- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 1-801-754/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Nukentėjusysis
- A. Č., A. R.
- Kaltinamasis
- J. Č.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui, nukentėjusiajam A. Č. bei nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. atstovei pagal įgaliojimą VTAS vyr.specialistei Onai Žukauskienei, kaltinamajai J. Č., jos gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, nedalyvaujant nepilnamečiui nukentėjusiajam A. R. ir jo atstovui pagal įstatymą A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-08-12 Vilniuje, lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 1994-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 90 str. 1 d., 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant metams, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji J. Č. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, kai 2012-05-27 apie 23.40 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, diržu tyčia sudavė į kairę ranką ir kojas ne mažiau kaip penkis smūgius savo mažamečiam sūnui A. R., gim. 1999-12-13, ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą,
taip pat kaltinamoji J. Č. sukėlė fizinį skausmą, kai 2012-05-27 apie 23.40 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vėliavos kotu tyčia sudavė vieną smūgį savo tėvui A. Č. į dešinį šoną ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. Č. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-05-27 tvarkėsi namuose, išgėrė skardinę alaus ir vakare pastebėjo, kad piniginėje nebėra turėtų 30 Lt. Tuomet ji sūnaus A. R. paklausė, kur dingo pinigai, sūnus atsakė, kad pinigų iš jos neėmė ir nuėjęs į savo kambarį atsigulė. Matydama, kad sūnus nesako teisybės, ji supyko, todėl garsiai ant jo surėkė, kad prisipažintų, o sūnus išsigando ir ėmė verkti. Ji savo diržu 3-4 kartus sudavė sūnui per kūną, negali pasakyti, kur tiksliai pataikė, galimai į rankas. A. R. pakilo iš lovos ir verkdamas prašė jo nemušti, sakė, kad pinigų iš jos jis tikrai neėmė, bet ji netikėjo ir dar kartą diržu sudavė per kojas. Netrukus atbėgo jos mama Z. Č., pasiėmė sūnų ir nuėjo į savo kambarį pirmame aukšte. Ji bėgo motinai iš paskos, norėjo įeiti į savo tėvų kambarį, tačiau jos tėvas A. Č. užstojo praėjimą į kambarį ir ją stumtelėjo, todėl supykusi ji pasiėmė iš prieškambario vėliavos kotą ir juo sudavė tėvui vieną kartą per kojas. Ji nuėjo į savo kambarį ir susinervinusi išgėrė brendžio. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir ją išvežė į policijos komisariatą. Savo sūnų ji auklėjo diržu tik tuomet, kai šis ko nors prisidirbdavo ar jos neklausė, be reikalo sūnaus nemušdavo. Prieš tėvą pakėlė ranką pirmą kartą, kadangi buvo įsiutusi ant jo, kad kišasi į jos asmeninius reikalus. Su tėvais gyveno jų name, ji su sūnumi antrame aukšte, o jos tėvai pirmame aukšte. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2012-05-27 vakare jis jau miegojo, kai apie 23.30 val. pabudo nuo garsaus triukšmo, pažino savo anūko A. R. klyksmą, sklindantį iš antro namo aukšto, kuriame anūkas gyvena su jo dukra J. Č.. Netrukus į kambarį atėjo jo žmona Z. Č. su anūku A. R.. Jie norėjo vaiką palikti pernakvoti pas save, bet netrukus į jų kambarį bandė įeiti J. Č., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli jos kalba. Jis nenorėjo, kad dukra įeitų į kambarį ir paimtų anūką, todėl užstojo tarpduryje jai kelią ir truputį atstūmė ją atgal. Tuomet dukra Jurgita stvėrė prieškambario kampe stovėjusį vėliavos kotą ir užsimojusi trenkė jam vėliavos kotu per dešinį šoną, jam skaudėjo. Jis matė ir ant anūko kairės rankos prie peties nubrozdinimą, suprato, kad tai dukters darbas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Žmona jam pasakė, kad dukra anūką mušė dėl neva dingusių 30 Lt. Jam dukra pirmą kartą sudavė, negrasino, tačiau prieš anūką būdama neblaivi dukra smurtą vartoja ne pirmą kartą.
Teismas LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu pagarsino nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. parodymus b.l. 24, kad 2012-05-27 jis apie 20.00 val. grįžo iš kiemo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Grįžęs nuėjo miegoti. Maždaug po kokių dviejų-trijų valandų grįžo neblaivi jo mama, kuri jį pažadino, ištempusi už rankos iš lovos ir ėmė garsiai šaukti ant jo, kur jis padėjo jos pinigus - 30Lt. Jis pasakė mamai J. Č., kad nežino kur jos pinigai, kad jokių jos pinigų jis neėmė. Tuomet mama pasiėmė savo diržą ir ne mažiau penkių kartų sudavė jam per kairę ranką, kliuvo per kojas. Kadangi jam labai skaudėjo, jis apsiverkė. Netrukus pas juos atėjo močiutė Z. Č., kuri gyvena tame pačiame name pirmame aukšte. Močiutė jį apkabino ir klausė mamos, kodėl ji taip šaukia ant jo. Mama pasakė močiutei, kad neva jis paėmė jos pinigus. Tuomet močiutė pažadėjo mamai tuos pinigus grąžinti, kad tik neskriaustų jo. Tuomet močiutė išsivedė jį pas save į pirmo aukšto kambarį. Mama ėjo iš paskos. Pirmame aukšte buvo jau pabudęs senelis A. Č.. Senelis neleido jo mamai įeiti į kambarį ir jo pasiimti. Jis nematė, kaip jo mama sudavė seneliui, todėl negali pasakyti, kiek kartų ar kuo. Jis tą vakarą buvo labai išsigandęs. Matė, kaip mama, pasibarusi su seneliu, kažkur išvažiavo, kaip spėja, nusipirkti į degalinę cigarečių. Tuomet senelis iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus pareigūnams mama jau buvo grįžusi namo. Policijos pareigūnai išsivežė mamą. Jam nuo mamos smūgių diržu ant kairės rankos liko mėlynė. Jis dėl mėlynės ant rankos niekur nesikreipė, jo seneliai taip pat jokiai gydymosi įstaigai apie tai nepranešė, nes jis pats to nenorėjo. Mėlynė praeis. Tai ne pirmas kartas, kai mama jį muša. Mama jį muša tik tuomet, kai būna pavartojusi alkoholio. Alkoholio – alaus, sidro mama visada išgeria, kai nedirba, tai maždaug tris kartus per savaitę. Jis iš mamos tikrai jokių pinigų neėmė. Šiaip su mama, kai ji būna blaivi, sutaria gerai, ji rūpinasi juo, perka drabužius, maitina, duoda pinigų į mokyklą. Jis mamos nebijo. Jo mama pati išleidžia savo pinigus, o pavartojusi alkoholį turbūt pati nebeprisimena. Viskas, ko jis nori, tai kad mama mažiau gertų, būtų sudrausminta. Jokių kitokių pretenzijų savo mamai neturi, nori, kad ji grįžtų namo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. Č. kaltę taip pat patvirtina: telefoninio pranešimo išklotinė (b.l. 5); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 7-9); alkotesto rodmenų kvitas, kad J. Č. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas (b.l. 28); daiktinių įrodymų apžiūros protokolas, kur apžiūrėti vėliavos kotas ir diržas (b.l. 11-14), perduoti saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b.l. 15-16).
Teismas, išanalizavęs kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad kaltinamosios J. Č. kaltė dėl to, kad ji sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, kai 2012-05-27 apie 23.40 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, diržu tyčia sudavė į kairę ranką ir kojas ne mažiau kaip penkis smūgius savo mažamečiam sūnui A. R., gim. 1999-12-13, ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, taip pat vėliavos kotu tyčia sudavė vieną smūgį savo tėvui A. Č. į dešinį šoną ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, pilnai įrodyta, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 ir 2 d..
Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamoji J. Č. nusikalto neturėdama teistumo, ji bausta administracine tvarka, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta (b.l. 52-53, 55, 57-59). Kaltinamajai J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 43-44, 1 t.) 2013-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į suėmimą, tačiau nutarties vykdymas sustabdytas iki 2013-03-15. Kaltinamoji J. Č. buvo sulaikyta LR BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2012-05-28 00.25 val. iki 2012-05-29 10.45 val. (dvi paras). Jos padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant minimalią laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą bei paskiriant įpareigojimą (LR BK 50, 75str.).
Daiktiniai įrodymai - vėliavos kotas ir diržas, pagal 2012-09-27 nutarimą bei 2012-10-01 kvitą B serija BBB Nr. 041857 perduoti saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius:
LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 3 mėnesius laisvės atėmimo;
LR BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-05-28 00.25 val. iki 2012-05-29 10.45 val. (dvi paras).
Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. Č. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti, kol įsiteisės nuosprendis kitos kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus - vėliavos kotą ir diržą, pagal 2012-09-27 nutarimą bei 2012-10-01 kvitą B serija BBB Nr. 041857 perduotus saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.