- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-03
- Bylos Nr.
- e2-364-971/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05009-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- Z. R.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui Z. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės N. R. asmenine nuosavybe, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-08 Lenkijoje tarp šalių buvo nutraukta santuoka. Po santuokos nutraukimo, 2013-02-12 ieškovė įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Norėdama parduoti butą ir analizuodama turimus dokumentus, ieškovė tik dabar pastebėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje (2.1. punkte) yra klaidingai nurodyta, kad butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tuo pagrindu ir VĮ Registrų centre taip pat nurodytas klaidingas juridinis faktas, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Akivaizdu, kad notaras, rengdamas pirkimo-pardavimo sutartį, rėmėsi neatnaujintais viešųjų registrų duomenimis, todėl įrašė neteisingus duomenis apie asmeninės nuosavybės teise pirktą butą, o N. R. nebūdama teisininkė nesuprato šios sąvokos reikšmės, todėl ir nesuvokė kilsiančių teisinių padarinių. Ieškovei norint parduoti butą yra būtina pakeisti VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantį juridinį faktą teisingu, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovė teikia ieškinį dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas patvirtino, kad buvo su ieškove santuokoje, kuri buvo nutraukta 2011-04- 08 Opolės apygardos teismo sprendimu. Nurodė, kad ieškovė įsigijo ieškinyje nurodytą butą praėjus dvejiems metams po skyrybų su juo (atsakovu) ir šio buto pirkimo metu jis ir ieškovė bendro sutuoktinių turto neturėjo. Pažymėjo, kad nereiškia jokių reikalavimų dėl minėto buto, nėra ir nebuvo buto savininku ar bendrasavininku. Jeigu teismas spręstų, kad reikia patenkinti ieškinį, prašo neįpareigoti jo apmokėti procesinių išlaidų, kadangi tuo metu, kai ieškovė pirko šį butą, jau du metus nebuvo su ja sutuoktiniais; nežinojo, kad ieškovė perka kokį nors butą, taip pat nežinojo apie klaidą buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios sudarymo metu nedalyvavo, nei apie tai, kad butas buvo nupirktas kaip bendras sutuoktinių turtas. Mano, jog neprivalo apmokėti kokių nors išlaidų, susijusių su notaro klaidos taisymu, taip pat ir šio tyrimo išlaidų.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad santuoką su atsakovu nutraukė Lenkijoje. Kadangi tiek Lenkija, tiek Lietuva yra E. S. valstybės, buvo įsitikinusi, kad jokių papildomų veiksmų dėl santuokos nutraukimo Lietuvoje atlikti nereikia, todėl nesikreipė į metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Perkant butą, rodė notarei Lenkijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo; neatkreipė dėmesio, kad sutartyje buvo nurodyta, jog butas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė jai tapo žinoma, kai nusprendė parduoti butą. Sutinka, kad iš atsakovo jai nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jis dėl susidariusios situacijos niekuo dėtas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė, apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nutraukta (duomenys neskelbtini) Lenkijos Opolės apskrities teismo sprendimu; teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-04-08. Ieškovė 2013-02-12 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MV7-1250, pagal kurią įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pirkėja N. R. minėtą butą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šis butas nuosavybės teise registruotas N. R. vardu, taip pat įregistruotas juridinis faktas, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio mėn. (diena nenurodyta) rašto, santuokos nutraukimo įrašo nustatyta, kad N. R. 2022-06-29 kreipėsi į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimo į apskaitą ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas santuokos nutraukimo įrašas. Santuokos nutraukimo įraše nurodyta, kad N. R. ir Z. R. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, Opolėje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Vienas iš pagrindų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimui yra santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo jau po to, kai nutraukė santuoką su atsakovu (po santuokos nutraukimo parėjus beveik dvejiems metams). Kaip paaiškino ieškovė, po to kai Lenkijoje buvo nutraukta šalių santuoka, ji nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą Lietuvoje dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimo į apskaitą, nes nemanė, kad tokia procedūra yra reikalinga. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių Lenkijoje nutraukta santuoka ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (2013-02-12) dar nebuvo įtraukta į apskaitą, todėl tuo metu Lietuvos Gyventojų registre ieškovės šeiminė padėtis buvo nurodyta „ištekėjusi“. Pagrįstai tikėtina, kad sudarant 2013-02-12 buto pirkimo – pardavimo sutartį notaras būtent ir rėmėsi Gyventojų registro duomenimis, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė butą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Duomenys apie butą Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl viešame registre registruotas juridinis faktas, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šalių santuokos nutraukimas į apskaitą Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įtrauktas 2022-06-29.
Nustačius, kad ieškovė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo po santuokos su atsakovu nutraukimo, ieškovės valia buvo įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, atsakovas nereiškia jokių reikalavimų dėl minėto buto, pripažįsta, kad nėra ir nebuvo buto savininku ar bendrasavininku, t. y. šio nekilnojamojo daikto nelaikė ir nelaiko bendrąja su ieškove jungtine nuosavybe, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178, 185 straipsniai), todėl tenkintinas, pripažintina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 792 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nors šiuo atveju ieškinys tenkinamas, tačiau vertinant tai, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė, 2011-04-08 nutraukusi santuoką su atsakovu, dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos įtraukimo į apskaitą kreipėsi tik 2022-06-29, kas lėmė nagrinėjamos situacijos susidarymą, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, be to, ir pati ieškovė posėdžio metu nebeprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,66 Eur. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos užvedimo teisme priežastis ir aukščiau nurodytas aplinkybes (dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ieškovei), ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš ieškovės N. R. 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.