- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-49-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41435-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- T. B., E. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „B.“
- Advokatai
- Paulius Jablonskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. B. ir E. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda, o E. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda.
Iš T. B. ir E. S. civiliniam ieškovui UAB „B.“ buvo priteisti 310 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. T. B. ir E. S. nuteisti už tai, kad jie 2023 m. spalio 17 d. nuo 13.00 iki 14.20 val., (duomenys neskelbtini), iš akvakultūros tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „B.“, veikdami bendrininkų grupėje, vagystės tikslu, ištraukė iš tvenkinio žuvies: karpių 24,46 kg, kurių vertė 122,30 Eur, baltųjų amūrų 7,32 kg, kurių vertė 102,50 Eur, margųjų plačiakakčių 5,33 kg, kurių vertė 74,60 Eur, ir lydeką 0,76 kg, kurios vertė 10,60 Eur, iš viso pasikėsino pagrobti UAB „B.“ 33,30 kg žuvies, kurios vertė 310 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes 2023 m. spalio 17 d. 14.20 val. buvo sulaikyti UAB „B.“ darbuotojo. Tokiais savo veiksmais T. B. ir E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį ir T. B. bei E. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinį ieškinį atmesti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Teisingas turto vertės nustatymas yra reikšmingas, nes nuo jo priklauso, kokia teisinės atsakomybės rūšis asmeniui turi būti taikoma.
4. Nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyta turto, kurį buvo kėsinamasi pagrobti, vertė. Baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose yra nurodoma žuvies kaina, kuri ne visais atvejais paskaičiuota teisingai, o ne jos vertė. Liudytojų V. Č. ir K. P. nurodytos aplinkybės, kad žuvis buvo dumblina, su ja atlikti veiksmai (atiduota utilizavimui medžiotojų būreliui ir ji buvo utilizuota) apskritai kelia abejonių, ar šiuo atveju galima taikyti vertei nustatyti pardavimo kainą, nes tampa nebeaišku, ar žuvis buvo gyva ir tinkama realizavimui, nes tokiu atveju ji būtų ne sunaikinta, o realizuota ir klausimai dėl žalos sprendžiami kitaip.
5. Skunde aiškinama, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo nurodyta, kiek konkrečiai ir kokių žuvų buvo numarinta. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes skirtingų žuvų kaina skiriasi. Vieno kilogramo karpių kaina yra 6 Eur, todėl 19,59 kg karpių kainuoja 117,54 Eur, o ne 122,30 Eur.
6. Nuteistųjų gynėjo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl jis negalėjo būti tenkinamas. Advokatas pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog žuvų svėrimą atliko įvykio vietoje nedalyvavę pareiškėjo darbuotojai, t. y. sandėlininkė, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, todėl nėra aišku, kaip buvo atlikta svėrimo procedūra. Be to, baudžiamojoje byloje esančiose nuotraukose matyti, kad patalpose yra dvejos svarstyklės, todėl nėra aišku, su kuriomis svarstyklėmis buvo sveriamos žuvys, ar tos svarstyklės, su kuriomis buvo sveriamos žuvys, turėjo patikros sertifikatą.
7. Skunde nurodoma, kad iš baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, jog įvykio vietoje buvo du vyriškiai, t. y. abu nuteistieji, tačiau nuotraukose nėra užfiksuoti jokie faktai, kurie leistų manyti, jog nuteistieji būtų braidę dumble, E. S. apskritai buvo apsiavęs sportiniais bateliais. Iš nuotraukų, kuriose buvo užfiksuotas žuvies svėrimas, nematyti, kas iš tikrųjų buvo sveriama. Nuotraukose užfiksuotame kibire yra matoma žuvis, šis kibiras yra pilnas negyvos žuvies. Vis tik iš nuotraukų, kurios buvo darytos įvykio vietoje, matyti, kad kibiras nebuvo pilnas žuvies, žuvis buvo dumblina. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad maiše yra kelios žuvys, kurios akivaizdžiai buvo „nekondicinio“ dydžio, o kibire yra daug laisvos vietos, žuvys per kraštą nėra išlindusios, ant jų matomas dumblas. Be to, iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad prie kranto yra daug įvairių pėdsakų, kas patvirtina T. B. parodymus apie tai, jog įvykio vietoje buvo ir kitas asmuo ar asmenys. Aptartos aplinkybės rodo, kad žuvys, kurias buvo pasikėsinta pagrobti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka nebuvo apžiūrėtos, suskaičiuotos ir nufotografuotos, todėl šioje baudžiamojoje nebuvo tinkamai nustatyta žuvų vertė.
8. Nuteistųjų gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kūno kamerų vaizdo įrašuose yra užfiksuota, jog V. Č. nurodo, kad vagis įvykio dieną prie tvenkinio mato antrą ar trečią kartą. Šie duomenys patvirtina T. B. parodymus, kad jis matė asmenį prie tvenkinio ir nuėjo pažiūrėti, ką jis ten veikia. Be to, V. Č. du ar tris kartus matė asmenis prie tvenkinio, tačiau policijos pareigūnų nekvietė, taip pat nenurodė, ar tie asmenys turėjo su savimi kokių nors daiktų. V. Č. parodymai apskritai nėra nuoseklūs, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims. Šis liudytojas nurodė, kad kibiras ir maišas buvo pilni žuvies, abu vaikinai buvo su guminiais batais, žuvis, kuri turėjo būti perkelta į kitą tvenkinį, buvo nudvėsusi. Kitos apklausos metu liudytojas nurodė, kad jis dirbo, leido žuvis į kitą tvenkinį, matė, kaip žuvis yra kraunama į maišus. Taip pat liudytojas teigė, kad įvykio vietoje nebuvo būtina turėti guminių batų, nes ten sausa, kas tik patvirtina, kad žuvis buvo be vandens, nugaišusi. Pirmosios instancijos teisme V. Č. teigė, kad kibire buvo 15-20 kg žuvies, buvo kelios lydekaitės, žuvį svėrė sandėlininkė, policijos pareigūnai svėrime nedalyvavo. Liudytojo K. P. parodymai patvirtina, kad žuvis buvo numarinta.
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš apžiūros, atliktos T. B. namuose, protokolo turinio matyti, jog ant šio nuteistojo purvo žymių nematyti. Diskusijos dėl žuvies kvapo automobilio bagažinėje neturi jokios reikšmės, nes namuose jokios žuvies nebuvo rasta, o pats T. B. davė paaiškinimus apie buvusį kvapą. E. S. taip pat pateikė paaiškinimus, kad matė nepažįstamą vyrą, kuris pabėgo nuo tvenkinio, jokių įtartinų daiktų E. S. namuose nebuvo aptikta. Tai paneigia argumentus, kad versija dėl trečio asmens atsirado tik pirmosios instancijos teisme ir yra vertintina kaip gynybinė. V. Č. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
10. Skunde aiškinama, kad baudžiamojoje byloje esančiame tarnybiniame panešime yra užfiksuota, jog J. K. matė prie tvenkinio žmones, tačiau T. B. nematė. J. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, nors policijos pareigūnams davė paaiškinimus apie galimas vagystes. Be to, byloje minimas ir D. K., kuris matė bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jis taip pat nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu.
11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, jog T. B. ir E. S. anksčiau nebuvo teisti, vienas iš jų dirba, neatsižvelgė į tai, kad žala yra ne didesnė nei 310 Eur, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl nuteistiesiems paskyrė aiškiai netinkamo dydžio baudas.
12. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjas bei nuteistieji prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. B. ir E. S. 2023 m. spalio 17 d., apie 14.20 val., buvo prie akvakultūros tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „B.“, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, kad į įvykio vietą T. B. atvyko automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. atvyko automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aptartų faktų neneigė ir neneigia nei T. B., nei E. S.. Taip pat šiuos faktus patvirtina liudytojo V. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, fotonuotraukų kopijos, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys (pažymėtina, kad iš BIRT ataskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apie žuvų grobimą Bendruoju pagalbos centro telefonu V. Č. pranešė 14.26 val.) (t. 1, b. l. 120-121, 126-129, t. 2, b. l. 59-60, t. 1, b. l. 12-13, 16, 29). Šiuo atveju pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar T. B. ir E. S., būdami nurodytoje vietoje nurodytu laiku, grobė UAB „B.“ priklausantį turtą, t. y. žuvis, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes buvo pastebėti minėtos įmonės darbuotojo.
14. Iš T. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis įvykio dieną dirbo prie namų ir matė žvejus, kurie dirbo prie tvenkinio. Po pietų, kai žvejai išvažiavo, jis pamatė, kad prie tvenkinio yra kažkoks vyras. Nuteistasis sugalvojo nuvažiuoti prie tvenkinio ir pažiūrėti, kas vyksta. Atvažiavęs į įvykio vietą, jis paklausė vyro, ką šis veikia, o vyras jam atsakė, jog gaudo žuvį ir ketina ją paleisti į savo nuosavą tvenkinį. Su vyru kalbėjo apie 10-15 minučių, tuomet į įvykio vietą atvažiavo E. S.. Trumpai pakalbėjo su E. S. ir į įvykio vietą atvyko UAB „B.“ darbuotojas. Vyras, kuris gaudė žuvis pabėgo, o UAB „B.“ darbuotojas pradėjo juos kaltinti dėl žuvies vagystės. UAB „B.“ darbuotojui buvo paaiškinta, kad asmuo, kuris grobė žuvį, pabėgo. Jiems buvo pasakyta, kad bus kviečiama policija, tuomet nuteistieji iš įvykio vietos išvažiavo. Įvykio vietoje buvo su guminiais batais, nes prieš tai dirbo prie namų, buvo šlapia (t. 2, b. l. 92). Iš esmės tokias pačias aplinkybes T. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad vyras, kuris gaudė žuvis, iš įvykio vietos pabėgo tuomet, kai pamatė atvažiuojantį UAB „B.“ darbuotoją (t. 1, b. l. 135, 151-152, 160-161). Iš E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, važiuodamas pro tvenkinius, pamatė T. B. automobilį ir sustojo pasišnekėti. Įvykio vietoje buvo žmogus, kuris tvenkinyje gaudė žuvį. Kai į įvykio vietą atvažiavo įmonės darbuotojas, žuvį gaudančiam asmeniui pasakė, jog atvažiavo sargas ir šis asmuo pabėgo. Įmonės darbuotojas apkaltino nuteistuosius, kad jie grobė žuvį. Įmonės darbuotojui buvo paaiškinta, kad žuvį grobęs asmuo pabėgo (t. 2, b. l. 92-93). Tokias pačias esmines aplinkybes E. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 189-190). Taigi tiek iš T. B., tiek iš E. S. parodymų matyti, kad abu nuteistieji neigė, jog grobė UAB „B.“ priklausantį turtą, jie abu tvirtino, kad turtą grobė iš įvykio vietos spėjęs pasišalinti asmuo, kurio V. Č. nepastebėjo. Vis tik tokią nuteistųjų poziciją paneigia baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad T. B. ir E. S. apie tai, jog prie tvenkinio buvo dar vienas asmuo, kuris, atvykus liudytojui V. Č., iš įvykio vietos pasišalino, nurodė įvykio dieną, kai pas juos atvyko policijos pareigūnės (vaizdo įrašai PSS-20231017-150510UTC+0300 ir PSS-20231017-151129UTC+0300). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nuteistieji apie nenustatytą asmenį, kuris buvo prie tvenkinio, pirmą kartą parodė tik tuomet, kai jie buvo apklausiami įtariamaisiais. Tuo pačiu teigtina, kad faktas, jog T. B. ir E. S. praėjus nedaug laiko po įvykio tvirtino, kad žuvį grobė jiems nepažįstamas asmuo, nekeičia jų parodymų vertinimo.
16. Iš liudytojo V. Č. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2023 m. spalio 17 d., vykdydamas savo darbines funkcijas, prie tvenkinio, kuriame dar nebuvo perkeltos žuvys, pamatė du automobilius. Atvažiavęs į įvykio vietą, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad du jaunuoliai krauna žuvį į kibirą bei maišą. Nespėjo nufotografuoti, ką jaunuoliai darė su žuvimis, tačiau užfiksavo, kaip šie jaunuoliai eina nuo tvenkinio. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Įvykio vietoje T. B. siūlė susitarti, tačiau šiam buvo atsakyta, kad jau yra iškviesta policija. Tuomet jaunuoliai įsėdo į automobilius ir iš įvykio vietos išvažiavo. Žmonių pėdsakus matė tik toje vietoje, kurioje buvo kraunama žuvis, nematė pėdsakų, kurie eitų į šoną. Įvykio vietoje buvo maišas, kibiras ir graibštas. Kibiras buvo pilnas žuvies, o maišas buvo pusiau pilnas. Jeigu žuvis būtų paleista, tai ji neišgyventų. Įvykio vietoje tą pačią dieną ir anksčiau matė stovintį tamsios spalvos automobilį bei vieną asmenį (t. 2, b. l. 59-60). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. Č. taip pat nurodė, kad jis matė, jog žuvys buvo dedamos į maišą bei kibirą. Dėl tokių vaikinų veiksmų jis iškvietė policiją. Įvykio dieną D. K. telefonu jį informavo, kad kažkas maišais grobia žuvį. Į įvykio vietą buvo nuvažiavęs tris kartus, du kartus įvykio vietoje nieko nerado, o trečią kartą sutiko T. B. ir E. S., kurie krovė žuvį į kibirą ir geltonos spalvos maišą (t. 2, b. l. 170-171). Iš V. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis 2023 m. spalio 17 d., apie 14.20 val., vietoje, kurioje tą pačią dieną apie 13.00 val. matė vaikiną, kuris į tamsios spalvos automobilį nuo tvenkinio nešė geltoną maišą, kuris atrodė pilnas, pamatė du stovinčius automobilius. Jis nuvažiavo prie tos vietos, kur stovėjo du automobiliai ir pamatė, kad prie tvenkinio buvo du vaikinai, kurie rankomis į maišą ir kibirą krovė žuvį. Kitų asmenų prie tvenkinio nebuvo. Vaikinai pamatė liudytoją, nutraukė savo veiksmus ir pradėjo lipti šlaitu. Tuomet liudytojas nufotografavo šiuos vaikinus. Vaikinams papriekaištavus dėl žuvų vagystės, vienas iš vaikinų pasiūlė susitarti. Tartis buvo atsisakyta ir nurodyta, kad bus kviečiama policija. Vienas iš vaikinų pasakė, kad žuvį paleis, o liudytojas atsakė, jog žuvis jau nudvėsusi ir netinkama paleidimui į kitą tvenkinį. Tuomet vaikinai iš įvykio vietos pasišalino automobiliais (t. 1, b. l. 120-121, 126-127). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad nei vienas iš vaikinų jam nesakė, jog koks nors asmuo iš įvykio vietos pasišalino. Jis buvo įsitikinęs, kad jokio trečio asmens įvykio vietoje nebuvo (t. 1, b. l. 135). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. Č. 2023 m. spalio 17 d., 14.26 val., pranešė apie tai, jog iš įmonės tvenkinio asmenys, atvykę automobiliais „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagia žuvis (t. 1, b. l. 29). Iš vaizdo įrašo PSS-20231017-144710UTC+0300 matyti, kad į įvykio vietą atvykusioms policijos pareigūnėms V. Č. paaiškino, jog jis įvykio vietoje matė du jaunuolius, kurie, pamatę liudytoją, metė žuvį, siūlė susitarti, paleisti žuvį, tuomet vienas sėdo į automobilį „Volvo“, o kitas sėdo į automobilį „Subaru“ ir išvyko į skirtingas puses. Liudytojas negalėjo nurodyti, kaip jaunuoliai traukė žuvis iš tvenkinio. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad V. Č., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo jokie santykiai nei su vienu iš nuteistųjų nesieja, matė, jog T. B. ir E. S., būdami prie tvenkinio, krovė žuvis į kibirą bei maišą, vėliau, supratę, jog jų veiksmai buvo pastebėti, paliko maišą ir kibirą su žuvimis bei iš įvykio vietos pasišalino automobiliais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesivadovauti nuosekliais liudytojo V. Č. parodymais, kurių nepaneigia jokie objektyvūs duomenys, nėra pagrindo.
17. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje (prie tvenkinio) buvo rastas baltas kibiras, kuriame buvo žuvys, kibiro dangtis, taip pat įvykio vietoje buvo rastas geltonos spalvos maišas, kuriame buvo žuvys, bei graibštas (t. 1, b. l. 33). Faktą, kad įvykio vietoje buvo kibiras ir maišas, kuriuose buvo sudėtos žuvys, greta buvo paliktas graibštas, patvirtina ir vaizdo įraše PSS-20231017-144710UTC+0300 užfiksuoti duomenys. Iš byloje esančios fotonuotraukos kopijos matyti, kad T. B., kuris yra apsiavęs aukštaauliais guminiais batais, ir E. S., kuris yra apsiavęs sportiniais bateliais, kyla šlaitu, kurio apačioje matosi maišas ir baltas kibiras (t. 1, b. l. 13). Taip pat šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nuteistieji likus nedaug laiko iki jų susitikimo prie tvenkinio, t. y. 12.42 val., bendravo mobiliojo ryšio telefonais (bendraujama buvo tris minutes ir dvidešimt devynias sekundes) (t. 1, b. l. 94). Aptartų duomenų visuma, ją vertinant kartu su V. Č. parodymais, kuriais, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo nesivadovauti, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog būtent nuteistieji ketino pagrobti UAB „B.“ priklausantį turtą, o savo neteisėtų veiksmų nebaigė, nes juos pastebėjo UAB „B.“ darbuotojas.
18. Aplinkybė, kad E. S. avėjo sportinius batelius, kurie nebuvo išpurvinti dumblu, niekaip nepaneigia V. Č. parodymų, jog abu nuteistieji į kibirą bei maišą krovė žuvis. Faktas, kad E. S. avalynė nebuvo išpurvinta dumblu leidžia daryti tik išvadą, jog jis nebuvo įbridęs į tvenkinį ar priėjęs prie tos vietos, kurioje dumblas buvo drėgnas, o žuvį graibštu gaudė T. B., kuris avėjo aukštaauliais guminiais batais ir iš esmės jokio kito objektyvaus poreikio atvykti prie tvenkinio neturėjo. Čia pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo PSS-20231017-144710UTC+0300 (vaizdo įrašo laikas 02:15-02:29, 04:15-04:26) matyti, jog net ir priėjus pakankamai arti vietos, kurioje yra drėgnas dumblas/žemė, asmens avalynė nesusmenga į dumblą, t. y. avalynė išlieka švari. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus faktą, kad įvykio vietoje buvo rastas graibštas, liudytojo V. Č. parodymais niekaip neleidžia abejoti jo ikiteisminio tyrimo metu išsakyta nuomonė, kad, siekiant pagauti žuvį tvenkinyje, nebuvo būtina bristi į vandenį, avėti guminius batus. Konstatuotina ir tai, kad nuteistųjų versija, jog žuvis grobė nenustatytas asmuo, kuris, prie tvenkinio atvykus V. Č., pasišalino, įvertinus tai, kad įvykio vietoje buvo palikti kibiras, maišas su žuvimis bei graibštas, yra neįtikinama. Teigtina, kad net ir prie tvenkinio atvykus V. Č., apie kurio atvykimą tariamai žuvį grobusį asmenį informavo E. S., žuvį grobęs asmuo turėjo galimybę iš įvykio vietos pasišalinti nepalikdamas jam priklausančio graibšto ir (ar) bent dalies į kibirą bei maišą sudėtos žuvies.
19. Faktas, kad liudytojas V. Č. yra nurodęs, jog jis įvykio dieną ir anksčiau matė, kad prie tvenkinio galimai buvo grobiama žuvis, niekaip nepatvirtina nuteistųjų versijos, jog tuo metu, kai prie tvenkinio atvyko liudytojas, žuvį grobė kitas asmuo, o ne nuteistieji. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. nurodė, kad įvykio dieną apie 13.00 val. prie tvenkinio, prie kurio vėliau sutiko nuteistuosius, matė stovintį tamsios spalvos automobilį „Subaru“. Prie šio automobilio nuo tvenkinio priėjo vaikinas, kuris, liudytojo subjektyviu vertinimu, nešė pilną geltoną maišą, kuriame galimai buvo žuvis, ir įdėjo šį maišą į bagažinę. Tuo metu prie automobilio bei vaikino nuvykti nespėjo, negalėjo nutraukti savo darbų, nes, kai nuleidžiamas tvenkinio vanduo ir gaudomos gyvos žuvys, žuvis, kol šios nenugaišo, turi skubiai paleisti kitame tvenkinyje. Vėliau jis toje pačioje vietoje, kur stovėjo minėtas tamsios spalvos automobilis, jau pamatė du automobilius (t. 1, b. l. 120, 126). Pirmosios instancijos teisme V. Č. nurodė, kad jis vienu metu matė, jog prie tvenkinio vietos, kur dar nebuvo gaudoma žuvis, jis matė automobilį ir žmogų. Važiuodamas iš bazės pamatė, kad toje pačioje vietoje jau stovi du automobiliai (t. 2, b. l. 60). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad jis įvykio dieną prie tvenkinio iš pradžių matė vieną tamsios automobilį, tačiau nėra tikras, ar tai buvo tas pats automobilis, su kuriuo iš įvykio vietos išvyko vienas iš nuteistųjų (t. 2, b. l. 171). Aptarti liudytojo parodymai leidžia daryti šias alternatyvias išvadas: 1) T. B. tą pačią dieną žuvis galimai grobė ir anksčiau; 2) žuvis apie 13.00 val. grobė ir nenustatytas asmuo. Tuo pačiu teigtina, kad nei viena iš šių išvadų nepatvirtina nuteistųjų versijos dėl to, kas vyko prie tvenkinio apie 14.20 val., ir nepaneigia V. Č. teiginio, jog privažiavęs prie tvenkinio jis matė, kad būtent nuteistieji į kibirą bei maišą krovė žuvis. Pastebėtina, kad liudytojo teiginys, išsakytas apeliacinės instancijos teisme, jog jis nėra tikras, ar anksčiau prie tvenkinio matė T. B. automobilį, leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekia apkalbėti nuteistųjų. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, V. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmuo, kurį anksčiau matė prie tvenkinio, turėjo su savimi geltonos spalvos maišą. Taip pat liudytojas visiškai logiškai paaiškino, kodėl prie tvenkinio iš tolo pamatęs nepažįstamą asmenį, kurį įtarė žuvies vagyste, nekvietė policijos, t. y. į policiją tuo konkrečiu metu nebuvo kreiptasi, nes asmuo iš įvykio vietos išvažiavo ir liudytojas nei asmens, nei jo vairuotos transporto priemonės niekaip tiksliau negalėjo apibūdinti, be to, liudytojas tuo metu vykdė neatidėliotinus darbus, kuriuos nutraukus įmonė galėjo patirti žalos (nuleidus tvenkinio vandenį ir gaudant gyvą žuvį, žuvį būtina skubiai paleisti kitame tvenkinyje, kol ji nenugaišo) (t. 1, b. l. 126).
20. Faktas, kad V. Č. yra nurodęs, jog prie tvenkinio paliktas kibiras ir maišas buvo pilni žuvies, nėra pagrindas nesivadovauti šio liudytojo parodymų dalimi apie tai, kad jis matė, jog nuteistieji grobė žuvis. Akivaizdu, kad, nurodydamas paminėtas aplinkybes apie kibire bei maiše buvusį žuvų kiekį, liudytojas pateikė tik subjektyvų matyto fakto vertinimą. Tuo pačiu pastebėtina, kad iš baudžiamojoje byloje esančių fotonuotraukų kopijų iš tikrųjų matyti, jog baltas kibiras yra beveik pilnai prikrautas žuvies (t. 1, b. l. 39), o maišas nors ir yra akivaizdžiai nepilnas, tačiau jame yra reikšmingas kiekis žuvies. Liudytojas V. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, iš tikrųjų nurodė, kad abu nuteistieji avėjo guminius batus (t. 1, b. l. 120). Nurodyta aplinkybė neatitinka faktinės situacijos, nes iš baudžiamojoje byloje esančios fotonuotraukos kopijos matyti, jog guminius batus įvykio vietoje, kaip jau buvo minėta, avėjo tik T. B. (t. 1, b. l. 13). Vis tik vėlesnės apklausos metu liudytojas patikslino, kad neatsimena, ar abu vyrai avėjo guminius batus, nurodė, jog guminius batus avėjo „Subaru“ vairuotojas, t. y. būtent T. B. (t. 1, b. l. 127).
21. Apklausos, kuri vyko ikiteisminio tyrimo metu, V. Č. nurodė, kad žuvis, buvusi kibire ir maiše, buvo nudvėsusi, tuo pačiu iš šio liudytojo parodymų matyti, jog ši žuvis iš tikrųjų nebuvo tinkama perkėlimui į kitą tvenkinį (t. 1, b. l. 121). Aplinkybę, kad žuvies paleisti į tvenkinį nebuvo galimybės, nes ji nebeišgyventų, žuvis buvo išvoliota dumble, pakenktos gleivės, todėl ji nebuvo tinkama ir vartojimui, liudytojas nurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 60). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas paaiškino, kad žuvys, kurios ilgesnį laiką pabūna be vandens, be deguonies tampa netinkamos nei įžuvinimui, nei vartojimui. Po tvenkinio nuleidimo praktiškai nebūna atvejų, kad žuvis nugaištų ir ją reikėtų utilizuoti (t. 2, b. l. 171-172). Išvadą, kad žuvis, kuri buvo sukrauta į kibirą bei maišą, buvo netinkama įžuvinimui bei vartojimui iš dalies patvirtina ir V. Č. teiginiai apie tai, jog perkeliant žuvį iš vieno tvenkinio į kitą reikia pasirūpinti tuo, kad ji nesilietų su žeme ar smėliu, jos negalima laikyti kibiruose be vandens ar maišuose, nes tokia žuvis žus. Žuvį iš vienos vandens telkinio į kitą būtina perkelti kuo greičiau (t. 1, b. l. 126-127). Tokiems liudytojo V. Č. parodymams neprieštarauja ir K. P. teiginiai, jog žuvis buvo numarinta, t. y. akivaizdu, kad ji buvo numarinta dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų J. K. ir D. K. parodymai niekaip nepatvirtina nuteistųjų nurodomos įvykių versijos ir nepaneigia liudytojo V. Č. parodymų. Iš liudytojos J. K. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad ji pro savo darbovietės langą matė prie tvenkinio bėgiojančius vaikus. Apie šį faktą per D. K. buvo informuotas UAB „B.“ atstovas. Vėliau prie tvenkinio ji nieko nematė, t. y. prie tvenkinio ji nematė nei T. B., nei E. S., nei kokių nors automobilių, taip pat ir policijos (t. 2, b. l. 177-178). Iš liudytojo D. K. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad seniūnijos darbuotojai prie tvenkinio matė tris ar daugiau pašalinių asmenų, kurių geriau įžiūrėti nebuvo galimybės. Apie šiuos asmenis informavo V. Č.. Informavo dėl saugumo ir dėl galimos žuvies vagystės. Liudytojas neatpažino nei vieno iš asmenų, kurie buvo prie tvenkinio. Matė, kaip asmenys bėgo nuo tvenkinio į nendres. Toje vietoje sustojusių automobilių, policijos nematė (t. 2, b. l. 178-180). Aptarti liudytojų parodymai leidžia teigti, kad nei vienas iš jų nematė to, kas 2023 m. spalio 17 d., apie 14.20 val., vyko prie tvenkinio, kai prie jo buvo T. B., E. S. ir V. Č.. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad liudytojai nematė prie tvenkinio stovinčių automobilių, nors tuo metu, kai prie jo buvo nuteistieji bei V. Č., prie kelio stovėjo trys automobiliai (du automobiliai, su kuriais į įvykio vietą atvyko nuteistieji, ir pakankamai didelis automobilis, su kuriuo į įvykio vietą atvyko V. Č.). Be to, liudytojai teigė, kad prie tvenkinio matė kelis bėgiojančius asmenis, o nuteistieji tvirtino, jog iš įvykio vietos pasišalino tik vienas asmuo. Liudytojų J. K. ir D. K. parodymai leidžia tik teigti, kad iki to, kai į įvykio vietą atvyko T. B. ir E. S., joje kurį laiką buvo keli nenustatyti asmenys, kurie iš šios vietos pasišalino dar iki nagrinėjamų įvykių.
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. B. ir E. S. pasikėsino pagrobti UAB „B.“ priklausantį turtą. Tuo pačiu apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistieji žuvį grobė nuo 13.00 val., todėl skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas nurodant, kad nusikalstamai buvo veikiama apie 14.20 val.
24. Iš liudytojos J. M. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad V. Č. atvežė į sandėlį žuvis, kurios buvo pasvertos. Žuvys buvo maiše ir kibire. Žuvis išrūšiavo ir tuomet pasvėrė. Tikriausiai bendras žuvų svoris buvo 33 kg. Kiekvienos žuvies rūšies svoris buvo užrašytas ant lapelio ir šis lapelis buvo perduotas K. P.. Žuvis buvo sveriama svarstyklėmis, kurios turi patikros sertifikatą. Įmonėje visos svarstyklės turi patikros sertifikatus. Kai žuvys buvo pasvertos, jos tikriausiai buvo išvežtos utilizacijai. Žuvis, kurią svėrė, buvo beveik nugaišusi. Svėre dvimečius karpius, amūrus, plačiakakčius ir lydekaites. Liudytojos žiniomis tai buvo vienintelis atvejis, kai pasvertos žuvys buvo išvežtos utilizuoti (t. 2, b. l. 170). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas V. Č. parodė, kad, prieš sveriant, žuvys buvo išrūšiuotos. J. M. ant lapelio surašė, koks buvo konkrečios žuvies svoris. Šis lapelis buvo perduotas K. P.. Žuvys buvo sveriamos svarstyklėmis, kurios turėjo patikros sertifikatą. Lydekaičių buvo ne viena, tačiau jų bendras svoris nesiekė kilogramo, vienos dvimetės lydekaitės svoris būna apie 250 g (t. 2, b. l. 171-172). Iš liudytojo K. P. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad svarstyklių, kuriomis buvo sveriama žuvis, patikros sertifikatą pateikė jis. Svarstykles, kuriomis buvo sveriama žuvis, nurodė V. Č. (t. 2, b. l. 157). Iš UAB „B.“ perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2023 m. spalio 17 d. įmonė perdavė, o (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis utilizavimui priėmė 19,59 kg karpių, 7,32 kg baltųjų amūrų, 5,33 margųjų plačiakakčių ir 0,76 kg lydekų (t. 2, b. l. 87). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, kuriais neturi jokio pagrindo nesivadovauti, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo visiškai įrodyta, jog nuteistieji pasikėsino pagrobti 19,59 kg karpių, 7,32 kg baltųjų amūrų, 5,33 margųjų plačiakakčių ir 0,76 kg lydekų. Čia pažymėtina, kad liudytojų V. Č. ir J. M. parodymai, taip pat duomenys, kurie užfiksuoti UAB „B.“ direktoriaus rašte, perdavimo-priėmimo akte, leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji pasikėsino pagrobti ne vieną lydekas, kurių bendra masė 0,76 kg, o vieną nurodyto svorio lydeką. Taigi šioje dalyje skundžiamas nuosprendis tikslinamas, nurodant, kad nuteistieji pasikėsino pagrobti lydekų, kurių masė 0,76 kg. Toks skundžiamo nuosprendžio tikslinimas neturi reikšmės nuteistųjų teisinei padėčiai, nes reikšmingas yra ne pasikėsintos pagrobti žuvies vienetų skaičius, o šios žuvies svoris.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pasikėsintos pagrobti žuvies vertė buvo pagrįstai nustatinėjama pagal jos pirkimo-pardavimo sandorių kainą.
26. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų gynėjo teiginiais, kad faktas, jog kibire ir maiše buvusi žuvis buvo utilizuota, leidžia manyti, kad žuvų vertė negalėjo būti nustatoma pagal jos pardavimo kainą. Iš K. P. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad žuvys buvo perduotos utilizavimui, nes jos buvo kritusios. Žuvys buvo mažos, skirtos įžuvinimui, o ne maistiniam vartojimui. Kritusi žuvis nėra tinkama nei vartojimui, nei realizavimui. Jo pateiktuose pinigų priėmimo kvitų kopijose yra nurodyta žuvies, kuri skirta veisimui, kaina. Įmonės pagrindinė veikla yra būtent žuvies pardavimas įžuvinimui (t. 2, b. l. 157). Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas nurodė, kad žuvis nebuvo tinkama įžuvinimui, nes ji buvo subraižyta ir nebeišgyventų. Tvenkinyje likusi žuvis būtų tinkama įžuvinimui, nes ji išgaudoma specialiais tinklais ir perkeliama į specialią talpą su deguonies padavimu (t. 2, b. l. 59). Tokie liudytojo K. P. parodymai atitinka liudytojo V. Č. paaiškinimus. Šis liudytojas, kaip jau buvo minėta anksčiau, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad žuvys, kurios pabūna be vandens bei deguonies, tampa netinkamos nei maistui, nei įžuvinimui (t. 2, b. l. 171). Pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kaip vyksta žuvų perkėlimas iš vieno tvenkinio į kitą. Nesilaikant nustatytos tvarkos, žuvys neišgyvena (t. 2, b. l. 59-60). Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad žuvis tokioje būsenoje, dėl kurios ji buvo tinkama tik utilizavimui, atsidūrė dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, todėl šios žuvies vertės nustatymas atsižvelgiant į realią atitinkamos rūšies žuvies, kuri tinkama realizuoti, kainą, yra pagrįstas ir teisingas.
27. Iš UAB „B.“ direktoriaus rašto matyti, kad iš tikrųjų 2023 m. spalio 17 d. buvo pasikėsinta pagrobti 19,59 kg karpių, 7,32 kg baltųjų amūrų, 5,33 kg margųjų plačiakakčių ir 0,76 kg lydekų, viso 33 kg žuvies (t. 2, b. l. 53). Čia pastebėtina, kad būtent tokios rūšies žuvų ir tokia šių žuvų masė, kokia yra nurodyta UAB „B.“ direktoriaus rašte, 2023 m. spalio 17 d. buvo perduota ir priimta (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio utilizavimui (t. 2, b. l. 87). Iš pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, kad karpių kilogramo kaina yra 6 Eur, baltųjų amūrų kilogramo kaina yra 14 Eur, margųjų plačiakakčių kilogramo kaina yra 14 Eur, o lydekaičių kaina yra 20 Eur (t. 2, b. l. 83-85). Taigi 19,59 kg karpių vertė yra 117,54 Eur, 7,32 kg baltųjų amūrų vertė yra 102,48 Eur, 5,33 kg margųjų plačiakakčių vertė yra 74,62 Eur, o 0,76 kg lydekų vertė yra 15,20 Eur. Esant tokioms aplinkybės, skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, kad T. B. ir E. S. pasikėsintų pagrobtų karpių svoris yra 19,59 kg, o šios turto vertė yra 117,54 Eur, baltųjų amūrų 7,32 kg vertė yra 102,48 Eur, margųjų plačiakakčių 5,33 kg vertė yra 74,62 Eur. Pasikėsintų pagrobti lydekaičių vertė nėra keičiama, nes pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, o šiuo atveju tokių skundų nėra. Taigi bendra pasikėsintos pagrobti žuvies, kurios bendra masė yra 33 kg, vertė šiuo atveju yra 305,24 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį nesikeičia, tačiau keičiasi civilinio ieškovo patirtos žalos dydis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir iš nuteistųjų T. B. bei E. S. UAB „B.“ priteistina 305,24 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuris buvo pateiktas kaip pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo priedas, turinys, jį vertinant su minėto protokolo turiniu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog toks civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjamas ir tenkinamas tiek, kiek jame suformuluotas reikalavimas buvo pagrįstas.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. ir E. S. bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Tvirtinti, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo.
29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė T. B. ir E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (nusikalstami veiksmai nutrūko, nes juos pastebėjo turto savininko atstovas). T. B. ir E. S. anksčiau nėra teisti, jie yra bausti administracine tvarka. E. S. dirba. T. B. yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abiem nuteistiesiems turi būti skiriama viena iš švelniausių BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų bausmių, t. y. baudos bausmė. Čia pastebėtina, kad abiem nuteistiesiems paskirtų baudų dydžiai yra artimi minimaliai baudos bausmės ribai, kuri gali būti skiriama už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nuteistiesiems paskirtų baudų nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtų, net ir atsižvelgus į jų nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą. Tvirtinti, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmių tikslų galima efektyviau pasiekti T. B. ir E. S. skiriant švelnesnę bausmės rūšį ar mažinant paskirtųjų bausmių dydžius, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. B. ir E. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti ir nustatyti, kad:
1) T. B. ir E. S. nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti apie 14.20 val.;
2) pasikėsintų pagrobti karpių kiekis yra 19,59 kg, o jų bendra vertė 117,54 Eur;
3) pasikėsintų pagrobti 7,32 kg baltųjų amūrų bendra vertė yra 102,48 Eur;
4) pasikėsintų pagrobti 5,33 kg margųjų plačiakakčių bendra vertė yra 74,62 Eur;
5) T. B. ir E. S. pasikėsino pagrobti lydekų, kurių masė 0,76 kg;
6) bendras pasikėsintos pagrobti žuvies svoris yra 33 kg, o bendra vertė yra 305,24 Eur.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų T. B. bei E. S. UAB „B.“ buvo priteisti 310 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir iš abiejų nuteistųjų UAB „B.“ solidariai priteisti 305,24 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.