Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., institucijos, priėmusios nutarimą byloje – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2009-09-15 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-24 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. pateikė teismui skundą dėl 2009-09-15 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 018735/RŽ51-937, kurioje E. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 1 dalį – 900 Lt bauda, panaikinimo. E. V. skunde teigia, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai, nepagrįstai, todėl turi būti panaikinta, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta. Skundą grindžia tuo, kad Institucija priėmė skundžiamą nutarimą nesilaikydama objektyvumo ir protingumo principų. Paaiškina, jog važiuodamas buvo įsitikinęs, kad mokamas kelias yra nuo 12 kilometro, t.y. po kelio ženklo Nr. 501, kuris informuoja apie automagistralės pradžią. Be to, pareigūnai nevertino jo paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog į kelią įvažiavo vietoje, kurioje nėra informacinių ženklų, žyminčių mokamo kelio pradžią. Taip pat nurodo, kad kelias, į kurį įvažiavo, yra rekonstruojamas, todėl negalėjo žinoti, kad tai mokamas kelias. Skundą grindžia ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-200 patvirtintų Valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisyklių KMOT 07 (toliau – ir Taisyklės) 1, 2 ir 6 punktų nuostatomis (b.l. 4-5).

Institucija atsiliepime su skundu nesutinka. Nurodo, kad E. V. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nurodė, kad žinojo, jog, važiuojant A1 keliu, reikia mokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį, kad toks mokestis reikalingas ir jo vairuojamam automobiliui. Teigia, kad E. V. privalėjo pasidomėti, kokiais keliais ir nuo kurio kelio kilometro važiuojant reikia minėtą mokestį mokėti, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Paaiškina, kad visais atvejais prieš įvažiuojant į apmokestintus kelius privaloma sumokėti naudotojo mokestį ir vinjetę prisiklijuoti prie stiklo, be to, transporto priemonių savininkams ar vairuotojams yra galimybė ir prievolė įsigyti kelių vinjetę iš anksto, taip pat internetu (b.l. 31).

Teismo posėdyje E. V. skundą palaikė skunde išdėstytų motyvų pagrindu ir prašė skundą tenkinti. E. V. paaiškino, kad jį suklaidino kelio ženklo nebuvimas, kuris dabar prieš sankryžą jau pastatytas.

Institucijos atstovas T. B. su skundu nesutinka, palaiko Institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą. Paaiškino, kad: ženklas, patvirtinantis, jog kelias mokamas, yra pastatytas kelio pradžioje; A1 kelio pradžia skaičiuojama nuo Vilniaus Klaipėdos link ir išvažiuojant iš Klaipėdos šis ženklas taip pat yra; įstatymas nenumato, jog mokamo kelio pradžia turi būti žymima nuo kiekvieno įvažiavimo; jei kelias yra remontuojamas, tai jis nepraranda nustatyto automobilių kelio statuso (kategorijos). Pažymi, kad E. V. turi didelį vairavimo stažą, gyvena Klaipėdoje, todėl jo teiginius apie tai, jog jis nežinojo, jog kelias, kuriuo važiuoja, yra priskirtas aukščiausios kategorijos keliui, vertina kaip jo bandymą išvengti atsakomybės. Be to, tai, jog kelias atitinka aukščiausios kategorijos kelią, E. V. turėjo pastebėti ir iš šio kelio pločio.

Skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje dalyvaujančių subjektų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad E. V. 2009-09-07 10.15 val., vairuodamas N1 kategorijos transporto priemonę „Iveco Daily“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbti), važiavo aukščiausios kategorijos keliu A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 300 kilometre, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio - taip pažeidė 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 148 straipsnio 1 dalyje.

E. V. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 148 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 20), jo paaiškinimu protokole (b.l. 20), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 22), pažyma (b.l. 23), fotonuotraukomis (b.l. 7, 9, 10, 13, 14), kitais bylos duomenimis.

Institucija 2009-09-15 nutarimu pripažino E. V. kaltu padarius LR ATPK 148 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką ir nubaudė jį 900 Lt bauda (b.l. 6). Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, E. V. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatė. Paskirtosios baudos dydis atitinka sankcijos už pažeidimą vidurkį. Sankcija už minėtos veikos padarymą - bauda nuo 600 Lt iki 1200 Lt.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucija, priėmusi nutarimą administracinėje byloje, tokias teises turėjo (LR ATPK 237 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais (Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad vinjetė yra Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Aprašo 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad įsigiję vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) privalo ją užpildyti nustatyta tvarka, o vinjetės pagrindinę dalį priklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad „Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti šiais aukščiausiosios kategorijos keliais: A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda (10–306,3 km) (...)“.

Akcentuotina, kad „Maršrutinio kelio pradžia žymima informaciniu kelio ženklu Nr. 626 „Kelio arba dviračių trasos numeris) (raudonos spalvos) su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos, nustatytu Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 1 priede.“ Maršrutinio orientavimo sistema pritaikyta maršruto nežinančiam vairuotojui (žr. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009-06-11 įsakymo Nr. 3-260 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, žr. Valstybės žinios, 2009. Nr. 72-2941). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti E. V. argumentai, susiję su tuo, kaip jis supranta ir aiškina atitinkamų informacinių ženklų apie mokamą kelią nebuvimą vietoje, kurioje jis įvažiavo į mokamą kelią ir juo važiavo. Be to, vertinant tai, kad E. V. turi net 18 metų vairavimo patirtį, gyvena Klaipėdoje, automobiliu važiavo iš anksto pasirinktu maršrutu, akivaizdu, kad jo argumentai, apie tai, jog nesuprato ir (ar) nežinojo, kad įvažiavo ir važiavo aukščiausios kategorijos keliu A1, nepagrįsti. Iš minėto kelio A1 pločio, eismo juostų skaičiaus, magistralės eismo juostų kryptis skiriančios juostos, kelio horizontalaus ženklinimo, E. V. turėjo ir galėjo suprasti, jog šis kelias – aukščiausios kategorijos automobilių kelias ir juo važiuojant N1 kategorijos transporto priemone privaloma susimokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Skundo argumentai, jog ginčo kelyje vyko remonto darbai, todėl tai iš esmės suklaidino E. V. dėl kelio kategorijos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad atitinkamo kelio remonto ir (ar) kitokie darbai, pakeičia tokio kelio kategoriją ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kad E. V. administracinis teisės pažeidimas įrodytas, pagrindų naikinti Institucijos nutarimą ir E. V. administracinę bylą nutraukti, ar administracinė nuobaudos E. V. neskirti, nėra. Tačiau, vertinant bylos duomenis, spręstina dėl skirtos administracinės nuobaudos E. V. sumažinimo.

Skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. anksčiau už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (b.l. 23), dirba (duomenys neskelbti) (b.l. 20), pažeidimą padarė neįvertinęs pasirinkto maršruto ypatybių, t.y. jog kelias, kuriuo važiuos priklauso aukščiausios kategorijos keliams ir yra mokamas. Atsižvelgiant į E. V. asmenybę, į tai, kad tai pirmas toks jo padarytas pažeidimas, pažeidimo užfiksavimo metu pažeidimo neginčijo ir su pažeidimu iš esmės sutiko bei prašė skirti švelnesnę nuobaudą, tokia neteisėta veika jokios naudos ar žalos sau ir (ar) kitiems asmenims nepadarė – šių aplinkybių visetas teismo vertinamas kaip išskirtinės aplinkybės, švelninančios E. V. administracinę atsakomybę ir suponuojančios mažesnės nei LR ATPK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taikydamas sisteminį įstatymų aiškinimą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti E. V. paskiriant mažesnę nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda - 200 Lt baudą (LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies, pakeisti 2009-09-15 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 018735/RŽ51-937 – E. V. paskirtą baudą sumažinti iki 200 Lt.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.