Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodijos Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, atstovaujančiam ir atsakovę Lietuvos valstybę, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. B. teismui pateiktame skunde (b.l. 2-5) prašo priteisti iš atsakovų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Policijos komisariatas) ir Lietuvos valstybės 909,37Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad dirba Policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos antrojo skyriaus pirmojo poskyrio specialisto pareigose. Pagal iki 2007-10-01 galiojusią LR valstybės tarnybos įstatymo redakciją, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.). Todėl laikotarpi nuo 2006-03-01 iki 2008-11-01 pareiškėjui nebuvo išmokėta 909,37 Lt darbo užmokesčio dalis.

Seimas 2007-06-07 priėmė LR valstybės tarnybos įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01, 11 str. papildė LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija).

Nurodė, kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių yra priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d.). Priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; už laipsnį arba tarnybinį rangą - mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali viršyti 55 procentų pareiginės algos (LR valstybės tarnybos įstatymo 25 str., 25 str. 7 d.). LR valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. bei 3 d. reglamentuota, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą ir jos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. LR vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. ir 3 d. reglamentuota, kad pareigūnams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą ir negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 36 straipsnis numato, jog pareigūnai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį, kurių suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.

Mano, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 48 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, be to sudaro prielaidas neišmokėti visų priklausančių priemokų už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymą.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr.14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas.

Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiškėjo teigimu, Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Vyriausybė Lietuvoje savarankiško teisinio subjektiškumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogiją taikant LR CK 2.81 str. 1 d., neteisėti Vyriausybės veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti dalį sumų, kurios buvo atskaitomos 2006 m. (150,74 Lt). Šioje skundo dalyje pareiškėjas yra praleidęs LR darbo kodekso 27 str. 2d. numatytą ieškinio senaties terminą, todėl prašė šioje skundo dalyje taikyti senaties terminą ir bylą nutraukti.

Policijos komisariato manymu vieninteliu tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti Valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės įgalioto asmens.

Teismo posėdžio metu Policijos komisariato atstovė prašė skundo reikalavimus atmesti.

Teismui nusprendus, kad skundas tenkintinas, prašė sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams dėl sunkios Lietuvos valstybės finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad S. B. einant Policijos komisariato Policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos antrojo skyriaus pirmojo poskyrio specialisto pareigas, apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, t.y. visų mokėtinų priemokų sumą ribojant ne didesniu negu 70 proc. dydžiu, ir tokiu būdu viso neišmokėta 909,37 Lt darbo užmokesčio dalis (2006 m.. – 150,74 Lt, 2008 m. sausio mėn. – 758,63 Lt) (b.l. 6-9).

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja LR valstybės tarnybos įst. VI skyriaus 23-26 str. nuostatos, kurios, remiantis LR valstybės tarnybos 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR valstybės tarnybos įst. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.

LR valstybės tarnybos įst. 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

LR valstybės tarnybos įst. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau-tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR valstybės tarnybos įst. 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

LR valstybės tarnybos įst. 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 str. pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 261, 431, str. ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas LR valstybės tarnybos įst. 23 str., kurio 2 d. numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.

LR vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos darbo užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23., 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus, todėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas savaime neprieštaravo Konstitucijos 23 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose (2003-04-29 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas pareiškėjų ginčytą teisinį reguliavimą kartu su minėtuose Vidaus tarnybos statuto straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą priedų ir priemokų ribą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 str. 1 d., negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame LR valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus “Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo LR valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, Policijos komisariato vadovybė įstaigos darbą turi organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant LR valstybės tarnybos įst. 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam 2006-2008 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas LR darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju S. B. į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-01-22, todėl skundo reikalavimai dėl 2006 m. neišmokėto 150,74 Lt darbo užmokesčio dalies yra pareikšti praleidus LR darbo kodekso 27 str. 2d. nurodytą trejų metų terminą (b.l. 2-5).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas, yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis civilinėje Nr.3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2009), tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turi nagrinėti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumą. Tai, ar kon­kre­čios ieš­ki­nio senaties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir sudaro pa­grin­dą jį at­nau­jin­ti (LR civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.), teis­mas tu­ri spręs­ti va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­da­mas į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­čo esmę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR civilinio kodekso 1.5 str. 3–4 dalys, 2002 m. LR civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į ki­tas reikšmin­gas by­los ap­lin­ky­bes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1037/2009).

Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir kai nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, teismas, va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, taip pat atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę, sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas. Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr.A756-1572/2010.

Pareiškėjo nurodytas laikotarpis (2006 m. kovo mėn. – 2008 m. spalio mėn.), už kurį prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, yra mažesnis negu treji metai, t.y. LR darbo kodekso 298 str. nuostatos nėra pažeidžiamos.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtose Lietuvos vyriausiojo teismo nutartyse (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1037/2009 adm. byloje Nr.A756-1572/2010, 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr.A756-1572/2010) pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

Kaip jau buvo minėta, už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Pareiškėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiškėjo darbo organizavimą.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad S. B. skundo reikalavimai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies tenkintini, ir pareiškėjui priteistina 909,37 Lt darbo užmokesčio nepriemoka iš jo darbovietės – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos prašė atidėti sprendimo vykdymą metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį.

Remiantis LR administracinių bylų teisenos įst. 4 str. 6 d. ir LR civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Teismui nepateikta įrodymų, objektyviai pagrindžiančių sprendimo įvykdymo negalimumą. Be to, pareiškėjui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio dalis nėra didelė, todėl tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87str., 88str. 1,4p., 127 str., 129str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. B. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 909,37 Lt (devynis šimtus devynis litus 37 ct) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Kitoje dalyje S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.