Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubaustas 7 mėn. (septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 5 mėn. (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, G. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apimant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, bei G. S. paskiriant 1 m. 4 mėn. (vienerių metų keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėn. 20 d. (dešimties mėnesių dvidešimties dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta ir sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, arešto bausmę, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 1:1, ir G. S. paskirta 1 m. 10 d. (vienerių metų dešimties dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo G. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. (dvi dienas), nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 9 d. (dvi dienas), nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (dvi dienas), laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. bei visą arešto bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, ją, remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 1:1.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registraciją policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikta, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 23 d. apie 12 val. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu sudavė savo tėvui R. S. tris smūgius į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžimą, kairio skruostikaulio lūžimą, kairio viršutinio žandikaulio lūžimą, tokiais savo veiksmais savo artimam giminaičiui R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

2. Be to, jis ir D. L. 2020 m. birželio 5 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami neblaivūs, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrai sudavė nukentėjusiajam G. T. ne mažiau kaip 30 smūgių į galvą, į dešinę, kairę ranką, krūtinės sritį, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, dešinio alkūnkaulio apatinės dalies lūžimą, tokiais savo veiksmais G. S. ir D. L. G. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

3. Be to, jis ir P. T. 2020 m. birželio 27 d. apie 11.50 val., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, neturėdami leidimo, pateko į V. C. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame G. S. V. C. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į nosies sritį, į pakaušį, į krūtinės sritį, P. T. kumščiu sudavė V. C. vieną kartą į galvą, šiais savo veiksmais G. S. ir P. T. sukėlė V. C. fizinį skausmą ir pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

4. Be to, jis 2020 m. liepos 7 d., laikotarpiu tarp 20 val. ir 21 val., pro nerakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė R. B. priklausantį 200 Eur vertės televizorių „Philips“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ginčija teismo sprendimą netaikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik šioje dalyje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

10. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas bus pakankamai efektyvi priemonė norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog G. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam G. S., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. Kaip matyti, G. S. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis, šiuo metu teisiamas 6 kartą, teistumas neišnykęs, nepraėjus nei 3 mėnesiams po to, kai 2020-03-10 jis buvo paleistas atlikęs arešto bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, per pusantro mėnesio laikotarpį padarė naujas 5 nusikalstamas veikas, iš kurių trys smurtinės, padarytos iš esmės dėl menkaverčių priežasčių. G. S. elgesio nepakeitė ir jam taikytos įvairios ankstesnės baudžiamosios teisės priemonės – bauda, laisvės apribojimas, areštas. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2020 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 12 kartų ir byloje nėra duomenų apie nei vieną iš jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą (5 t., b. l. 35-47). Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai ir rodo visuomenei savo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

12. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jis suprato alkoholio įtaką jo neteisėtiems veiksmams ir žada jo nebevartoti, tačiau šiuos argumentus, teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai deklaratyvius, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Kaip matyti, G. S. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Apeliaciniame skunde ir pateiktoje G. S. charakteristikoje puoselėjamas noras įsidarbinti bei taisytis gali būti laikomas svarbiu žingsniu keičiant savo gyvenimą ir siekiant ateityje nenusikalsti, tačiau tai nėra išimtinė aplinkybė, kuri taptų pagrindu švelninti G. S. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos manymu, tik atlikdamas paskirtą bausmę pataisos namuose, vykdydamas visas pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas, pavyzdingai elgdamasis ir sąžiningai dirbdamas, apeliantas gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė, kadangi šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo preorogatyva, todėl, apelianto teiginiai, kad prokurorė taip pat prašė teismo atidėti bausmės vykdymą, nesaisto bausmę skiriančio teismo. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo G. S. apeliacinio skundo prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą negali būti tenkinamas.

13. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.