Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. J. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iš viso 37,33 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių): vandens pypkėje – „bonge“, 37,020 g kanapių (antžeminių dalių) popierinėje dėžėje, 0,025 g ir 0,011 g kanapių (antžeminių dalių) dvejuose smulkintuvuose, 0,274 g kanapių (antžeminių dalių) suktinėse ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šiomis narkotinėmis medžiagomis 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. iš vandens pypkės – „bongo“ jų vartojimui pavaišino E. K., taip šias narkotines medžiagas – kanapes neteisėtai platino.

3. Nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį; pakeisti paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į nesusijusią su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iš viso 37,33 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šiomis narkotinėmis medžiagomis 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. iš vandens pypkės – „bongo“ jų vartojimui pavaišino E. K., taip šias narkotines medžiagas – kanapes neteisėtai platino.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

9. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-315-139/2015, Nr. 2K-309-495/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad M. J. neteisėtai laikė iš viso 37,33 g narkotinių medžiagų – kanapių ir šiomis narkotinėmis medžiagomis iš vandens pypkės – „bongo“ jų vartojimui pavaišino E. K., taip šias narkotines medžiagas platino. Iš tokio skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėsto faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aprašymo matyti, kad teismas pripažino M. J. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl visų jo laikytų (37,33 g) platinimo. Tokia teismo išvada padaryta išsamiai neištyrus viso proceso metu duotų M. J. parodymų, liudytojos E. K. parodymų, specialistų išvadose užfiksuotų duomenų ir kitų įrodymų. M. J. veiksmai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti netinkamai.

15. Liudytojas M. S. apeliacinės instancijos teisme nebuvo apklaustas, kadangi yra išvykęs į užsienį ir nežinoma, kada sugrįš į Lietuvą. Šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jis nuomojosi kartu su M. J. ir E. K., rastos narkotinės medžiagos – kanapės priklauso M. J., kad yra matęs, kaip pastarasis rūkydavo kanapes, yra matęs tai darant ir E. K.. Liudytojas paaiškino, kad likus savaitei iki aptariamo įvykio jis vežė M. J. ir E. K. į miestą nusipirkti „bongą“. Matė namuose du kanapių smulkintuvus. Niekada nematė, kad M. J. kanapes būtų pardavinėjęs kitiems asmenimis.

16. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo rasti vandens pypkė – „bongas“ su jame esančiu skaidrios spalvos skysčiu, šalia perpjautas plastikinis butelis, kuriame matomi pelenai ir drumzlinas tamsios spalvos skystis, ant stalo padėti du narkotinės medžiagos – kanapių smulkintuvai, svarstyklės, plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis, popieriaus skiautė su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis ir dvi nepilnos tabako cigaretės. (1 t., b. l. 20–34).

17. 2021 m. lapkričio 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2552202-21 konstatuota, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. bute adresu: (duomenys neskelbtini), rastame melsvos spalvos plastikiniame maišelyje, esanti žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 37,020 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,1 %; smulkintuvuose esančios žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės atitinkamai yra 0,025 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 20,0 %) ir 0,011 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 15,4 %); ant vandens pypkės – „bongo“, metalinio kimštuko ir svarstyklių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai; popieriniame lankstinuke esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,274 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,8 %) (1 t., b. l. 61–66).

18. Išdėstyti paties nuteistojo M. J., liudytojų E. K., E. B., M. S. parodymai, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokole bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) laikė iš viso 37,33 g narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių). Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad vartoja narkotines medžiagas ir jas laikė asmeninio vartojimo tikslu. Kad jis dažnai vartodavo narkotines medžiagas, patvirtino ir liudytojai E. K. bei M. S.. 2021 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės išvadoje Nr. T-N 2207/2021(01) konstatuota, kad M. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (1 t., b. l. 157). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo 2022 m. balandžio 22 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, iš kurio matyti, kad M. J. kreipėsi konsultacijos, jam skirtas gydymas, kas patvirtino nuteistojo ir liudytojų teiginius apie M. J. turimą priklausomybę. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė, kad M. J. būtų pardavinėjęs narkotines medžiagas ar kitaip jas platinęs kitiems asmenims. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pakavimui būtinų priemonių, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų apie nuteistojo telefoninius pokalbius, susirašinėjimą narkotinių medžiagų platinimo tikslu, kas taip pat leidžia tikėti nuteistojo teiginiais, kad jo nuomojamame bute rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Kad M. J. įvykio vietos apžiūros metu rastą 37,33 g kanapių kiekį būtų laikęs turėdamas tikslą platinti, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Atsakomybė už narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti numatyta BK 259 straipsnyje. BK 259 ir 260 straipsniuose atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. M. J. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (37,33 g) viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio. Todėl paminėti M. J. veiksmai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaip minėta anksčiau, tuo atveju, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), jo veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau bylą perduodant teismui kaltinimas M. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebuvo pareikštas, jis buvo kaltinamas padaręs tik BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinimas nebuvo keičiamas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis, pašalinus iš kaltinimo faktinę aplinkybę dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nuteistas už tai, kad laikė narkotines medžiagas – iš viso 37,33 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas platino iš vandens pypkės „bongo“ pavaišindamas jomis E. K.. Tačiau šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

20. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su M. J. veiksmų, kuomet jis leido savo sugyventinei iš vandens pypkės kartu parūkyti kanapių, kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad M. J. neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas.

21. Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

22. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis M. J. nuo pat pirmos apklausos neigė turėjęs tikslą platinti narkotinę medžiagą. Jis nurodė, kad dažnai vartodavo narkotines medžiagas. Aptariamo įvykio vakarą, būdamas namie su E. K. (su kuria veda bendrą ūkį), jis pasiruošė vandens pypkę – „bongą“ kanapių ir tabako mišinio rūkymui. Jam pradėjus rūkyti, E. K. pati paprašė, kad jis leistų ir jai prisijungti parūkyti, kam jis neprieštaravo ir jie abu kartu rūkė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, M. J. nurodė, kad kanapes, kurios buvo rastos jo kartu su E. K. ir M. S. nuomojamame bute, pirko iš bendrų su E. K. pinigų. M. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad pirkti vandens pypkę jis vežė M. J. su E. K.. Iš M. J., M. S. ir E. K. parodymų galima daryti išvadą, kad E. K. taip pat retkarčiais vartodavo narkotines medžiagas. Atsižvelgus į tai, kad E. K. ir M. J. kartu gyvena, veda bendrą ūkį (šios aplinkybės egzistavo ir aptariamo įvykio metu), kad iki aptariamo įvykio tiek vienas, tiek kitas pavartodavo narkotinių medžiagų, kad įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, rastos narkotinės medžiagos – 37,33 g kanapių (antžeminių dalių) buvo įgytos iš bendrų pinigų, kad M. J. nedarė jokios įtakos E. K. apsisprendimui vartoti narkotines medžiagas, ji pati prašė leisti prisijungti prie narkotinių medžiagų rūkymo, naudojantis vandens pypke, kurią, kaip jau minėta, jie įsigyti važiavo kartu, daroma išvada, kad M. J. veiksmuose, leidžiant E. K. kartu rūkyti tabako ir kanapių mišinį, nebuvo tyčios platinti narkotines medžiagas. Dėl to daroma išvada, kad jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

23. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. laikė 37,33 g kanapių (antžeminių dalių), kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais), yra didesnis kiekis nei nurodytas nedidelis (5 g), todėl M. J. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, kad M. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. iš vandens pypkės – „bongo“ jų vartojimui pavaišino E. K., taip šias narkotines medžiagas – kanapes neteisėtai platino.

24. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką ir pašalinus pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias M. J. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes:

M. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iš viso 37,33 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių): vandens pypkėje – bonge, 37,020 g kanapių (antžeminių dalių) popierinėje dėžėje, 0,025 g ir 0,011 g kanapių (antžeminių dalių) dvejuose smulkintuvuose, 0,274 g kanapių (antžeminių dalių) suktinėse, tokiais veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

25. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia klausimą dėl M. J. skirtinos bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą.

26. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

27. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad M. J. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. J. yra labai jauno amžiaus, niekur nedirba, mokosi. Būdamas nepilnamečiu ankščiau yra teistas keturis kartus už įvairius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Dabartinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet policijos pareigūnai atvyko patikrinti, kaip jis laikosi jam taikomų probacijos sąlygų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių asmuo. Visgi, duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos įvykdymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, nėra. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, jam skirtas gydymas, kas leidžia manyti, kad jis suprato poreikį spręsti su narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimu susijusią problemą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tai, kad M. J. teisiamas penktą kartą, kad švelnesnės bausmės jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, kad nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis.

28. Nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau nustačius, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, tad taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų nebėra pagrindo.

29. Kadangi nuteistasis M. J. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrinama su Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi skirta bausme, prie Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi skirtos neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės.

30. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

31. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

32. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

33. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis M. J. anksčiau ir teistas, kas ne itin palankiai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau visi jo ankstesni nusikaltimai buvo padaryti esant nepilnamečiu. Dabartinis nusikaltimas padarytas jau sulaukus pilnametystės, sąlygotas nuteistojo turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos įvykdymo nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, nėra. Nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi. Po nuosprendžio priėmimo kreipėsi į gydymo įstaigą dėl jo turimos priklausomybės, skirtas medikamentinis gydymas. Jis mokosi, gyvena faktinėje šeimoje su E. K.. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis imasi priemonių savo gyvenimo būdo keitimui, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju dar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai paveiktų nuteistąjį, pakenktų jauno ir darbingo amžiaus nuteistojo socialiniams ryšiams, ryžtui kovoti su turima priklausomybe, siekiui keisti gyvenimo būdą, realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas jį pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. J. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas įvykdytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atidėti maksimaliam įstatyme numatytam 3 (trejų) metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustačius maksimaliam trejų metų laikotarpiui, bus užtikrinta tinkama nuteistojo resocializacija, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turi ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktų nuostatomis, nuteistajam skirtini įpareigojimai – tęsti mokslą ar darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu M. J. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. J. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d nuosprendį:

iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad M. J. neteisėtai laikytomis narkotinėmis medžiagomis – 37,33 g kanapių (antžeminių dalių) 2021 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. iš vandens pypkės – „bongo“ jų vartojimui pavaišino E. K., taip šias narkotines medžiagas – kanapes neteisėtai platino.

Nuteistojo M. J. veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis paskirta subendrinta bausmė, ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir M. J. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, M. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, įpareigoti M. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą ar darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.