytojai, ne kaltinamojo, o kitų asmenų, nustatyta nebuvo. Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusysis jį šmeižia, apkalba norėdamas išvengti skolos, gauti pinigų, nelogiškas, nes kaltinamasis pats pripažino, patvirtino ir liudytojas – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. N., jog teisinėmis priemonėmis jų nukentėjusiajam priskiriama skola įmonei negali būti išieškota, nes su nukentėjusiuoju nebuvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis. Taigi nėra nustatyta, kad nukentėjusysis, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir aiškiai suvokiantis savo atsakomybę, neturėdamas teisinės prievolės atlyginti kaltinamojo deklaruojamos, bet nukentėjusiojo ginčijamos skolos įmonei, turėtų kokį nors pagrindą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį kriminalinio nusikaltimo padarymu. Todėl būtent kaltinamasis, o ne nukentėjusysis, šiose aplinkybėse turėjo motyvą elgtis ne pagal įstatymų reikalavimus.

Esat tokiai situacijai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, todėl jais remiasi.

Nors šiuo atveju kaltinimas didžia dalimi paremtas nukentėjusiojo parodymais, tačiau nukentėjusiojo parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir netiesioginių liudytojų parodymai, kurių turinys plačiai aprašytas aprašomojoje dalyje, tai yra liudytojų V. B., R. K., J. K., R. Č., D. G., S. G. parodymai. Paminėti liudytojai savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Liudytojas V. B. patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku eidamas pro šalį matė G.ą, kuris sėdėjo prie miškelio ant akmenų, buvo panarinęs galvą, matė ant G.o lūpos kraujo, kad atvykusiems vyrams išvykus išvyko ir G.as, o kitą dieną, kai pamatė nukentėjusįjį, pastarojo veidas buvo subraižytas, buvo įbrėžta prie ar virš akies, įbrėžimas buvo pateptas su pudra, G.as žadėjo kreiptis į policiją, užsiminė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) , turėjo reikalų su vyrais. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jis dirbo iki rudens, kur G.o ieškojo ir asmenys, kurių jis nepažinojo. Liudytojas R. K. patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku B.as jam sakė, kad buvo konfliktas, sakė, jog G.as sėdi sumuštas, jam praskelta lūpa. Kitą dieną pats G.as sakė, kad jam skauda šoną, krūtinę, sakė, kad jį sumušė, kad buvo atvažiavę iš buvusios darbovietės, buvo patinusi jo lūpa, lyg tai buvo užklijuotas antakis. Po įvykio praėjus trims savaitėms kažkokie asmenys su tamsiu automobiliu ieškojo G.o. Liudytojas J. K. patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku matė G.ą, kuris sėdėjo ant akmens ar tai ant kelmo, jis buvo kruvinas, kraujas jam bėgo iš veido. Prieš tai jis kruvinas nebuvo. Šluostydamasis kraują G.as pasakė, kad jį sumušė. Kaip G.as buvo sumuštas jis nematė. Liudytoja R. Č. patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku G.as buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ofisą ir ji matė pramuštą G.o lūpą. Lūpa buvo patinusi, matėsi, kad ant lūpos kraujas „šviežias“. Atvykęs G.as pasirašė sąskaitas, darbo sutartį, kitus atleidimo iš darbo dokumentus. Liudytoja D. G. patvirtino, jog matė sumušą sutuoktinį, jo veidas buvo ištinęs, numuštas dantis, mėlyna lūpa, antakis praskeltas. Vyras jai pasakojo, kad buvo atvažiavę iš (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , kad buvo akcininkas iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, sakė, kad jį kaltino pinigų išeikvojimu, mušė. Pasakojo, kad jis važiavo į (duomenys neskelbtini) , kur jam liepė pasirašyti nuostolių lapą ir jis dėl savo blogos būsenos pasirašė nesuprasdamas ką pasirašo. Nurodė, jog po įvykio nukentėjusysis jautėsi blogai fiziškai ir moraliai, buvo nuliūdęs, gėrė raminamuosius vaistus. Vyras skundėsi, kad jam skauda krūtinę, petį, 2-3 savaitės jautės skausmą, galvodamas, jog jam yra lūžęs šonkaulis, kreipėsi į medikus. Vyras jai tvirtino, jog jis nėra skolingas, todėl jam buvo pikta, kad taip su juo pasielgė. Buvo atėjęs laiškas, kuriame vyro buvo reikalaujama sumokėti 20000 Lt skolos įmonei. Pradžioje vyras nesiryžo kreiptis į policiją, nes buvo įbaugintas. Liudytoja S. G. patvirtino, kad matė akivaizdžiai sumuštą brolį, jam buvo sumušta ir ištinusi lūpa, sumušta akis, pamėlęs paakys, buvo sužalojimas virš antakio, burnoje nebuvo vieno danties. Brolis papasakojo, kad jį sumušė savininkas, ten kur jis dirbo, sakė, kad jam bando prikišti tai, ko jis nėra padaręs, sakė, kad jam grasina, jautėsi, jog brolis buvo išsigandęs, sakė, kad į policiją eiti bijo. Kiek žino, tai po įvykio broliui buvo neramu, jam sunkiai sekėsi užmigti.

Liudytojas R. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teisiamojo posėdžio metu patvirtino svarbias aplinkybes, apie kurias nuo pat pirmos apklausos tvirtino nukentėjusysis ir kurių nepripažino kaltinamasis A. N.. Liudytojas R. N. patvirtino, kad kaltinamasis netoli iki įvykio vietos buvo sustojęs ir išlipęs iš savo mašinos apie 20 minučių. Kur tą laiką buvo kaltinamasis liudytojas tvirtino nematęs. Ši aplinkybė visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad pradžioje į įvykio vietą A. N. buvo atvažiavęs be R. N., o jį sumušęs išvažiavo ir grįžo jau su R. N.. Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir tą aplinkybę, kurią neigė kaltinamasis (II tomas, b.l. 170), bet nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nukentėjusysis, kad iš nukentėjusiojo būtent įvykio vietoje buvo paimtas įmonei priklausantis kompiuteris.

Vertindamas šių netiesioginių liudytojų parodymus teismas remiasi BPK 20 straipsnio 3 dalimi, kur nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Paminėtų liudytojų, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais, kaip ir nukentėjusiojo parodymais, teismas neturi pagrindo netikėti, nėra jokių duomenų, kad jie dėl kokių nors priežasčių tyčia siektų duoti tokius parodymus, kurie neigiamai paveiktų kaltinamojo teisinę padėtį. Teismas remiasi šių netiesioginių liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, jog 2011-10-18 apžiūrėjus nukentėjusįjį D. G. fiksuota, kad, kaip tvirtino nukentėjusysis savo parodymuose, viršutiniame nukentėjusiojo žandikaulyje nėra 23 danties. Padaryta išvada, jog dėl danties išmušimo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jei D. G. buvo suduoti smūgiai, tai jam tokiais veiksmai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo medicinos specialisto 2011-10-18 išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad D. G. ekspertui paaiškino, kad jį sumušė A. N. - sudavė į veidą, o nugriuvusį spardė ir mušė kumščiais. Ekspertui nurodė, kad jam skauda kairį petį, negali pilnai pakelti kairės rankos, skauda galvą. Šias aplinkybes patvirtina ir medicininiai dokumentai, kurių teisėtumo pagrindo niekas neginčijo, tai yra, kad 2011-10-06 D. G. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl kairio peties sumušimo, o iš asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad D. G. 2011-10-06 kreipęsis į medikus nurodė, jog peties traumą patyrė 2011-08-02, tai yra nusikaltimo dieną.

Liudytoja R. Č., 2011-08-02, tai yra nusikaltimo padarymo dieną, dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini) “ patvirtino, kad būtent nusikaltimo padarymo dieną atvykęs D. G. pasirašė su jo atleidimu iš darbo susijusius dokumentus, tai yra priešingai, nei nurodyta Sodra pažymoje, iš kurios matyti, kad D. G. darbo laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio akcininku yra kaltinamasis A. N., buvo nuo 2011-05-20 iki 2011-07-22, o nusikaltimas padarytas 2011-08-02. Tai, kad dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkomi nerealiomis datomis patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, iš kurio matyti, jog 2011-08-01, tai yra pagal Sodra duomenų bazę jau nebedirbančiam, D. G., kurio pareigos nurodytos - statybos darbų vadovas, buvo pranešta apie statybos objekto perėmimą, įsakymas perimti objektą taip pat priimtas 2011-08-01. Iš 2011-07-31, 2011-06-30 avansinių apyskaitų matyti, jog jose pasirašęs D. G., nors įrodymų visuma nustatyta, kad tomis datomis jis darbovietėje nebuvo. Avansinėse apyskaitose D. G. pasirašęs, kas reikštų jo sutikimą su skola, nors nukentėjusysis patvirtino, kad jis įmonei skolingas nebuvo, o pasirašė prieš savo valią, kuri, kaip nustatyta byloje, buvo palaužta kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Vertinant liudytojo S. K. parodymus (priešingai nei liudytojų V. B., R. K., J. K., R. Č., D. G., kuriuos galima vertinti kaip iš esmės vienodus tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu) negalima daryti išvados, kad jie nuoseklūs ir logiški. Pvz. S. K. skirtingai nurodė kada ir kas į įvykio vietą atvyko. Ikiteisminio tyrimo metu – S. K. nurodė, jog jis atvažiavo pirmasis, o po jo atvažiavo N.as ir N.s, prie jo jokių daiktų iš Donato automobilio niekas neėmė (ką teisiamajame posėdyje paneigė liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius R. N. nurodęs, kad buvo paimtas kompiuteris), kad jis išvažiavo vienu metu, kaip ir N.as ir N.s (I tomas, b.l. 50); akistatos su nukentėjusiuoju metu S. K. nurodė, kad nuvykęs į įvykio vietą sutiko N.ą ir N.į, tai yra atvažiavęs juos jau rado (I tomas, b.l. 52-53). Gi teisminio nagrinėjimo metu S. K., parodymų pradžioje nurodęs, kad nuvažiavęs į įvykio vietą ten jau rado N.ą ir N.į, tęsdamas savo parodymus nurodė, kad jis atvažiavo pirmasis (II tomas, b.l. 173-174). S. K., priešingai nei tvirtino nukentėjusysis D. G., kurio parodymais teismas remiasi, neigė matęs, kaip kaltinamasis A. N. panaudojo fizinį smurtą, nors turėjo tai matyti, ir, remiantis byloje ištirtų aplinkybių visuma, stovėdamas nuo įvykio vietos apie 5 metrus, net girdėdamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbį, nukentėjusiajam nugriuvus, buvus kruvinam – matė. Priešingus S. K. liudijimus teisiamajame posėdyje teismas vertina kaip melagingus. Tokį teismo vertinimą suponuoja ne tik 1. liudytojo S. K. priešingi teismo nustatytoms nukentėjusiojo sumušimo faktinėms aplinkybės parodymai, bet ir 2. paminėti jo skirtingi parodymai, bei tokios įvykio aplinkybės, kurių ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, pvz. įteisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog anksčiau išvažiuoti negalėjo, nes buvo užstatytas jo automobilis, ką paneigė D. G., nepatvirtino ir liudytojas R. N., bei 3. S. K. akivaizdžiai nelogiški paaiškinimai, pvz. kad, nors dažniausiai dėl technikos nuomos buvo susitariama telefonu, jis, būtent įvykio laiku, tokį pakankamai ilgą kelią atvažiavo pas nukentėjusįjį suvokdamas, kad technikos išnuomoti nukentėjusiajam jis negalės dėl technikos gedimo. Kurioje konkrečiai vietoje ir kokiu laiku Kėdainių rajone įvykio dieną bus nukentėjusysis žinojo būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavęs S. K., ką jis pats nurodė ir kuriam apie tai nukentėjusysis buvo pasakęs. Kad nusikaltimo padarymo dieną S. K. kalbėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. N., liudytojas S. K. nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l. 50). Apie savo buvimo vietą ir laiką nukentėjusysis nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. N., nei akcininkui kaltinamajam A. N. pasakęs nebuvo. Esant tokiai situacijai galima daryti išvadą, kad kaltinamojo ir liudytojo S. K. atvykimas vienu metu į įvykio vietą nebuvo atsitiktinis, šio asmens dalyvavimas įvykio vietoje padėjo kaltinamajam sukurti baimę sukeliančią aplinką nukentėjusiajam.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad liudytojas - UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus R. N., nors tą neigė, turėjo matyti ir matė, ką matė ir apklausti liudytojai, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja R. Č., sumušą G.ą. Akivaizdu, kad R. N., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, dėl darbinių santykių yra priklausomas nuo kaltinamojo – UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininko A. N., todėl būtent ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, šiam liudytojui ir sutrukdė teismui duoti parodymus, kuriuos visumoje teismas įvertintų kaip teisingus. Tačiau vertinant šio liudytojo parodymus vis dėl to darytina išvada, jog šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu, ko nepadarė ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino nukentėjusiojo D. G. nurodytas svarbias aplinkybes, kurias teismas jau išanalizavo vertindamas liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų sąsajas ir kas teismui leido tikėti nukentėjusiojo parodymais.

Byloje nustatyta, tą pripažino kaltinamasis ir nukentėjusysis, kad juos, byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste, siejo santykiai, pagrįsti nukentėjusiojo darbine veikla įmonėje, kurios akcininku buvo ir yra kaltinamasis. Nustatyta, kad iki įvykio dar nebuvo atliktas galutinis nukentėjusiojo atsiskaitymas išeinant jam iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, tai yra nukentėjęs nurodė, jog jis nebuvo surašęs visų ataskaitinių dokumentų ir atidavęs kompiuterio, kuriuo tuos dokumentus turėjo sutvarkyti, o kaltinamojo tvirtinimu, nukentėjęs ne tik, kad nebuvo įmonei perdavęs kompiuterio, bet dar buvo likęs įmonei skolingas ir piniginių lėšų. Kaltinamasis A. N., kaip teismas jau pasisakė, turėjo motyvą atlikti ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nes, kaip įmonės akcininkas, todėl suinteresuotas įmonės veikla, siekė, ko ir pats neneigė, atgauti iš nukentėjusiojo, kaltinamojo įsitikinimu, įmonei priklausantį turtą, tačiau savo siekį realizavo peržengdamas įstatymo numatytas teisėto elgesio ribas, nes ir pripažįstamą (dėl kompiuterio), ir ginčijamą (dėl nukentėjusiojo nepripažintos ir ginčijamos skolos) bet nerealizuotas ir tariamą, ir tikrą teises (tiek savo, kaip įmonės akcininko, tiek pačios įmonės) įgyvendino sąmoningai ir tyčia prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, tai yra savavaldžiaudamas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs patyrė tiek psichinį, tiek ir fizinį smurtą, kurio pasėkoje nukentėjusysis buvo pažemintas, įbaugintas, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Teismas taip pat daro išvadą, dėl patirto psichinio ir fizinio smurto, pasireiškusių nukentėjusio asmens akivaizdžiai paties ir kitų asmenų matomu sužalojimu, nuolatinio danties išmušimu, fiziniu skausmu, kuris tęsėsi pakankamai ilgą laiką, jo pažeminimu, įbauginimu grasinant susidoroti, tai yra pakenkti sveikatai, ne tik su pačiu nukentėjusiuoju bet ir jo šeima, kurioje augo mažametė dukra - jei nukentėjusysis neįvykdys pastarojo ginčijamą pareigą (sumokėti skolą), kas prieš tai nukentėjusiajam patyrus ir fizinį smurtą, įtikinamai leido manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti realiai įgyvendinti, paminėtais neteisėtais veiksmais įbaugintą nukentėjusįjį priverčiant pasirašyti dokumentus, kuriuose jis prisiėmė atsakomybę už skolas, kurių nepripažino, neteisėtais veiksmais įbauginant nukentėjusįjį kreiptis į teisėsaugos institucijas nedelsiant po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo, dėl ko, visą tą laiką nukentėjusysis jautėsi nesaugus, nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, todėl buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad iki­teis­mi­nis tyrimas tęsėsi ilgą laiką, kaltinamasis aktyviai neigė savo kaltę, neigiamai atsiliepė apie nukentėjusįjį, kas taip pat nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas.

Visos teismo ištirtos aplinkybės, kaltinamojo suvokimas, kad reikalaujamos skolos teisinėmis priemonėmis iš nukentėjusiojo atgauti nėra galimybių, kaltinamojo suduotų smūgių skaičius, smūgių sudavimas ir į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – veido (galvos) sritį, smurtavimas prieš menkesnio fizinio sudėjimo asmenį, o po to kaltinamojo išsakytas grasinimas susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeima, rodo, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Niekuo negali būti pateisinamas kaltinamojo tokios akivaizdžiai tariamos savo viršenybės demonstravimas. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo smurtavimo prieš nukentėjusįjį jis gali jam padaryti sveikatos sutrikdymą, sukelti fizinį skausmą, pažeminti, įbauginti nukentėjusįjį, ir to sąmoningai siekė. Kaltinamojo atliktų veiksmų visuma, duodanti pagrindą teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis iš anksto numatęs ir siekdamas vieningo bei aiškiai apibrėžto rezultato veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, nors ir yra jau subrendęs žmogus, ne tik, kad nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų, bet dėl savo padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesigailėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado BK 294 straipsnyje nurodytos pasekmės – nukentėjęs patyrė fizinę ir psichinę prievartą, savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams padarė didelės žalos.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimą vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ir daro išvadą, kad A. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: neteistas, sveikas, turi tris nepilnamečius vaikus, darbingas, dirba, byloje kaltu savęs nelaikė, nesigailėjo.

Teismas daro išvadą, kad nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas, teismo įsitikinimu, ir buvo atsitiktinio pobūdžio, tačiau kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakankamai išsilavinęs ir psichiškai sveikas žmogus, galėjo ir privalėjo tinkamai pasirinkti savo elgesio variantą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), jos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 2 d.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nustatant mažesnį, nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.), nes teismas įsitikinęs, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslas kaltinamajam bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam gali būti atidėtas minimaliam laikui (BK 75 str. 1 d.), kaltinamajam skiriant tokius įpareigojimus, kurie padarytų įtaką jo elgesiui, tai yra leistų suvokti, kad jis privalo elgtis brandžiai ir gyvendamas civilizuotoje teisinėje valstybėje neturi teisės demonstruoti savo tariamos viršenybės.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b.l. 106,107), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos (II tomas, b.l. 161-162). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtino ir liudytojų V. B., R. K., D. G., R. Č., J. K., S. G. parodymai, kurie patvirtino blogą nukentėjusiojo fizinę ir emocinę būklę po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo. Įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjęs buvo išgąsdintas, įbaugintas, pažemintas, patyrė stresą, pergyveno, po įvykio nemiegojo, gėrė raminamuosius vaistus. Po įvykio nukentėjusysis pakankamai ilgai, kaip nurodė D. G., patvirtina ir medicininiai duomenys – įrašas asmens sveikatos istorijoje, kad nukentėjusysis dėl 2011-08-02 sumušto peties 2011-10-06 kreipėsi į medikus, kur buvo nustatyta, jog jis negali pakelti rankos į priekį, iš dalies į šoną (II tomas, b.l. 44), jautė fizinį skausmą, akivaizdžiai sumuštas turėjo eiti į darbą, kur jį tokį matė kiti asmenys. Nukentėjusysis į policiją kreiptis bijojo, nes buvo grasinta susidoroti ir su juo, ir su jo šeima, išgąsdintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure pasirašė jam pateiktus dokumentus, nors jokios skolos nepripažino ir tą įmonės atstovai žinojo, nežiūrint to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-06 kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę dėl 20364,51 Lt skolos išieškojimo iš nukentėjusiojo (I t. b.l. 85), nors tiek kaltinamasis, tiek ir bendrovės direktorius R. N. teisme patvirtino, jog teisminiu keliu jie iš nukentėjusiojo skolos išsiieškoti nebūtų galėję, skolos išieškotojai kreipėsi į nukentėjusįjį reikalaudami sumokėti nurodytą sumą. Visos šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos blogai nukentėjusiojo emocinei būklei. Į policiją nukentėjęs kreipėsi sužinojęs, kad darbo vietoje yra ieškomas nepažįstamų asmenų, tai yra bijodamas dėl savęs ir savo šeimos. Visą šį laiką nuo nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo 2011-08-02 iki nukentėjusiojo kreipimosi į teisėsaugos institucijas 2011-09-16 (I t. b.l.8), praėjo apie pusantro mėnesio laiko, tai yra per tą laiką nukentėjęs gyveno įtampoje, bijodamas ir pergyvendamas dėl susiklosčiusios situacijos. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tyčia, tačiau kaltu nesijautė, nes kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos atlyginti nesutiko. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, dirba įmonės direktoriumi, yra ir kitos įmonės akcininkas, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju sukėlė rimtas pasekmes ir liekamuosius reiškinius nukentėjusiajam.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis turtinės žalos atlyginti neprašė, prašė atlyginti tik už jo turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiajam D. G. nustatomas 3000 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 4000 Lt neturtinės žalos suma D. G. priteistina iš kaltinamojo A. N..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo A. N. priteistini 76,48 Lt valstybės naudai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. savo ieškinyje prašė iš kaltinamojo priteisti 1000 Lt už advokato paslaugas (II tomas, b.l. 161-162). Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajam ir jo atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitais (II t. b.l. 163,164). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas atstovaudamas nukentėjusįjį dalyvavo ikiteisminiame tyrime (II tomas, b.l. 45), teismui buvo pateiktas atstovo ruoštas civilinis ieškinys, atstovas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių buvo penki, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. iš kaltinamojo A. N. priteistina 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, A. N. įpareigojant: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio D. G.; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. N. 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo D. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš nuteistojo A. N. 76,48 Lt (septyniasdešimt šešis litus 48 ct) proceso išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas - 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB (duomenys neskelbtini) bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš nuteistojo A. N. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) D. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai nukentėjusiojo turėtų išlaidų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė