- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-4084-721/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01694-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB ,,Admituras“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB ,,Admituras“ dėl išmokėtų sumų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išmokėtų sumų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau– UAB) „Admituras“ 740,49 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai.
Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. dėl vandens prasiskverbimo pro pastato išorines sienas/konstrukciją name adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Įvykio metu butas buvo apdraustas pas ieškovę gyventojų turto draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, apskaičiuoti nuostoliai ir išmokėta 740,49 Eur draudimo išmoka, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl padarytos žalos asmenis - į atsakovę. Ieškovė išsiaiškino, kad už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinierinius objektus yra atsakinga ir namo priežiūrą vykdo atsakovė UAB ,,Admituras“. Kadangi atsakovė organizuoja bendrųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ir inžinerinės įrangos valdymą ir priežiūrą, jį, kaip atsakingą už trečiajam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), turi atlyginti netinkamo valdymo tretiesiems asmenims padarytą žalą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (9.1. punktas), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pasibaigus žiemos sezonui ( 9.2. punktas). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, detaliai apžiūrimos ir tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų ar gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai remonto darbų poreikiai. Ieškovė geruoju ragino atsakovę atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė ir turtinė žala nėra atlyginta iki šiol. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, ieškovė prašo priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Admituras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovės (draudiko) atstovas konstatavo žalos padarymo faktą, tačiau nenustatė jos kilmės, nepateikė įrodymų apie gyvenamojo namo netinkamą techninę būklę. Nurodė, kad atsakovė veikdama kaip paskirtasis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė nėra besąlygiškai atsakinga už natūraliai susidėvėjusių namo konstrukcijų daromą žalą butų ir kitų patalpų savininkų turtui. Pagal 2015-08-05 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo“ nuostatus pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorė UAB ,,Admituras” teikia namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas patalpų savininkų daugumos sprendimu. Už daugiabučių gyvenamųjų namų būklę yra atsakingi būtent patalpų savininkai, kurie yra bendrojo turto objektų valdytojai bei turi teisę spręsti kiekvieną konkretų gyvenamojo namo tvarkymo klausimą. Atsakovei buvo perduota ne daugiabučio bendrojo naudojimo objektų savarankiško valdymo, o tik techninės priežiūros funkcija, todėl atsakovė nėgali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieškovė. Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Šiuo atveju nenustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, dėl ko atsakovei kiltų pareiga imtis tokių veiksmų. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus. Pelėsis atsirado ne bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o draudėjui A. U. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Draudėjo bute pelėsis yra ne vienkartinio užliejimo pasekmė, jis atsirado per ilgą laiką. Vien tik ieškovei surašytame turto apžiūros akte nurodžius žalos atsiradimą dėl vandens prasiskverbimo pro išorines namo sienas nėra pakankamas pagrindas atsakovei, kaip daugiabučio namo prižiūrėtojai, taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovė tinkamai vykdo pareiga prižiūrėti visą pastatą, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorės, pareigas. Remiantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą pranešti apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, esančios jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, defektus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo skųstasi dėl drėkstančių ar pelijančių sienų iki užfiksuoto įvykio. Apžiūrint butą draudimo kompanijos atstovui atsakovės atstovas taip pat nedalyvavo. Mano, kad pelėsis susidarė dėl to, kad bute yra bloga ventiliacija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybės, atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už sugadintą turtą, neužtikrinus namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrų inžinerinių konstrukcijų tinkamą priežiūrą.
Byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2021-01-26 ieškovės ADB„ Gjensidige“ atstovas D. Ivanauskas, dalyvaujant buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui A. U., surašė turto apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog po 2020-11-23 įvykio vanduo pradėjo skverbtis pro išorines namo sienas. Ieškovo atstovas akte užfiksavo, jog minėto buto patalpoje 19-4, kartu 19-1 atsirado pelėsis ant lubų -18,88 m², pelėsis ant sienų-12,57 m², patalpoje 19-5 supeliję lubų tapetai -17,26 m², supeliję sienų tapetai-18,1 m², pelėsis ant lango apdailos - 1 m². Akte taip pat nurodyta, jog apie susidariusią situaciją buvo informuota daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė UAB „Admituras “. Daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės UAB „Admituras“, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. 2021-02-15 ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB ,,Admituras” su pretenzija, kurios atsakovė nepatenkino. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyto įvykio metu savininko A. U. buvo apdraustas pas ieškovę ADB „Gjensidige“ 2019-12-20 Gyventojų turto draudimu (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3078815). Draudiminis laikotarpis - 2019-12-20 - 2020-12-19. Pasirinktas standartinis pastatų draudimo variantas, į kurį įėjo ir draudimas nuo vandens. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui A. U. išmokėjo 740,49 Eur draudimo išmoką.
Atsakovė pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Admituras“ visiškai nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, bei nurodė, jog ieškovė visiškai neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių bei rėmėsi tik buto Nr. 19 savininko parodymais apie pelėsio atsiradimą jo bute. Atsakovė nurodė, kad tik toks buto savininko paaiškinimas nėra ir negali būti laikomas tinkamu atsakovės neteisėtų veiksmų nurodymu ir įrodymu. Atsakovė kategoriškai nesutiko, jog pelėsis nukentėjusiojo bute atsirado dėl vandens prasiskverbimo pros išorinę namo sieną ir nurodė, jog ieškovė net nebandė išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis bute ant virtuvės ir kambario sienų, lubų. Nurodė, jog administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, tačiau atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės galimybės dėl techninės priežiūros asmeninės nuosavybės teise gyventojams priklausančiuose patalpose be savininkų valios yra neįmanomos. Pats buto savininkas, laiku neinformuodamas namo administratoriaus apie įvykį, savo nerūpestingu elgesiu prisidėjo prie atsiradusios žalos. Ieškovė privalo įrodyti tą aplinkybę, kad pelėsio atsiradimo priežastis yra būtent vandens prasiskverbimas per bendrojo naudojimo gyvenamojo namo išorinę sieną, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė neatliko visų būtinų veiksmų nustatyti žalos atsiradimo aplinkybes, nenustatė pelėsio (drėgmės) atsiradimo priežastį, nepagrįstai pripažino faktą, jog žala atsirado dėl bendrojo naudojimo konstrukcijų netinkamos priežiūros ir nepagrįstai pateikė teismui ieškinį atsakovės atžvilgiu. Be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki aptariamo įvykio drėgnomis sienomis namo administratorei aplamai kas nors skundėsi, todėl ji neturėjo pagrindo abejoti namo sienų tvarkingumu, inicijuoti statybinių tyrinėjimų, siekiant nustatyti bendrojo naudojimo namo konstrukcijų ar jų dalies nusidėvėjimo faktą, laipsnį, nustatyti privalomus remonto darbus.
Administratorius (nagrinėjamu atveju atsakovė), įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techninio reglamentu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Administratorius, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, vykdo pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.
Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais.
Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas vadovaujantis pranešimu apie įvykį, Turto apžiūros aktu, atlikus žalos Nr. CLT2274743 reguliavimą.
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovės ADB ,,Gjensidige“ veiksmų, atliekant neteisėtus veiksmus, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje neįrodytas. Ieškovė ADB ,,Gjensidige“ nepateikė teismui įrodymų (be fakto, jog buvo sugadintos nuo drėgmės (pėlesio) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienos, lubos), patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) pelėsis atsirado būtent dėl to, kad 2020-11-23 pro išorines namo sienas prasiskverbė vanduo. Ieškovės atstovo, surašiusio Turto apžiūros aktą, ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. U. nuomonė nėra objektyvus įrodymai vertinant drėgmės bute atsiradimo židinį, kadangi kaip byloje nustatyta, ieškovės atstovas išsamiau įvykio aplinkybių nesiaiškino, o tiesiog padarė prielaidas, jog pelėsis atsirado dėl vandens prasiskverbimo, nepateikdamas tai patvirtinančių įrodymų. Draudėjo bute nebuvo fiksuota jokių vizualių vandens tekėjimo požymių. Pripažintina, kad ieškovė savo poziciją nagrinėjamu atveju grindžia tik prielaidomis ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko samprotavimais, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių, kad žalos (drėgmės) kilimo židinys buvo netinkama namo konstrukcija - išorinė siena, kurią privalėjo prižiūrėti atsakovė, kaip namo administratorė, ir kuri atsako už jo padarytą žalą. Teismas priimdamas procesinius sprendimus negali remtis prielaidomis. Patalpoje (bute) atsiradęs pelėsis savaime nereiškia, kad už užliejimą ( vandens prasiskverbimą) atsakinga atsakovė, nes pelėsis gali atsirasti ir dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl didelės santykinės patalpos oro drėgmės, dėl tiesioginių saulės spindulių trūkumo, dėl nejudančio oro ir pan. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė UAB “Admituras ” savo pareigas vykdė netinkamai, ne taip kaip nustato teisės aktai.
Vien tik žalos atsiradimas nenustačius pelėsio (drėgmės) atsiradimo priežasties, nėra pakankamas atsakovės kaip daugiabučio namo prižiūrėtojos atsakomybės pagrindas. Be to, kaip jau buvo minėta, iki įvykio niekas drėgnomis sienomis namo administratorei nesiskundė (apie tai teismui nepateiktą jokių įrodymų), todėl namo administratorė neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad išorinės namo sienos būklė tiek bloga, ją būtina remontuoti, ir dėl to imtis žalą užkardančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB “Admituras ” kaltės dėl atsiradusios žalos taip pat nėra.
Be to pažymėtina, kad ieškovė byloje ieškinyje nepatraukė atsakovais visų bendraturčių, nors kaip byloje yra nustatyta, buto Nr. (duomenys neskelbtini) drėgmės (žalos atsiradimo) priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte. Už namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą yra atsakingi visi bendraturčiai (t. y. ieškovė turėjo įrodinėti visų šio (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių kaltę), ir kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
Atsižvelgus į šias visas aplinkybes ir nenustačius byloje patrauktos atsakove UAB ,,Admituras“ būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.248 straipsniai), ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
Atsakovė bylinėjimosi išlaidų neprašė priteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.