Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja L.Tarčevskaja, sekretoriaujant J.Savickaitei, dalyvaujant prokurorei D.Dilbienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-07-14 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 186 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1d. tuo, kad jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymo nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra, kad jis:

nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2009 m. liepos 14 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o veiklą vykdžiusios Vilniuje, Dobkevičiaus g. 5 – 305, direktoriumi, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi įmonių vadovų nustatyta tvarka, užtikrinančia dokumentų saugumą“;

- 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“;

- 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“;

- 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“;

- 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu;

- 12 str. 1 d., kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;

- 12 str. 4 d., kur nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti;

- 16 str. 3 d., kur sakoma, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – kasos ir banko pirminius ir suvestinius dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes:

- negalima nustatyti, kas užsakė krovinių pervežimą maršrutu Italija - Lietuva ir maršrutu Lietuva - Kazachstanas ir kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už šią ekspedijavimo paslaugą, tai yra nebuvo išsaugoti ir tyrimui nepateikti minėtų pervežimų užsakymus patvirtinantys pirkėjų ir pardavimų visi apskaitos pirminiai bei suvestiniai dokumentai;

- negalima nustatyti, kokiems tikslams ir kur buvo panaudota 26 776,46 Lt, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kaip sumokėtus atsiskaitymui su Baltarusijos Respublikos vežėju COOO „Avtopeleng“, nes ši įmonė minėtų 26 776,46 Lt negavo,tai yra neteisingai išlaidavo iš kasos;

- už kokias paslaugas bendrovė laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-10-01 iš paslaugų pirkėjų gavo 185 129 Lt.

Be to, D. R. kaltinamas pagal LR BK 186 str. 1 d. tuo, kad jis apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to padarė kitam asmeniui turtinės žalos, tai yra, kad:

jis laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2009 m. liepos 14 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2008-03-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius su UAB „Reina“ (įmonės kodas 121555216), registruotos Vilniaus g. 94, Lazdijuose, vienkartinius transporto užsakymus Nr. ITKZ020-08, ITKZ021-08 ir ITKZ022-08, pagal kuriuos UAB „Reina“ įvykdė krovinių pervežimus iš Italijos į Lietuvą, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Reinai“ turėjo sumokėti 22 788, 48 Lt, tyčia apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas: neteisingai išlaidavo iš kasos 26 776,46 Lt, kuriuos nurodė, kaip sumokėtus atsiskaitymui su Baltarusijos Respublikos vežėju COOO „Avtopeleng“, tačiau „Avtopeleng“ minėtų 26 776,46 Lt negavo, todėl neaišku, kokiems tikslams ir kur šią sumą, kuria galėjo atsiskaityti su UAB „Reina“, panaudojo, 2009-02-23 formaliai perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas T. M., tačiau jam neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos bei tolimesnės veiklos tęstinumą užtikrinančių ir atsiskaitymą bei skolų padengimą kreditoriams patvirtinančių dokumentų, tuo palikdamas UAB „Reina“ skolos reikalavimą be ekonominio padengimo, ir taip besąlygiškai vengė atlikti prievolę - sumokėti UAB „Reinai“ skolą, nors iš kitų paslaugų pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 185 129 Lt ir turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su UAB „Reina“.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir parodė nuo 2008-04-11 ėjęs „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jose dirbo maždaug iki 2009 metų rudens. Prieš jį direktoriaus pareigas laikinai ėjo G. N.. Sutartis su UAB „Reina“ buvo sudaryta dar prieš jam tampant direktoriumi, o kai „Reina“ pradėjo reikšti pretenzijas, jis jau buvo direktoriumi. Visus turėtus dokumentus, kurių prašė tyrėjas, jis pastarajam perdavė. Minėti dokumentai aiškiai patvirtina, kad pervežimo užsakymus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė kita jo įmonė - UAB „BTLS“, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju tebuvo pervežimų tarpininkė. Su UAB „Reina“, kuri tuo metu jau buvo teismine tvarka prisiteisusi „(duomenys neskelbtini)“ skolą nebuvo atsiskaityta dėl ypač pablogėjusios ekonominės situacijos rinkoje. Tuo laikotarpiu jau buvo areštuotas įmonės turtas, sąskaita, tad, su visais atsiskaityti įmonė jau nebegalėjo, todėl, vis dar tikintis įmonės veiklos tęstinumo, apmokama pagal galimybes buvo tiems, su kuriais dar buvo dirbama abipusio pasitikėjimo pagrindais. Tame tarpe buvo ir įmonė „Avtopeling“, su kuria buvo atsiskaityta grynais pinigais, apie ką patvirtina „Avtopeling“ kasos pajamų kvitai. Šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ neturi atsakyti už tai, kad „Avtopeling“ neužpajamavo iš „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų. 185 129 Lt, kurie buvo gauti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ sudarė jo (D. R.) asmeninės lėšos, taip pat pervestos „BTLS“ lėšos. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, pavedimų negalima buvo daryti, todėl šie pinigai būdavo išgryninami ir su tiekėjais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Buvo užskaitomos „BTLS“ skolos „(duomenys neskelbtini)“. Įmonei jis vadodavo iki 2009 metų rudens, kuomet ją pardavė T. M., berods, už 200 Lt. Tai nebuvo fiktyvus sandoris, nes T. M. užsiėmė tuo, kad perimdavo finansinių sunkumų turinčias įmones. T. M. rado per skelbimą internete, kaip bankrutuojančių įmonių asociacijos atstovą. Po įmonės pardavimo jis (D. R.) buvo paskirtas vadybininku ir jam buvo pavesta saugoti dokumentus ir juos archyvuoti, bet, kadangi įmonė realiai jokios veiklos nevykdė, jis kreipėsi į Sodrą atleisti iš darbo ir 2009 metais buvo atleistas. Tapdamas direktoriumi dokumentų jis neperėmė, visi jie buvo ofise – Dobkevičiaus g. 5, Dobkevičiaus g. 7 ir Kareivių g. 17. Po įmonės pardavimo T. M. dingo ir tris metus buvo nepasiekiamas. Visus dokumentus, kurių reikalavo tyrėjai jis jiems perdavė, o likę, kurių neprašė, iki šiol yra pas jį. Tai buhalteriniai dokumentai laikotarpio, buvusio po sutarties su UAB „Reina“ sudarymo. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nebuvo spėti archyvuoti. Archyvuoti buvo „BTLS“ dokumentai. Buhalterė visą laiką buvo G. R.. Specialios nustatytos tvarkos dokumentams tvarkyti ir laikyti nebuvo. Supratimo, kaip tvarkyti buhalteriją, jis neturėjo, tad, jei tuo metu nebuvo buhalterės, tvarkėsi pats, kaip mokėjo, savo nuožiūra, savo žiniomis.

„Avtopelingui“ pagal sutartį turėjo būti išmokėtas avansas 50 procentų, o likę – po išsikrovimo ir dokumentų gavimo grynaisiais. Mokant galutinę sumą iš „Avtopelingo“ pusės buvo padaryta klaida, tai yra buvo išrašytos trys vienodos sąskaitos skirtingiems vežimams viena ir ta pačia numeruote, todėl jų buvo paprašyta išrašyti teisingas sąskaitas, tačiau, jų nesulaukus, buvo sumokėta grynaisiais. Su „Avtopelingu“ buvo pilnai atsiskaityta iš lėšų, gautų iš „BTLS“, nes „BTLS“ buvo kontraktorius, o „(duomenys neskelbtini)“ – vykdytojas. „BTLS“ sudarydavo kontraktus su organizacijomis, įmonėmis, už tam tikrą mokestį perleisdavo „(duomenys neskelbtini)“, kuri samdydavo vežėjus, terminalus, organizuodavo visą tą veiklą. Taigi „BTLS“ visą laiką buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“ ir 180000 litų suma, kuri atsispindi „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, buvo „BTLS“ skolos dengimas. Tuo metu, kai jis perėmė „(duomenys neskelbtini)“, „BTLS“ jai buvo skolingas virš 300000 Lt pagal išrašytas jų sąskaitas. Tyrėjui buvo pateiktos sąskaitos, tai yra „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita „BTLS“ konkrečiai už „Reina“ ir COOO „Avtopeling“ įvykdytus vežimus.

Liudytoja L. Ž. parodė dirbusi „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2005 m. iki 2008 04 13, kuomet direktoriumi tapo arba G. N., arba D. R.. 2008 03 18, kai buvo sudaryta sutartis su UAB „Reina“ dėl krovinio pervežimo ji turėjo nedarbingumo lapelį ( nuo kovo 16 d. iki kovo 21 d.). Įmonės buhaltere visą laiką, taip pat ir jai išėjus iš darbo, buvo G. R.. Ji, nuomotame įmonės ofise Dobkevičiaus g. 5, po to – Dobkevičiaus g. 7 tvarkė buhalteriją, laikė ir saugojo buhalterinės apskaitos dokumentus. Išeidama iš įmonės ji tinkamai – be jokių trūkumų sutvarkė ir perdavė visą buhalteriją. Pradėjus dirbti, rinkoje jie buvo įsitvirtinę kaip firma „BTLS“. Po to buvo įkurta dukterinė firma „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiiminėjo labai smulkiais pervežimais. Kadangi pradėjo labai gerai sektis, atsirado daugiau klientų, visi pervežimai, ne tik smulkūs, iš „BTLS“ buvo perkelti į „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis „BTLS“ klientas buvo įmonė „Bertlingas“, kuriai buvo parašytas prašymas sudarinėti sutartis jau su „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie paprašė palaukti iki Naujųjų metų, nes tuo metu neturėjo laiko „(duomenys neskelbtini)“, kaip naujos įmonės testavimui. Be to, ir iš jų pačių pusės buvo daug bankinių ir buhalterinių rūpesčių keičiant įmonės pavadinimą, todėl sutartys buvo sudaromos tarp „Bertlingas“ ir „BTLS“, kuriai „Bertlingas“ ir sumokėdavo pinigus, o „BTLS“, savo ruožtu, formindavo pervežimo sutartį jau su „(duomenys neskelbtini)“ ir jai pervesdavo pinigus, tai yra „BTLS“ veikė kaip tarpininkas tarp „Bertlingas“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tokią schemą buvo vykdomi atsiskaitymai už krovinio pervežimą iš Italijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Kazachstaną. Tai yra „BTLS“ pateikė užsakymą „ (duomenys neskelbtini)“ pervežimui, kad šis atliktų visą pervežimą. Faktinį pervežimą atliko vežėjai „Reina“ ir „Avtopeling“, po to „BTLS“ pervedė pinigus „(duomenys neskelbtini)“, o ši turėjo apmokėti vežėjams ir pasilikti sau apie 100 ar 50 eurų pelną. Visos piniginės operacijos atsispindi banko duomenų bazėje, kur matyti kiek „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigų iš „BTLS“. Buvo žymimi pervežimų numeriai, viskas buvo tvarkoje.

Liudytojas L. V. parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Reina“ 2008 m. kovo mėnesį atliko pervežimus iš Italijos į Lietuvą pagal sutartinius santykius su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Įvykdę pervežimus, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė CMR važtaraščius ir sąskaitas apmokėjimui 22788, 48 Lt sumai, kuris pagal sutartį turėjo būti įvykdytas per 30 dienų – iki 2008-04-30. Nustatytu laiku negavus apmokėjimo siuntė „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, po to priminimą, po to – raginimą apmokėti, pretenziją. Atlikus visus šiuos reikalavimus ir negavus apmokėjimo, jis paskambino į įmonę, kalbėjo su asmeniu, prisistačiusiu Riasnojumi. Šis prašė palaukti, teigė, kad bus apmokėta, kad turi laikinų sunkumų. Be to, su pastaruoju susitarė dėl susitikimo laiko Vilniuje, tačiau atvykus į susitikimą, su direktoriumi susisiekti nepavyko, todėl 2008-05-19 buvo kreiptasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi priverstinio skolos išieškojimo per antstolį priemonės taip pat buvo neveiksmingos, jis kreipėsi į prokuratūrą dėl „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko veiksmų. Jam kelia abejonių įmonės veiklos skaidrumas, nes, po to, kai jo įmonė atvežė krovinį iš Italijos į Lietuvą, jį kažkokia Baltarusijos įmonė toliau vežė į Kazachstaną. Su šiuo vežėju, priešingai, nei su UAB „Reina“, buvo atsiskaityta, be to, sumokėta didesnė suma, negu turėjo sumokėti pagal sutarties sąlygas. Tuo laikotarpiu, kai „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atsiskaityti su jo įmone ir jam aiškino apie laikinus sunkumus, nuo sąskaitos nuolat buvo išimami grynieji „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. Be to, kaltinamasis ir G. N. pradėjo vykdyti ekspedicinę veiklą per kaltinamojo sutuoktinei priklausiusią įmonę UAB „Stilistas“, pagaliau, Ukrainoje atsirado įmonė tokiu pat pavadinimu, o visa tai byloja apie tyčinį apgaulingą vengimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Liudytojas G. N. parodė nuo 2006 m. gruodžio mėnesio dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Su UAB „Reina“ sutarties jis nepasirašinėjo. Į jo pareigas įėjo tik vežėjų paieškos. 2008 m.vasarą, apie mėnesį laiko laikinai ėjo direktoriaus pareigas, tačiau realiai visas verslo partnerių pretenzijas sprendė buhalterija. Po jo direktoriaus pareigas pradėjo eiti D. R.. Jokio reikalų ar dokumentų perdavimo nebuvo. Vėliau jam buvo pasiūlyta tokia pačia veikla užsiimti įmonėje „Stilistas“, tačiau ir ten dėl prasidėjusio sunkmečio veiklos išvystyti nepavyko. „BTLS“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija buvo Dobkevičiaus g. 7. Viskas buvo buhalterės G. R. žinioje.

Liudytoja G. R. parodė dirbusi „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2005 09 14 iki 2008 04 18. Įmonė veikė adresu Dobkevičiaus g. 7, tai buvo nuomojamos patalpos. Ji taip pat buvo ir įmonės „BTLS“ buhalterė. Direktorė tuo metu buvo L. Ž., kuri iš darbo išėjo taip pat 2008 m. balandžio mėnesio pirmoje pusėje. Po L. Ž. direktoriumi kažkiek laiko buvo G. N., o vėliau ji išėjo iš darbo. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonei kitos įmonės buvo skolingos pusantro-du šimtus tūkstančių litų ir tai buvo didesnė suma, nei „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas kitoms įmonėms. UAB „Reina“ vykdytas pervežimas buvo vienintelis. Pagrindiniai „(duomenys neskelbtini)“ klientai buvo įmonė „Bertlingas“ ir „Avtopelinc“. Ar „BTLS“ pervedė „(duomenys neskelbtini)“ pinigus konkrečiai dėl UAB „Reina“ įvykdyto pervežimo, nežino. Byloje nagrinėjamu atveju „Avtopeling“ atsiuntė blogai išrašytas sąskaitas, tai yra keli pervežimai buvo sudubliuoti ant dviejų sąskaitų, todėl įmonei buvo parašyta, kad perdarytų tas sąskaitas. O į apskaitą įtraukta galėjo būti tik viena sąskaita su tuo pačiu numeriu. Tai, kas buvo jau sumokėta avansu, turėjo būti perkelti į avansinius mokėjimus, o likęs apmokėjimas turėjo vykti pagal pateiktas sąskaitas. Be to, papildomai dar buvo teikiamos sąskaitos už krovinio konvojavimą. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi nuomojamose ofiso patalpose, jų saugojimo tvarka buvo nustatyta raštišku direktorės potvarkiu.

Liudytojas M. P. parodė, kad jo įmonė UAB „Vilniaus tranzitas“ nuomavo patalpas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ adresu Metalo g. 2/7 arba Dobkevičiaus g. 7. Dobkevičiaus g. 5-305 korpusas taip pat priklauso jo įmonei ir priskiriamas Dobkevičiaus g. 7 adresui. Nuoma tęsėsi apie tris metus ir baigėsi tuo, kad nuomininko įmonė bankrutavo. Į teismą dėl „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo už nuomą nesikreipė.

Kaltinimas aplaidžiu apskaitos tvarkymu ( LR BK 223 str. 1 d.)

Įstatymo dispozicija LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veika apibrėžia taip:

Tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Paminėto įstatymo dispozicija yra alternatyvi, taigi užtraukia baudžiamąją atsakomybę nustačius bent vieną iš šių trijų požymių (apskaitos netvarkymas, aplaidus apskaitos tvarkymas ar apskaitos dokumentų nesaugojimas) ir bent vieną iš paminėtų penkių pasekmių (negalėjimo visiškai arba iš dalies nustatyti asmens veiklos, arba jo turto, arba nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio arba struktūros):

Kaltinamajam D. R. reiškiamas alternatyvus kaltinimas dėl dviejų aptartos nusikalstamos veikos požymių, tai yra dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo įstatymo numatytais terminais konstatuojant, kad dėl abiejų šių veikų kilo visos penkios baudžiamąją atsakomybę užraukiančios pasekmės, o būtent: buvo prarasta galimybė iš dalies nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, ir jos turtą, ir nuosavą kapitalą, ir įmonės įsipareigojimų dydį, ir jų struktūrą.

- asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos;

- asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams;

- asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan.;

- įsipareigojimų struktūra – tai informacija apie kreditorius, tai yra kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” pabrėžiama, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai yra alternatyvūs, jie gali kilti kaltininkui atlikus nors vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Tad, reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika.

LAT 2006 m. balandžio 25 d. nutartyje Nr. 2K–329/2006 nagrinėta situacija, kuomet kaltinamajame akte tebuvo nurodyta, kad kaltinamasis neišsaugojo dokumentų, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2001–2002 metais.

Šioje nutartyje laikomasi nuostatos, jog „iš tokios kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė konkrečiai neišsiaiškinęs, kokius padarinius sukėlė dokumentų neišsaugojimas. Nesukonkretinus atsiradusių padarinių, nebuvo pagrindo teigti, kad V. P. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.“

D. R. reiškiamas kaltinimas yra nekonkretus, dviprasmiškas, jis grindžiamas specialisto išvadoje iškeltomis prielaidomis, alternatyviais teiginiais. Kaltinamasis aktas surašytas ikiteisminio tyrimo metu net nenustačius, ar tyrimui aktualaus laikotarpio „(duomenys neskelbtini)“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo ne(iš)saugoti, ar jie net nebuvo surašyti, o tai viena kitai prieštaraujančios kategorijos, nes, nesurašius dokumento, išvada apie jo ne(iš)saugojimą nėra galima. Be to, byloje neatlikta analizė, o kaltinime neteikiama ir negrindžiama išvada apie tai, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ būklė bylojo apie prarastą galimybę iš dalies nustatyti jos veiklą, ir/ar jos turtą, ir/ar nuosavą kapitalą, ir/ar įmonės įsipareigojimų dydį, ir/ar įsipareigojimų struktūrą.

Byloje buvo tiriama UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinė-finansinė veikla už 2008 metus. Bendrovės vadovas aktualiu tyrimui laikotarpiu buvo D. R., kuris vadovavo įmonei nuo 2008-04-11 iki 2009-07-14 ( t.5, b.l. 103-105). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Bendrovės vyr.buhaltere nuo 2004-07-15 iki 2008-07-14 dirbo G. R..

Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. R. 2009 m. balandžio-gegužės mėnesiais kelis kartus teikė ikiteisminiam tyrimui reikalingus tyrėjo reikalautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ( t.5, b.l. 5, 88).

Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę pateikti jį teisinančius duomenis, tačiau neturi pareigos įrodyti savo nekaltumo.

Byloje esanti ikiteisminį tyrimą atlikusios Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros ir Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad prievolė pateikti 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui teko tuometiniam įmonės vadovui T. M., kuris administracinėn atsakomybėn už paminėtą LR ATPK 172 -2 str. 2 d. numatytą administracinį pažeidimą nebuvo patrauktas dėl ligos ( t. 1, b.l. 66-72).

Iš finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities poskyrio 2009-11-20 specialisto išvados Nr.5-6/44 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos" matyti, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti bendrovės kasos pirminiai dokumentai, kasos knyga, suvestiniai kasos, banko sąskaitų, skolų tiekėjams registrai. Nepateikti pirkėjų ir pardavimų apskaitos nei pirminiai nei suvestiniai dokumentai ( t. 5, b.l. 27-37)

Taigi byloje nei nustatyta, nei paneigta, kad UAB „Logistics“ buhalterinės apskaitos dokumentai egzistuoja, kaip ir neįrodyta, kad jais ikiteisminio tyrimo laikotarpiu disponavo kaltinamasis D. R. ir, jei, taip, tai ar jis buvo naujo įmonės vadovo įgaliotas juos pateikti tyrimui.

Liudytojo T. M. buvimo vieta nėra žinoma, tad teisme nebuvo galimybės patikrinti jo ankstesnių parodymų. Be to, šis liudytojas gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes atsakomybė dėl byloje aktualaus laikotarpio įmonės buhalterinės dokumentacijos išsaugojimą gali pereiti ir jam. Be to, byloje yra duomenų apie tai, kad liudytojui T. M. buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, kas taip pat leistų abejoti jo parodymų patikimumu.

Nenustačius ar įmonės buhalteriniai dokumentai buvo surašyti ir, jei taip, tai ar jie buvo saugomi ir išsaugoti, prielaidomis grindžiamo kaltinamojo akto surašymas, teismo nuomone, apskritai negalimas.

Vis dėlto, teismo prievolė yra pateikti byloje teikiamų įrodymų vertinimą, taigi patvirtinti ar paneigti pareikštą kaltinimą.

Kaltės nepripažinusio kaltinamojo D. R. parodymai byloje esančiais įrodymais nepaneigti.

D. R. parodė, kad Registre neįvertinta skola ar permoka „Avtopeling", nes ši nepateikė tvarkingų sąskaitų. Be to , „Avtopeling", su kuria buvo pilnai atsiskaityta, ir neturėjo būti įtraukta į skolų registrą. COOO „Avtopeling" buvo apmokėta pagal išankstinių užsakymų pateiktą sumą bei jų parodytus kvitus apie turėtas papildomas išlaidas. Šie kaltinamojo D. R. parodymai nepaneigti, priešingai, jie patvirtinami byloje esančiomis atsiskaitymą su COOO „Avtopeling“ įrodančiomis COOO „Avtopeling“ kasos pajamų orderių šaknelėmis (kvitais). Jų autentiškumas byloje nebuvo tirtas, taigi ir nepaneigtas. Byloje esantys įmonės „Avtopeling“ buhalterinės apskaitos duomenys apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas nebuvo gautas įmonės „Avtopeling“ atsiskaitomojoje sąskaitoje bei, suprantama, atitinkami buhalterės A. S. parodymai ( t.6, b.l. 116-119), vis dėlto, esant nenuginčytam atsiskaitymą grynaisiais patvirtinančių kasos pajamų kvitų tikrumui ( daikt. Įrod. Segtuvas „Kasa Eur 2008 m.“ (b.l.9-10, 11-12) nėra patikimas atsiskaitymą su įmone „Avtopeling“ įvykį paneigiantis įrodymas ir lemia prielaidą, kad tai galimai susiję su pačios įmonės „Avtopeling“ galimais apskaitos pažeidimais. Juolab, kad iš COOO „Avtopeling“ net nebuvo prašoma pateikti griežtos atskaitomybės kasos pajamų orderių Nr. 2670111, 2670113, kurie byloja apie „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytą apmokėjimą grynaisiais, pagrindinės dalies.

Tiek specialisto išvada, tiek byloje esantys duomenys ( krovinio gabenimo važtaraščiai, užsakymai, atsiskaitymo kvitai ir kt.(mėlynas segtuvas „Sutartys, sutarčių dokumentai“, b.l. 34-36, 47-48)) yra pakankami identifikuoti dvišaliais sutartiniais santykiais grįstas ūkines-finansins operacijas, tai yra tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Reina“ bei tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir COOO „Avtopeling“ 2008 m. kovo mėnesį įvykusius krovinių pervežimo sutartinius santykius, tad, krovinio pervežimo užsakovo rekvizitų nebuvimas, teismo nuomone, nėra tas buhalterinis domuo, kurio trūkumas galėtų sukelti LR BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, taigi įmonės vadovui užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Beje, toks rekvizitas nebuvo nurodytas ir dalinį to paties krovinio pervežimą iš Italijos į Lietuvą atlikusios UAB „Reina“ krovinio gabenimo apskaitos dokumentuose.

Pažymėtina, kad LR BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės, kaip nusikalstamos, yra tokios, dėl kurių prarandama ar iš dalies prarandama galimybė nustatyti ne įmonės finansinę būklę apskritai, o įmonės skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra nustatyti, kokias sumas ir kam įmonė yra skolinga. Gi, D. R. reiškiamo kaltinimo esmė yra įmonės gautų pajamų pagrindimo trūkumas.

Kaltinamasis D. R. parodė, kad atsikaitymai su kreditoriais buvo vykdomi tiek iš jo asmeninių lėšų, tiek iš kitos jo įmonės „BTLS“ pervedamų pinigų. Pastaroji aplinkybė patvirtinama buhalterinės apskaitos dokumentais.

Kaltinimas dalyje dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes pagal pateiktus kasos ir banko pirminius ir suvestinius dokumentus negalima nustatyti už kokias paslaugas bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-10-01 iš paslaugų pirkėjų gavo 185 129 Lt, taip pat neatitinka LR BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes kaltinime nekonkretizuota (nes nenustatyta), kuri iš minėtame įstatyme išvardintų pasekmių kilo dėl to, kad apskaitos dokumentuose, esant identifikuotam, aiškiam „(duomenys neskelbtini)“ pajamų (įplaukų) šaltiniui, nenurodomas suteiktų paslaugų, už kurias „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti pinigai, pobūdis.

In dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones ir neaiškumus vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms asmens kaltę grįsti prielaidomis. Todel, ištyrus ir įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, išnaudojus įrodinėjimo galimybės nustatant bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamojo D. R. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. požymiai, jis išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinimas vengimu atsiskaityti už suteiktas paslaugas ( LR BK 186 str. 1 d.)

Lietuvos Respublikos BK 186 str.l d. numato atsakomybę už vengimą apgaule atsiskaityti už atliktas paslaugas. Paprastas vengimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civiliniais teisiniais santykiais grindžiama civilinė prievolė ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kaltinamasis D. R. parodė, kad su įmone „Reina" už jų įvykdytus tris pervežimus nebuvo atsiskaityta dėl smarkiai pablogėjusios UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės padėties, nutrūkusių pervežimų užsakymų ir nutrūkusios įmonės veiklos. Tyčia neatsiskaityti ir apgauti bendrovės „Reina" nei jis, nei kiti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai neketino. Su UAB „Reina" neatsiskaitė todėl, kad trūko transporto užsakymų, įmonė nebegavo apyvartinių lėšų, o tai atsitiko, visų pirma, dėl to, kad nutrūkus bendradarbiavimui su pagrindiniu jų verslo partneriu „Bertling", be to, dar nuo 2006 metų šveicarų partneriui „Mabco Construction“ įsiskolinus apie 80 000 Eurų, UAB „BTLS" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla praktiškai sustojo. Be minėtos kompanijos, įmonėms „BTLS“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dideles sumas liko skolingi ir kiti pirkėjai. Kaltinamasis D. R. taip pat argumentuotai paaiškino UAB „Reina“ vadovo – liudytojo L. V. įtarimus dėl įmonės steigimo Ukrainoje, dėl jo veiklos bendrovėje „Stilistas" bandant atgaivinti veiklą, kas nepavyko, nes krovinių pervežimo rinka buvo sustojusi dėl visuotinai pablogėjusios ekonominės būklės. Šie kaltinamojo argumentai teismo, priešingai, nei valstybinio kaltinimo, vertinami būtent kaip siekimas užtikrinti verslo tęstinumą, be to, plėtoti verslą įtraukiant kitas veiklos sritis, o ne kaip verslo partnerių tyčinis klaidinimas siekiant išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. D. R. nurodytas aplinkybes dėl neatsiskaitymo su UAB „Reina" priežasčių patvirtina ir kiti byloje apklausti kaip liudytojai asmenys – G. R., L. Ž., G. N., be to, byloje esantys dokumentai, kad tiek įmonė „(duomenys neskelbtini)" buvo skolinga tiekėjams, tiek pirkėjai skolingi įmonei. Todėl akivaizdu, kad atgavusi skolas, įmonė galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais. Svarus, akivaizdus, objektyviai nenuginčijamas ir niekaip nepaneigtas yra kaltinamojo D. R. argumentas, kad įmonės veikla praktiškai nutrūko dėl ryškaus ekonominės situacijos pablogėjimo. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarydama vienkartinius transporto užsakymus Nr. ITKZ020-08, ITKZ021-08 ir ITKZ022-08 su UAB „Reina" 2008-03-18 ir vėliau neturėjo tyčios apgaule vengti įvykdyti prievolę, patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-10-01 ir dar vėliau realiai vykdė veiklą, turėjo apyvartą, į kasą litais gavo 63 549 Lt, kuriuos panaudojo atsiskaitymui su darbuotojais ir vežėjais, o į kasą eurais per minėtą laikotarpį buvo gauta 31 384 Lt, kurie taip pat buvo sumokėti vežėjams bei darbuotojams kaip darbo užmokestis (2009-11-20 specialisto išvados Nr.5-6/44 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos" 3 p., išvados 9 lapas, t. 5, b.l.35)).

Specialisto išvada apie tai, kad kaltinamojo D. R. vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per 2008 metus turėjo galimybę atiskaityti už pervežimo paslaugas su UAB „Reina“ grindžiama vien faktu, jog minėtu laikotarpiu įmonė gaudavo lėšų, tai yra dar vykdė veiklą, tačiau nevertinant ir neanalizuojant to, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didelių skolinių įsipareigojimų ir kitiems verslo partneriams, apie ką byloja vien SEB banko duomenys apie įmonės areštuotų sąskaitų sumas ( t. 1, b.l.114). Tad, suprantamas ir logiškai paaiškinamas yra kaltinamojo D. R., kaip įmonės vadovo, įgalioto savarankiškai spręsti dėl prioritetų atsiskaitant su kreditoriais ir nustatant kreditorių eiliškumą, argumentas, kad įmonės veiklos tęstinumą buvo bandoma išsaugoti atsiskaitant su tais kreditoriais, su kuriais bendradarbiavimas vyko sunkmečio sąlygoto geranoriško abipusio supratimo pagrindu, o ne priverstinio skolų išieškojimo priemonėmis, o tai jau išieškojimą vykdžiusių institucijų prerogatyva.

Aptarti įrodymai nekelia jokių abejonių, kad kaltinamojo D. R. vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ savo piniginės prievolės bendrovei „Reina“ neįvykdė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo D. R. valios ir dėl to UAB „Reina“ reikalavimas liko nepatenkintas bei byloja tik apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iš sutartinių civilinių teisinių santykių kilusią prievolę.

D. R. išteisintinas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 186 str. 1 d. išteitinti jam nepadarius šių nusikaltimų požymių turinčių veikų.

Prie bylos medžiagos prijungtus buhalterinės apskaitos dokumentus palikti saugoti prie bylos medžiagos:

- mėlynos spalvos segtuvą, su užrašais „UAB (duomenys neskelbtini) sutartys, sutarčių dokumentai, teismo nutartis“, kuriame sudėti sunumeruoti 78 lapai dokumentų;

- žalios spalvos segtuvą, su užrašais „Kasa LT 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sudėti sunumeruoti 18 lapų;

- žalios spalvos segtuvą, su užrašais „Bankas SEB LT 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sudėti sunumeruoti 46 lapai;

- raudonos spalvos segtuvą be užrašų, kuriame įrišta ir sunumeruota 38 lapai dokumentų;

- žalios spalvos segtuvą su užrašais „Bankas SEB Eur 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sudėti įrišti ir sunumeruoti 44 lapai;

- žalios spalvos segtuvą, su užrašais „Kasa Eur 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sudėti įrišti ir sunumeruoti 79 lapai;

- baltos spalvos segtuvą, su užrašais „LINA PETKUTĖ“, kuriame prisegtas direktorės L. Ž. 2007-11-22 darbo pažymėjimas Nr. 4, bei sudėti įrišti ir sunumeruoti 42 lapai dokumentų ;

- darbo sutarčių registracijos žurnalą, kuriame susiūti ir sunumeruoti 12 lapų;

- plastikinę įmautę, kurioje sudėti, susegti ir sunumeruoti 42 lapai įvairių dokumentų rusų kalba;

- žalios spalvos segtuvą kietais viršeliais, kuriame įrišti ir sunumeruoti 228 lapai įvairių UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų;

- baltos spalvos kartoniniais viršeliais segtuvą su užrašais „1, UAB „BTLS“ SĄSKAITOS UŽSAKOVAMS, 284 puslapiai, PRADĖTA 2006-01, BAIGTA 2006-08, SAUGOTI 10 m.“, kuriame įrišti ir sunumeruoti 284 lapai įvairių apskaitos dokumentų;

- baltos spalvos kartoniniais viršeliais segtuvą su užrašais „2, UAB „BTLS“ APYVARTOS ŽINIARAŠČIAI, PRADĖTA 2007-01, BAIGTA 2007-12, SAUGOTI 10 m., (duomenys neskelbtini) lapų“, kuriame įrišti ir sunumeruoti 215 lapų įvairių apskaitos registrų;

- baltos spalvos kartoniniais viršeliais segtuvą, su užrašais „3, UAB „BTLS“ PVM SĄSKAITOS – FAKTŪROS 2007-2008, 192 lapai“, kuriame įrišti ir sunumeruoti 192 lapai įvairių apskaitos dokumentų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.