Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1054-917/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-09-10
Bylos Nr.: 1-1054-917/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Civilinis ieškovas: UAB „Libra Vitalis“

Kategorijos

1.2.17.12Skolininko nesąžiningumas (BK 208 str.)
1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-1054-917/2012Teisminio proceso Nr.20-2-00190-10 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.12;1.2.18.11;1.1.7;1.1.7.2.7;2.3.6.4;2.3.6.4.5

(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, civilinio ieškovo UAB „Libra Vitalis“ atstovui advokatui D. P., specialistei Z. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

MARIUS RUSECKAS, a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis: (duomenys neskelbtini), programuotoju, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Olandija, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 208 str. 1 d., 223 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. dėl UAB „Ardiva“ sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: jis, būdamas UAB „Ardiva“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, ir esant sunkiai jo vadovaujamos bendrovės ekonominei padėčiai, UAB „Ardiva“ akivaizdžiai gresiant bankrotui, bei neturėdamas galimybės patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus, t.y. 2009-04-07 kreditoriui R. L. kasos išlaidų orderiu KIO 2009 04 07 grąžino 40000 litų paskolą pagal 2007-03-01 paskolos sutartį Nr. 2007/001, kurioje paskola suteikta penkerių metų terminui ir dėl to padarė 40000Lt turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 1 d.

Be to, M. R., būdamas UAB „Ardiva“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12 būdamas UAB „Ardiva“ direktoriumi ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str., būdamas atsakingas už UAB „Ardiva“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2007-06-19 iki 2009-05-31 pažeidė:

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“ ir 4 straipsnio 1 punktą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, nes 2009-05-31 finansinėje atskaitomybėje įrašė, kad 2009-05-31 bendrovė atsargų neturėjo, tuo tarpu pagal 2011-stos(atsargos baldams),20111-stos(atsargos spaustuvės),20113-s-tos (atsargos picų padalinio), 20117-s-tos (kuras) registruose įrašytus duomenis atsargų likučiai sudarė 87956,08 Lt ir 2007-2009 metų (iki gegužės 31d.) finansinėse atskaitomybėse neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų:

- 2007 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendra suma už 11581Lt.;

-2008 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 793876,56 Lt : 49322,76 Lt-lizingo skolos, 653007,02 Lt- skolos kreditinėms institucijoms, 91546,78 Lt-skolos tiekėjams;

-2009 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 686982,19 Lt: 47119,71 Lt -lizingo skolos, 639862,48 Lt-skolos kreditinėms institucijoms.

ir tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Ardiva“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Apklausiamas kaltinamuoju, M. R. teisme pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad dėl L. paskolos 2007 m., visi UAB „Ardiva“ akcininkai nusprendė išplėsi bendrovės veiklą, įsigyjant naujus įrenginius. Reikėjo bankui pirminės įmokos, dalį sumos jis pats surinko iš savo asmeninių lėšų. Paprašė savo draugo L. paskolinti kitą dalį pinigų įmonės veiklai vykdyti. Kovo mėn. tapo UAB „Ardva“ akcininku, vėliau per susirinkimą tapo direktoriumi, UAB „Ardiva“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12. L. paskolino UAB „Ardiva“ 40 000 Lt., su numatytais procentais, bet jie nebuvo išmokėti, nes L. pareikalavo grąžinti iš karto visą paskolą. Terminas, kuriam L. paskolino pinigus turėjo sueiti 2012 m. kovo 1 dieną. L. sužinojęs, kad įmonės finansinė veikla nestabili, paprašė grąžinti visą paskolą. Jis žinojo, kad yra ir kitų kreditorinių reikalavimų, bet L. nusprendė grąžinti pirmam, nes šis buvo asmeninis draugas. L. pinigus atidavė grynais, nes įmonė tokius pinigus tuo metu dar turėjo. Jis apsitarė su bendrovės „Ardiva“ akcininkais, kad reikia L. grąžinti pinigus, jie sutiko nors ir nelabai norėjo, tai aptarė tik žodžiu. 2008 m. 400 000 Lt įmonė turėjo skolą, bet dirbo normaliai, nes ir jiems tiek buvo skolingi tiekėjai. Vėliau buvo skoloje 800 000 Lt. Bankroto administratorius teigia, kad niekam negražinom pinigų, bet kiek galėjome, tiek iš apyvartinių lėšų grąžindavome įmonėms, vėliau atėjo krizės laikotarpis. UAB“Ardiva“ visais įmonės veiklos metais įmonė nešė naudą. Įmonės veikla suprastėjo 2009 m., kai buvo užblokuota pagrindinė sąskaita banke. L. skola grąžinta balandžio pabaigoje. Kaltinamojo manymu, jeigu būtų turėję galimybę dirbti, t.y. jeigu kreditorius UAB „Libra Vitalis“ nebūtų užšaldęs sąskaitų banke, tai įmonė iki bankroto nebūtų priėjus. Skola pradėjo augti nuo 2008 m. pradžios. Bankas „Swedbank“ davė 6 mėn. įsidirbti, vėliau turėjome mokėti dvigubą sumą po 40 000 į mėnesį. Nuo 2008 m. vasaros buvo iškeltas UAB “Libra Vitalis“ prašymas, kad perkant prekes mokama dvigubai, kad skola mažėtų. UAB „Ardiva‘ mokėjo iš anksto, kaip ir nurodyta III tome b.l. 95 1. pateiktoje sutartyje. UAB “Libra Vitalis“ buvo vienas iš pagrindinių tiekėjų, ten buvo pažįstami vadybininkai ir kainos geros. Kad įmonės ekonominė būklė prastėja, pradėjo jausti 2008 m. krizės laikotarpiu, t.y. vieneri metai po pradėjimo jo kaip vadovo funkcijų atlikimo. Prieš jį buvo UAB „Ardiva“ direktorius A. P., nieko neperėmė iš jo, jokių įmonės buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų, tik susipažino su dokumentais, su buhalterine apskaita tiek, kiek pats nebūdamas buhalteriu tai suprato. Žinojo, kad yra kreditorinių įsipareigojimų, kad kreditoriai taip drastiškai nori atsiimti savo pinigus jį nustebino, UAB „Libra Vitalis“ elgesys įtakojo įmonės bankrotą, jie užšaldė įmonės sąskaitas, todėl negalėjome dirbti toliau. Žinojo, kad kažkokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti, dalį jų paėmė praėjusio direktoriau darbo metu, gal už 2004 m., šiaip niekas iš buhalterinės apskaitos dokumentų dingę nebuvo, gaisro taip pat įmonėje nebuvo. Juos ne kartą tikrino mokesčių inspekcija, viskas buvo gerai, bet kodėl lizinginės sumos nepateko į apskaitą, jis nežino, tai padaryti turėjo buhalteris A. U., nes jis tvarkė visą UAB „Ardiva“ buhalterinę apskaitą. Šis buhalteris yra solidaus amžiau, senai dirba, turi patirties, dirba keliose įmonėse. Specialistė teigia, kad nevisi dokumentai pateikti ekspertizei, bet gal nebuvo tik pirminiai dokumentai pateikti. Buhalterinė programa buvo būtent tokia, kaip ir aprašyta prokuroro kaltinamajame akte, nes buhalteris jos pageidavo, jis su ja mokėjo dirbti, todėl būtent tokios programos – „Gensol“, jis norėjo, ši programa buvo įsigyta iš V. G. IĮ „Genri“. Gal kompiuteris ir buvo sugedęs, tiksliai nežino, jeigu, jis būtų sugedęs, tai buhalteris U. būtų daręs papildomus failus. Kad kompiuteris sugesdavo tai yra buvę, bet visi duomenis išsaugomi, pirminiai visada likdavo tam, kad vėliau juos suvesti į duomenų bazę, tai yra tarpiniai dokumentai, kuriuos gali suvesti į kompiuterį bet kada. Visą UAB „Ardiva“ buhalteriją tvarkė U., turėjo su mumis darbo sutartį. Jis pats kaip direktorius žinojo duomenų saugojimo tvarką. Nežino, kodėl neįrašė reikiamų duomenų buhalteris, negali paaiškinti, paskolos buvo paimtos, nieko nesiruošė apgauti. Vienas iš didžiausių UAB „Ardiva“ įsigytų įrenginių - tai spaudos mašina, senoji dažnai gedo, todėl reikėjo pirkti naują. Su nauju įrenginiu pavyko išplėsti įmonės veiklą. Seną spausdinimo mašiną pardavė bendrovės akcininkui Pikeliui, ja nebuvo naudojamasi. Maža mašina buvo ekonomiškai nenaudinga, kai ji sugedo ją ir pardavė. Senos mašinos taisymas būtų kainavęs 10 000 Lt - guolio pakeitimas dar būtų kainavęs. P. turėjo savo minčių dėl šios mašinos, o ką veikė su ja - nežino, ji stovėjo patalpose, jis jos taip ir nesutaisė. 2006-06-19 kaltinamasis tao įmonės „Ardiva“ direktoriumi, tą pačią dieną jis savo pinigų nesusigrąžino. Per dvi sutartis jis į įmonę įdėjo 800 000 Lt., vėliau per du metus juos atsiėmė. Sėkmingai dirbo iki 2009 m. vidurio. Vėliau po krizės atsiskaitymo tiek tiekėjų, tiek mūsų suprastėjo. Paskola įforminta jo kaip asmens įnešta pinigų suma. Pinigus susigrąžino taip, kaip nurodyta avansinėje apyskaitoje. Ne kartą buvo atvykę įmonės UAB „Libra Vitalis“ darbuotojai derinti atsiskaitymo galimybių. Sau paskolą pasidengė tik po dviejų metų, o gražinti turėjau per penkis metus. Kai sau pinigus grąžino, įmonėje pinigų buvo, o ir jam reikėjo pinigų gražinti įmonės reikmėms paimtas paskolas. Dalis skolos jau buvo perimta iš įmonės iki jam tampant direktoriumi įmonėje. Jis pasitikėjo Urniežiumi, kuris tvarkė įmonės finansus gerai, kiek UAB“Ardiva“ tikrino mokesčių inspekcija, priekaištų neturėjo. Kai atėjo vadovauti, įmonės sandėlis buvo didelis, nurašymų aktų dėka daiktus likviduodavo. Įmonės teritorijoje buvo automobilis, į kurį mes sukrovėme laužą ir išvežėme. Pažymų negavo iš metalo supirkimo įmonės. Nežino, kas turėjo važiuoti į „Regitrą“ nuimti automobilį „Doge Caravan“ nuo įskaitos. Jis nesidomėjo, kokios būklės šis automobilis, matė, tik tiek, kad jis prastas. Ne tik, kad P. pasakė, kad turtas nevertingas, matė ir pats, kad tai surūdijęs automobilis, padangos nuleistos, langai išdaužyti. Kai atėjo dirbti į „Ardivą“, nežino, kad juo važinėjo iki nurašymo. Draudimas šiam automobiliui nežino, kodėl buvo pirkti, kas juos pirko nežino. Automobilį „Doge Caravan“ nurašė kaip nereikšmingą, jis buvo išdaužytais langais. Urniežiui nenurodė, kad jis paimtu iš įmonės pažymą dėl utilizavimo. Kai užšaldė sąskaitas, tai įmonės veikla sustojo, suprato, kad gresia negerumai. Buvo pateikti ieškiniai - iš įmonės „Libra Vitalis“. Su minėta įmone bandė tartis,bet jie uždėjo tokius įpareigojimus, kad perkant iš jų prekes už 1000 Lt reikėdavo apsimokėti 2000 Lt ar 3000 Lt ir tokiu būtu dengti įsiskolinimus. Jie norėjo dirbti, niekas nenorėjo bankrutuoti, bet ne tik kreditoriniai įsipareigojimai spaudė, bet ir bankas nenuolaidžiavo. Mano, kad prie bankroto privedė ieškovai, nes jų iniciatyva buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Nesako, kad per dieną viską būtų grąžinę, nes ir jiems buvo kiti skolingi, mano, kad būtų išsilaviravę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. pripažinimo dėl jam inkiriminuotų abiejų nusikalstamų veikų, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais šiais įrodymais:

Liudytojas R. L. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį M. R., jie yra draugai, mokėsi nuo 10 klasės, šiuo metu draugiški santykiai. Jis paskolino 40 000 Lt UAB „Ardiva“ M. R. prašymu. Paskolos sutartis sudaryta 2007 m., Marius paprašė paskolinti pinigų jo vadovaujančiai - kuriamai firmai. Tuo metu jis pats pinigų turėjo, padarė pavedimą litais per banką, tai buvo paskolinta gal neterminuotai, M. R. sakė, kad atiduos kiek galima greičiau, galvojo, kad metams. Gal penkiems metams buvo parašyta sutartyje, kad buvo numatytos palūkanos nesitikėjo, nes Lietuvoje buvo prasta finansinė padėtis. Jis paprašė anksčiau sumokėti paskolą iš dalies ir tam, kad jam reikėjo irgi pinigų, pinigai jam grąžinti anksčiau iš draugiškumo. Kad Marius daugiau skolų turi, jis aiškiai nežinojo, Marius apie tai nekalbėjo. Jis galvojo, kad pinigus Mariui skolina kaip firmos veiklai, o neformalus laiduotojas yra Marius, juo pasitiki dabar ir tuo metu pasitikėjo. Marius pinigus nuo paprašymo jam grąžino gana greitai, gal per mėnesį. Jam pinigus grąžino grynais, buvo išrašytas įmonės kvitas. Jam grąžinant paskolą, palūkanų neprašė, jų nesitikėjo gauti, man gerai, kad apskritai savo pinigus atsiėmė.

Specialistė Z. P. teisme parodė, kad atliko specialisto išvadą dėl UAB „Ardiva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Pateikiant užduotį, buvo nurodytas bendras laikotarpis ir nenurodyta, kas už tai atsakingas, todėl patikslina, kad atsakomybė kyla pagal vadovavimo laikotarpius, nors atsakomybės skyrimo klausimas nėra jos kompetencijoje. Už apskaitos nesivadovavimą, organizavimą, pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. pirmą ar antrą dalį atsako organizacijos vadovas. Vienu laikotarpiu už pažeidimus, t.y. apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymą tūrėtų būti atsakingas P., o kitu laikotarpiu R.. Vyr. buhalteris U. atsakingas pagal buhalterinės apskaitos įstatymą 11 str. 1 d., už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausias buhalteris, tai reiškia, kad už tikslius įrašus registre atsako vyr. buhalteris, o šiuo atveju – U.. Paprastai įmonės vadovas pateikia buhalteriui duomenis, kuriuos buhalteris vėliau suveda į registrą, bet būna ir taip, kad į registrą suveda kažkoks kitas asmuo, ne buhalteris. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. parašyta, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų teisingą surašymą ir suvedimą laiku atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Kur specialistei pateikti dokumentai su pavardėmis ir parašais, tai tie žmonės už jų tinkamumą ir atsako. Jai daugiausiai buvo nepateikti registrų duomenys, o vėliau jie buvo pateikti, tik be parašų, o kas juos sudarė, negali pasakyti. Nors minėti dokumentai ir buvo be parašų, ji juos įtraukė ir vadovavosi atliekant specialisto išvadą. Nors ir buvo teigiama, kad įmonė naudojosi kompiuterine buhalterine programa, jai tokia programa pateikta nebuvo, o ji bet kokiu atveju tokios programos imti negali, nes teikia išvadą tik naudodamasi popieriniais jai pateiktais dokumentais. Apskaitos registrai turi atitikti keliamus reikalavimus, jie pasibaigus metams turi būti susiuvami, sunumeruoti ir padarytas apyrašas, o šiuo atveju UAB “Ardiva“ to padaryta nebuvo. Minėti dokumentai buvo pateikti vėliau tyrėjui Mičiuliui pareikalavus ir jai papildomai pateikti jau po išvados surašymo. Tyrimo eigoje užsiprašinėjo eilės dokumentų, kurių dalis pateikta ir po išvados atlikimo. Jai papildomai buvo pateikti du segtuvai dokumentų, apžiūrėjus juos ji pasakė, kad norint pateiktus dokumentus įvertinti, reikia atlikti papildomus tyrimus. Papildomas tyrimas buvo atliktas, tačiau jo metu buvo tik sutikrinti duomenys su bendru registru. Ar pagal turimus specialisto išvadoje visus buhalterinius dokumentus galima nustatyti, kokio dydžio turtinę žalą ir kokiems konkrečiai kreditoriams ji padaryta, dėl vienam kreditoriui L. anksčiau laiko grąžintos 40 000 Lt paskolos, pasakyti negali, nes specialistas tokios žalos nenustato. Gali pasakyti tik tiek, kad kadangi ši paskola grąžinta anksčiau termino, išskirtas vienas kreditorius, reiškia sumažėjo galimybės kitiems esamiems kreditoriams atsiimti savo investicijas. Kokiai tiksliai sumai padaryta žada tiksliai pasakyti negalėtų, nes tokių skaičiavimų neatlieka. Papildomai jai pateikti dokumentai buvo nepasirašyti. Ji juos įvertino, supranta, kad jie galėjo būti ir nevertintini, bet UAB “Ardiva“ atstovai gal kitokių neturėjo, ji vertino tą, ką jie jai kaip specialistei pateikė. Dėl įmonės buhalterinės veiklos tinkamo nustatymo gali pasakyti, kad pateikti nepasirašyti dokumentai turi įtakos. Dokumentai, kuriuos jai perdavė bankroto administratorius ir kurių reikėjo specialisto išvadai atlikti, buvo nepilni, jų trūko ir pateikti dokumentai jos kaip specialistės netenkino tam, kad pilnai būtų atlikta išvada. Tyrėjui perduota dalis UAB“Ardiva“registrų dokumentų taip pat nebuvo pilna, specialistei vis tiek jų trūko, nebuvo galima pilnai nustatyti bendrovės finansinės veiklos, viso turto ir turėtų įsipareigojimų.

Liudytojas A. U. teisme parodė, kad kaltinamąjį M. R. pažįsta, santykiai draugiški, jokių piktumų nėra. Įmonėje „Ardiva“ dirbti pradėjo 1995 m. kovo 15 d. atėjo dirbti į ne vienas pareigas, nes dirbo buhalteriu, teisininku, teko eiti į teismus atstovaujant įmonės interesus teisiniais reikalais. Įmonėje dirbo iki bankroto iškėlimo, 2009 m. gal kovo ar balandžio mėnesio. Įmonėje pagrinde dirbo buhalterio pareigose, buvo pasirašęs su įmone darbo sutartį, dėl materialinės atsakomybės nieko nepasirašė. Iš pradžių jo dirbamu laikotarpiu vadovavo vienas akcininkas - A. P., vėliau įmonės pakilimo laiku atsirado nauji akcininkai ir direktoriumi tapo M. R.. Jam direktoriai pateikdavo dokumentus, o jis apdorodavau juos ir suvesdavo į buhalterinius registrus. Sutinka, kad griežtos apskaitos jis nevedė. Visą apskaitą pagrinde įvedė į elektroninę laikmeną, nors pirminiai dokumentai buvo tikrai vedami, rūšiuojami ir susegami. Daugiau prižiūrėjo mokestines prievoles, santykius su mokesčiais, su Sodra, kreiptas didelis dėmesys į pelno ir nuostolio ataskaitas. Kadangi viskas buvo vesta į el.laikmenas, tai bet kada esant reikalui viską galima buvo rasti ir pateikti. Jį akcininkai informuodavo apie pirkimus, pardavimus ar nuostolių nurašymus, tačiau tai dažniausiai buvo daroma žodžiu, ypač kas leidžia mažavertes sumas. Jeigu būtų didelės sumos, būtų prašęs popierinių variantų, o tokia suma kaip buvo paminėta - 3000 Lt, šiai įmonei nebuvo didelė suma. Įmonė veikė pakankamai normaliai, o tokias mažas sumas nurašinėti įstatymas leidžia, tokiu būtu taip ir buvo daroma. Buhalteriniai apskaitai buvo naudojama kompiuterinė programa „Jansol“. Pagrindiniai dokumentai, kurie susiję su mokestine baze, sąskaitos - faktūros, viskas, kas susiję su klientais - buvo spausdinama ir rūšiuojama, o antraeiliai dokumentai buvo vedami į kompiuterinę laikmeną. Buvo laikotarpis 2009 m. pradžioje, kai kraustymosi metu įmonėje buvo sugedęs kompiuteris, bet jis tyrėjui sakė, kad kompiuteryje dingę dokumentai yra išsaugoti laikmenoje, jis viską persikopijavo į diskus. Šiuo metu turi kelis aktualius dokumentus, kurie susiję su neapskaitytoms apyvartinėm lėšom, nes jis labai tiksliai vedė ataskaitas susijusias su bankais, lizingu skolos, kreditoriniais įsipareigojimais. Pateikė pora dokumentų ir kurių matyti, kad atitinka nurodytas sumas. Mums viskas buvo aktualu, kas susiję su banku, nes viskas priklausė bankui. Už buhalterinių dokumentų tvarkymą, suvedimą į registrus buvo atsakingas jis kaip buhalteris. Pradžioje pateikė visus turimus dokumentus bankroto administratoriui, vėliau dar papildomai klausė, ar kokių dokumentų netrūksta, jam akcentavo, kad reikia pateikti tas, kas yra laikmenoje, jis pateikė. Kad visi duomenys būtų atspausdinti, buvo atsakingas jis, bet jie ir buvo atspausdinti ir paduoti administratoriui. Jis nežino, ar administratorius ką pradangino, dokumentų perdavime nedalyvavo, dokumentus paliko įmonės patalpose. Specialistei, kuri atliko specialisto išvadą, visada pateikdavo prašomus duomenis, viską davė. Skaičiai galėjo nesutapti, bet pati apskaita buvo daroma. Žino, kad specialisto išvadai trūko daugelio dokumentų, buvo supažindintas su specialisto išvada, tyrėjui paaiškino kai kuriuos netikslumus. Iš dabar jo pateiktų duomenų matyti, kad išvadoje nurodyta suma kaip neapskaityta iš tiesų yra apskaityta. Tačiau pateiktas kopijinis variantas gali būti netikslus ir neatitikti su galutinių rezultatų. Prieš nukopijuojant dokumentą tą dieną galėjo būti atlikti veiksmai, todėl pateikti specialsitei ir pateikti registrui gali skirtis.

Specialistė Z. P. teisme dar papildomai dėl posėdžio metu pateiktų A. U. dokumentų parodė, kad liudytojo A. U. pateiktų dokumentų trūko atliekant išvadą. Bet jai vis tiek bendrai su balansu nesutampa sumos. Ji nežino, ką konkrečiai liudytojas dar iš galimų dokumentų gali pateikti, nes būtent pateikti dokumentai vis tiek rodo, kad apskaitos duomenis su esamais registre nesutampa, esmė lieka ta pati, pateikti dokumentai specialisto išvados nekeičia.

Liudytojas R. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su kaltinamuoju jokių pykčių nėra, buvo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nuo 2009-05-30 iki įmonės išregistravimo, šiuo metu įmonės bankrotas baigtas. 2011 m. gruodžio mėn. įmonės veiklos pabaiga ir ji išregistruota. Kaip bankroto administratorius turėjo teisę tikrinti įtartinu sandorius praėjusių trijų metų laikotarpiu, šia teise buvo pasinaudota. Buvo sušauktas kreditorių, konkrečiai - įmonės „Libra Vitalis“ iniciatyva susirinkimas, kurio metu įpareigojo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl tam tikrų sandorių. Buvo kreiptasi dėl R. ir L. paskolos grąžinimo anksčiau laiko. Buvo kreiptasi į Kauno apygardos teismą 2010 m. rudenį, teismas ieškinio nepriėmė, nes nebuvo įrodyta, kad padaryta kreditoriams žala. Iš UAB „Ardiva“ buvo perimti dokumentai pagal sąrašą, juos perdavė R.. Sąrašą sudarinėjo su Rusecku, dokumentai nebuvo tikrinami po vieną lapą, buvo apžiūrėti segtuvai, kad atitiktų duomenis kurie minėti užrašuose ant segtuvo. Specialistė, mokesčių inspekcija, ekonominių nusikaltimų skyrius teikė užklausas dėl papildomai pateiktinų dokumentų. Jis rasdavo ir pateikdavo dokumentus visus, kurių buvo prašyta.

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, dirbo įmonėje, santykiai draugiški, pykčių nėra. Įmonė augo ir plėtėsi, jei gerai sekėsi, todėl norėjo išplėsti veiklą. Suprato, kad vienas nepatems, ieškoou protingų žmonių, susirado M. R., jis buvo aukštai išsilavinęs. Nusprendė jį paskirti direktoriumi, jau jautėsi tam per senas. Jis įmonės turtą perdavė, supažindino jį su įmonės būkle, tuo metu t.y. 2007 m. birželio mėn. įmonė skolų neturėjo, jam perdavė švarią įmonę. Gal buvo koks tūkstantis skoloje, bet tai nebuvo įmonei dideli pinigai. Jis įmonę įkūrė 1996 m. Su „Libra Vitalis“ teko dirbti, nebuvo jokių nesusipratimų. Skola pradėjo augti, kaip padidėjo apimtys, veikla, atėjo M. su savo vadybiniais sugebėjimais ir naujais stambiais pirkėjais, įmonės apyvarta kardinaliai išaugo. Į įmonę atėjo nauji darbuotojai, pradėjo užsakinėti daugiau medžiagų, atsirado nauja spaudos mašina, įsipareigojimai bankui. Tas laikotarpis buvo tarsi euforija, visi buvo patenkinti, dideli planai, gal neapskaičiavo įsipareigojimų masto. Galvojo, kad uždirbs pinigus ir atsiskaitys su kreditoriniais įsipareigojimais, gal kažkokiu metu padarė broką. Atsiskaitymus derino, turėjo atidėjimus, viskas vyko geranoriškai, mums taip pat įmonės buvo skolingos, iš pradžių nebuvo baisu. Buhalteriniai apskaitai buvo pateikiami duomenys, bet jis vienas nieko nesprendė, mūsų visų balsai turėjo įtakos sprendimams, o akcijų turėjimo kiekis čia įtakos neturėjo. Tuo metu vadovavo R., jis pat daugiau vadovavo gamybai, prižiūrėjo, kad kuo mažiau būtų broko. Ar buvo tinkamai duomenys perduoti buhalteriui, negali pasakyti, š į šią sritį nesikišo. Automobiliu „Karavan Dodge“ naudojosi jis, dėl jo įforminimo įvyko kazusas, jis vėliau įsigijo kitą automobilį, gal jiems šis automobilis asocijavosi su tuo kitu, negali paaiškinti. G. R. ir buvo perduota netiksli buhalterija. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo tikrinama, rasti trūkumai buvo šalinami. Prieš tai dirbo vienas buhalteris, kuris mėgo išgerti, todėl jo paslaugomis teko nesinaudoti, vėliau dirbo U.. Jam buvo žinomas paskolos grąžinimas L.. Dėl šios paskolos grąžinimo R. tarėsi su akcininkais. Mes buvome už, dėl šios paskolos grąžinimą, nes R. buvo šios paskolos laiduotojas ir L. draugas. Jis su aptariamu automobiliu „Karavan Dodge“ važinėjau metus gal pusantrų, vėliau nusipirko kitą automobilį. Įmonėje U. buhalteriu dirbo nuo 2005 m. Kai atėjo direktoriauti M. R., jis paskolino įmonei gal 120 000 Lt ar 100 000 Lt. Šiuos pinigus jis eigoje per avansinę apyskaitą pasidengė, bankroto dieną šis klausimas nebuvo aptarinėjamas, jis juos po truputį atsiminėjo. Kokia sutartis dėl šios paskolos buvo pasirašyta, nežino.

Liudytojas L. K. parodė, kad yra „Libra Vitalis“ atstovybės Kaune vadovas. Kaltinamąjį pažįsta kaip įmonės, kuri iš jų pirko prekes, vadovą. Asmeninių pykčių ir nesutarimų nėra. Įmonė pradėjo bendradarbiauti gal nuo 2003 m., jie buvo vieni iš „Libra Vitalis“ klientų, paskutiniu metu jų užsakymai buvo dideli. Su klientais, su kuriais jie dirba be išankstinio apmokėjimo ar apmokėjimo atidėjimu, pasirašydavo sutartis, kuriose buvo nurodytos apmokėjimo sąlygos. Su UAB „Ardiva“ iki 2008 m. dirbo su mokėjimo atidėjimu, jokių iki tol problemų neturėjo. Jiems šį įmonė buvo pakankamai stabili, iki tol jokių didelių įsiskolinimų nebuvo. Jie iki tol pirko stabiliai ir už tai atsiskaitinėjo. Po to jų atsiskaitymai vėlavo, todėl suderino atsiskaitymo planus. Kai klientas nevykdė savo pažadų, sudarė mokėjimo grafikus. Su įmonės atstovais iš pradžių buvo suderinta, kad jie perka iš jų prekes ir už tai atsiskaito didesne suma ryšium su skolos mažinimu. Bet po tokio susitarimo įmonė iš jų pradėjo mažiau imti prekių, skola sustojo dengiama, o galiausiais visiškai nutrūko bendradarbiavimas. Nuo 2008 m. net ir esant skolai, jiems tiekdavo prekes, nes tokia yra darbo praktika, kad su klientu yra dirbama, jeigu skola nedidėja. Kreipėsi į teismą tada, kai įmonė „Ardiva“ visiškai nustojo mokėti skolą, o 2009 m. pradžioje esanti skola nebuvo tokia didelė šiam klientui, nes šis klientas pirkdavo prekių daug didesnėmis pinigų sumomis, nei sudarė skola tam laikotarpiui. Bendradarbiavimas su įmone „Ardiva“ buvo dėl pelno, visa tai vyko sutarčių sudarymo atžvilgiu. Iš įmonės „Ardiva“ atstovų pasakyta, kad atsiskaitinėti nenorima ar bendradarbiauti nenorima nebuvo, bet iš veiksmų matėsi, kad įmonė tampa nemoki. Prie įmonės dokumentų prieiti nebuvo galimybės, bet pagal įmonės elgesį atsižvelgiant į įmonės veiksmus prieš tai, matėme, kad įmonėje kažkas nėra gerai. Darydami užsakymus ir už tai atsiskaityti dvigubai daugiau nereikėjo, įmokos padidėjo pagal susitarimą tik 10 proc. ar 20 proc. Pas juos įmonėje nėra tokia praktika taikoma su skolininkais, kad atsiskaitinėdami už prekes mokėtu dvigubai skolos dengimo atžvilgiu. Mokėti dvigubai nėra realu. Toks atsiskaitymo planas yra taikomas skolininkams kaip vienas iš atsiskaitymo sprendimo būdų. Tokie susitarimai yra derinami tarp dviejų šalių. Kas tokį planą pasiūlė, neatsimena. Kad kreiptis dėl civilinio ieškinio į teismą, jis asmeniškai nesikreipė, nes tai neįeina į jo pareigas. Bendradarbiavimas vyko ir 2009 m., kaip „Libra Vitallis“ susitiko su UAB „Ardiva“ komercijos direktoriumi Šeduikiu, Pikeliu ir Rusecku, kalbėjo apie susidariusią padėtį ir galimybę iš jos išeiti. Buvo pasiūlyta įkeisti įmonės turtą laiduojant, dėl atnaujinimo prekių tiekimo, kitas pasiūlymas buvo toks, kad gal įmonė galėtų perleisti savo skolininkus kaip garantą dėl jų skolos apmokėjimo“Libra Vitalis“, kad galėtume toliau bendradarbiauti. Iš jų įmonės buvo pozityvus nusiteikimas, jie žadėjo su „Libra Vitalis“ susisiekti, kad galima būtų toliau bendradarbiauti, bet jie vėliau į mus taip ir nesikreipė. Vėliau po šio susitikimo dar kelis kartus skambino ragindamas juos kažko imtis, bet nieko nesulaukė.

Liudytojas G. Š. parodė, kad kaltinamąjį R. pažįsta, buvo susitikę vieną kartą, kaip įmonės „Ardiva“ veikla pablogo. Asmeninių pykčių jokių nėra. Jis pats yra UAB „Libra Vitalis“ prekybos direktorius. Darbo vieta yra Vilniuje. Kiek pamena, su įmone „Ardiva“ pradėjo bendradarbiauti nuo 2002 m. ar 2003 m. Nuo 2007 m. buvo sudaryta mokėjimo atidėjimo sutartis, nes prasidėjo krizė. Už tiekiamas prekes buvo numatytas atsiskaitymas su 60 dienų atidėjimu. Buvo normalus bendradarbiavimas, nors jis ir nebuvo idealus, reikėdavo paskambinti ir paraginti, mokėjimai per mėnesį sudarė apie 100 000 Lt, bet 2008 m. antroje pusėje pradėjo strigti mokėjimai, sumažėjo metų pabaigoje pirkimai, pirkimo suma jau sudarė tik apie 10 000 Lt - 12 000 Lt. Tuo metu pasidarė įtartina suma, todėl jie kreipėsi į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių skyrimo. 2008 m. pabaigoje dėl apsaugos priemonių kreipėsi į teismą. „Ardiva“ nesiėmė iniciatyvos dėl bendradarbiavimo, bet jie visada yra nusiteikęa klientui padėti. Buvo toks momentas, kai prekių be pinigų tiekti jau negalėjo, todėl prašė už jas atsiskaityti dešimt ar dvidešimt procentų daugiau ir taip padenginėti esamą įsiskolinimą. Siūlė į juos kreiptis esant reikalui, jeigu nepasisekė koks sandoris, ar reikia kokių finansinių injekcijų. Savo ruožtu taip pat norėjo kažkokių garantijų, vekselių ar nekilnojamo turto užstatymo. Tuo metu žinojo, kad jie normaliai perka prekes iš jų klientų ir už jas pilnai ir laiku atsiskaito, o „Libra Vitalį“ pradėjo ignoruoti. Tuo metu, kai tarp įmonių santykiai buvo normalūs, jų įmonė iš mūsų pirko prekių už 100 000 Lt per mėnesį. 28 000 Lt skola 2001 m. nebuvo tokia, kad nustotų įmonei „Ardiva“ tiekti prekes. Vėliau jie paimdavo prekes, o pinigus pažadėdavo sumokėti po poros dienų, bet mus apgaudavo ir pinigų nesumokėdavo, todėl pradėjo jais nepasitikėti.

Liudytojas G. M. parodė, kad M. R. pažįsta, santykiai neigiami, nes Kauno apygardos teisme buvo byla dėl to, kad jis galimai grobstė pinigus iš įmonės. Jis stipriai Pikeliu pasitikėjo, juos siejo giminystės ryšiai. Jis buvo „Ardiva“ akcininka, turėjo 25 proc. įmonės akcijų. Įmonėje „Ardiva“ pareigų neužėmė jokių, buvo įformintas kaip akcininkas, dirbo su užsakovais, dirbo su Rusija. P. pasiūlė M. R. direktoriumi kaip patikimą žmogų. Nežino aplinkybių kaip Marius ėmė paskolą iš L.. Nežinojo tiksliai, kam ir kiek įmonė skolinga. Jis įmonėje dirbančiais žmonėmis pasitikėjo, bet manau visi buvo P. žmonės ir jiems lengva buvo manipuliuoti pinigais. R. žinojo viską, bet turėjo paklusti P. nurodymais, šis jam tikriausiai visada žadėdavo ir sakydavo, kad viskas susitvarkys. Įmonės veiklos perdavime R., nedalyvavo. Kad perduodant įmonę R. yra neaiškumų, nežinojo. Į buhalteriją ir finansus visai nesikišo. Akcininkų susirinkimai vyko formaliai, protokolai buvo irgi formalūs, jis pasirašydavo ir tiek. Kartais susirinkdavo aptarti darbų. Jam sakydavo, kad formalus dalykas, tiesiog reikia jo parašo. Buhalterinę apskaitą U. vykdė, jis klausė P.. P. nurodinėjo viską buhalteriui, be jo žinios įmonėje niekas nevyko. R. buvo galimai formalus vadovas.

2011 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 5-2/24 dėl UAB ,,Ardiva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad 2009-04-30 M. R. avansinėje apyskaitoje, kurią pasirašė M. R. ir vyr. buhalteris A. U., įrašyta, kad 2009-04-07 M. R. grąžino R. L. paskolą 40000 Lt. Prie avansinės apyskaitos pateiktas 2009-04-07 kasos išlaidų orderis, kuriame nurodytas 40000 Lt paskolos grąžinimas. Kasos išlaidų orderį pasirašė R. L., M. R. ir A. U. (b.l. 2 t. 122).

2007 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi Nr. 2007/001 nustatyta, kad ši sutartis sudaryta tarp UAB „Ardiva“ atstovaujama direktoriaus A. P., toliau vadinamas Paskolos gavėju ir R. L., toliau vadinamas Paskolos davėju ir M. R., toliau vadinamas Paskolos garantu. Minėta sutartimi UAB „Ardiva“ iš R. L. pasiskolino 40000 Lt penkerių metų terminui (b.l. 1 t. 128- 129).

UAB „Ardiva“ kasos išlaidų orderiu KIO2009 04 07 nustatyta, kad 2009 m. balandžio 7 d. pagal šį išlaidų orderį R. L. pagal paskolos sutartį Nr. 2007/001 grąžinama 40000 litų. Pinigus išdavė kasininkas M. R.. (b.l. 11. 131).

2009 m. balandžio 28 d. UAB „Ardiva“ direktoriaus M. R. pareiškimu Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ardiva“ nustatyta, kad UAB „Ardiva“ yra nemoki, jos mokumo koeficientas yra ypač blogas blogas - 0,15. Įmonės nuosavas kapitalas neigiamas (-547384Lt 2009 m. kovo 31 d. balanso C skiltis), kas yra neleidžiama pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą. Pradelsti įmonės įsipareigojimai -707435 Lt net 4,4 karto viršija įjos balansą įrašyto turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) vertę, kuri yra 160051 Lt. (b.l. 11. 149-150).

2009 m. gegužės 18 dd. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Ardiva“ pagal pareiškėjo M. R. prašymą (b.l. 11. 138).

2009 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „Ardiva“, viso nustatyti 35 kreditoriai, tame tarpe ir UAB „Libra Vitalis“ (b.l. 1 t. 77).

2009 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta už akių priteisti iš UAB „Ardiva“ ieškovui - UAB „Libra Vitalis“- 284337,17 litų skolos (b.l. 3 t. 188).

2011 m. lapkričio 10 d. papildoma specialisto išvada Nr. 5-2/ 175 dėl UAB ,,Ardiva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad sutikrinus tyrimui papildomai pateiktus UAB „Ardiva“ dokumentus nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti bendrovės turtą nuosavą kapitalą įsipareigojimų dydį ir struktūrą : 1 ) bendrovės turtą nes :

- 2009-05-31 finansinėje atskaitomybėje, kurią pasirašė bendrovės direktorius M. R. įrašyta, kad 2009-05-31 bendrovė atsargų neturėjo, tuo tarpu pagal 2011-stos(atsargos baldams),20111-stos(atsargos spaustuvės),20113-s-tos (atsargos picų padalinio), 20117-s-tos (kuras) registruose įrašytus duomenis atsargų likučiai sudarė 87956,08 Lt;

- 2008-12-31 komisijos nariai M. R., A. P., A. U. pasirašė ilgalaikio turto nurašymo aktą , kuriame nurašė į sąnaudas 712 Lt Dodge Caravan automobilio kaip susidėvėjusio ir netinkamo naudojimui likutinę vertę , kai tuo tarpu pagal kelių transporto priemonių žurnalo registravimo duomenis ir pagal papildomam tyrimui pateiktą UAB „Ardiva" PVM sąskaitą faktūrą ARD Nr.00580(4priedas), bei 2006 metų gruodžio mėnesio kasos knygos lapą (5priedas) 2005-12-12 minėtas automobilis parduotas UAB „Utmeta". Be to, 2005-12-12 parduotą automobilį įrašė į 2006 metų pagrindinių priemonių sąrašą, kurį patvirtino direktoriaus pareigose dirbęs A. P. ir vyr. buhalteris A. U. ir 2007-12-31 ilgalaikio turto 122-transporto priemonės registre, kuris tyrimui pateiktas nepasirašytas, registrą sudariusio asmens.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalyje parašyta: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys.“

Taip pat minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „ 2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

2) įsipareigojimų dydžio ir struktūros nes :

-tyrimui pateiktose UAB „Ardiva“ 2007-2009 metų (iki gegužės 31d.) finansinėse atskaitomybėse neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų:

- 2007 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendra suma už 11581Lt. Atskaitomybėje neišskirtos mokėtinos sumas ir įsipareigojimai pagal atskiras rūšis, todėl nėra galimybės nustatyti kokie įsipareigojimai neapskaityti;

-2008 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 793876,56 Lt: 49322,76 Lt-lizingo skolos, 653007,02 Lt- skolos kreditinėms institucijoms, 91546,78 Lt-skolos tiekėjams;

-2009 metų finansinėje atskaitomybėje neapskaitė 686982,19 Lt: 47119,71 Lt -lizingo skolos, 639862,48 Lt-skolos kreditinėms institucijoms.

3) nuosavo kapitalo, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti bendrovės turtą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4 straipsnio 1 dalyje parašyta:,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama , objektyvi ir palyginama“.

Dėl anksčiau išvardintų neatitikimų apskaitos registruose ir finansinėse atskaitomybėse, dėl neteisingos ilgalaikio turto apskaitos, UAB „Ardiva“ apskaita tiriamuoju laikotarpiu yra nėra tinkama, objektyvi ir palyginama.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo 2001-11-06 Nr. LY-574 21 straipsnio 1 dalyje parašyta:“Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

UAB „Ardiva“ vadovais dirbo: A. P. - nuo 2001-10-26 iki 2007-06-19, M. R. - nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12. (b.l. 3 t. 173- 174).

Iš virš aptartų įrodymų viseto darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis M. R., nepaisydamas, kad UAB „Ardiva” 2009 metų pradžioje buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas (2009 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelai bankroto byla UAB „Ardiva“), neturėdamas galimybės partenkinti visų kreditorinių reikalavimų, pagal 2009 m. balandžio 7 d. kasos išlaidų orderį KIO2009 04 07 grąžino 40000 litų paskolą tik vienam kreditoriui - R. L. pagal paskolos sutartį Nr. 2007/001.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d., padaromas esant tyčinei kaltininko kaltei. Kaltinamojo M. R. tyčią patenkinti tik vieno kreditoriaus – R. L. reikalavimus, patvirtina tiek kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojo R. L. parodymai. Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be to, aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų nuostatas, ir būtent dėl šių įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12. Todėl M. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir atitinka šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Civilinio ieškovo UAB „Libra Vitalis“ atstovas byloje palaikė pareikštą civilinį ieškinį 296023,54 litų sumai (b.l. 3 t. 186- 187, 190).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą klausimą. LR BPK 115 straipsnio 1 dalis teismą įpareigoja visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. Ir tik jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Šioje byloje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme aukščiau ištirtais įrodymais, teimas pripažįsta kaltinamojo M. R. kaltę dėl jam inkiriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 208 str. 1 d., 223 str. 1 d., todėl laikytina, kad pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju konkrečiu atveju dėl civilinio ieškovo UAB „Libra Vitalis“ pareikšto civilinio ieškinio pažymėtina, kad pats ieškovas nekonkretizavo, kuria iš dviejų kaltinamajam inkriminuotų nusikaltamų veikų ir būtent kokio dydžio konkrečiai buvo padaryta žala. Akivaizdu, jog tarp UAB „Libra Vitalis“ ir UAB „Ardiva“ buvo susiklostę pirmiausiai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra 2009 m. kovo 19 d. teismo psrendimas už akių priteisti iš atsakovo UAB „Ardiva“ ieškovo UAB „Libra Vitalis“ naudai 284 337,17 litų skolą bei 11 686,37 litus bylinėjimosi išlaidų. Tačiau šio sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, nes 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Ardiva“, vėliau teismo sprendimu UAB „Ardiva“ buvo likviduota.

Kauno apygardos teismo 2009-08-26 nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB “Ardiva“, buvo patvirtintas ir kreditorinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį UAB “Libra Vitalis“ kreditorinis reikalavimas sudarė 292887,56Lt (3 t., b.l. 90-91). Byloje yra pateiktas UAB „Libra Vitalis“ buhalterės raštas „UAB“Ardiva“ 2008-11-06 delspinigių paskaičiavimas 2008-11-06 pagal sutartį Nr.“, kuriame bendra skola su delspinigiais nurodoma 116171,47Lt (3 t., b.l. 92). Tačiau daugiau byloje nėra pateikta jokių tikslių ir konkrečių UAB „Libra Vitalis“ paskaičiavimų ar buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų tik laikotarpiu nuo 2007-06-19 iki 2009-06-12, t.y. M. R. einant UAB “Ardiva“ direktoriaus pareigas, ir tik kaltinamajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu apklausiama specialisto išvadą dėl UAB ,,Ardiva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų teikusi specialistė Z. P. nurodė, kad negali pasakyti kokio dydžio turtinę žalą ir kokiems konkrečiai kreditoriams žala padaryta dėl vienam kreditoriui E. L. anksčiau laiko grąžintos 40 000 Lt paskolos, nes specialistas tokios žalos nenustato, tokių skaičiavimų neatlieka. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog teisingam pareikšto UAB „Libra Vitalis“ civilinio ieškinio išsprendimui byloje reikalingi papildomi duomenys, galimai kitų specialistų išvados. Tik tokiu būdu būtų galima tinkamai realizuoti žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisingo dydžio nustatymo principą. Šių aplinkybių nustatymas byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą. Dėl paminėtų aplinkybių viseto, šiuo metu byloje šis klausimas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl LR BPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, civiliniam ieškovui UAB „Libra Vitalis“ pripažintina teisė į civilinį ieškinį, šio ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į abiejų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę. M. R. anksčiau neteistas, psichiatrinio ir narkologinio dispanserių įskaitose neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. R. teisiamas pirmą kartą, turi darbą ir pastovias pajamas, todėl kaltinamajam skirtina tiek BK 208 str. 1 d., tiek 223 str. 1 d. straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes.

M. R. kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir skirti jam 15 (penkiolikos) MGL baudą, t.y. 1950,-Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d. ir skirti jam 20 (dvidešimties) MGL baudą, t.y. 2600,-Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 30 MGL dydžio baudą, t.y. 3900,- (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

UAB „Libra Vitalis“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Įpareigoti M. R. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti M. R., kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė