- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1260-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-1260-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palūšės turas“
- Kreditorius
- Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palūšės turas“ ir antstolės S. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palūšės turas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palūšės turas“ skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – išieškotoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/00411 iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2019 m. gegužės 5 d. skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodė, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/00411 vykdo Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1239-277/2018 dėl 26 922,93 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai. Antstolė 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-19-56-6342 priėmė vykdymui Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2- 1239-277/2018. Šiuo patvarkymu antstolė pažeidė CPK 590 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje, o antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo veiklos teritorijoje.
2. Pareiškėjos buveinė registruota Vilniaus mieste, kuris nepriklauso antstolės veiklos teritorijai, o turto antstolės veiklos teritorijoje pareiškėja neturi. Antstolei priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ne jos veiklos teritorijoje, būtų pažeisti pareiškėjos interesai, o tai traktuotina kaip veikimas ultra vires. Pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad bet koks veikimas ultra vires vykdymo procese yra netoleruotinas. Todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones — sustabdyti vykdymo proceso veiksmus iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas, nes antstolė pažeidė CPK 590 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą. Taigi buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisėtą ir nešališką vykdymo procesą. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų finansinė našta pareiškėjai, nes jai reikėtų padengti vykdymo išlaidas tiek antstolei, tiek kitam antstoliui, kuris vykdys išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1239-277/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Palūšės turas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė antstolės S. K. kontoroje vykdymo proceso veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/00411 iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjant pareiškėjos UAB „Palūšės turas“ 2019 m. gegužės 5 d. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas nustatė, jog antstolė nuo 2019 m. kovo 25 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/19/00411 pagal Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1239-277/2018 dėl 25 129 Eur nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nesumokėto nuomos mokesčio ir 1 793,93 Eur delspinigių, iš viso – 26 922,93 Eur, skolos išieškojimo iš UAB „Palūšės turas“ išieškotojai Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose užregistruota civilinė byla Nr. 2YT-6161-763/2019 dėl pareiškėjos UAB „Palūšės turas“ skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/00411, tačiau procesinio dokumento priėmimo klausimas byloje dar neišspręstas.
5. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus, jų pagrįstumą, nusprendė, kad šiuo atveju yra tikslinga ir reikalinga sustabdyti vykdymo veiksmus – sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0056/19/00411 iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2019 m. gegužės 5 d. skundas dėl antstolės veiksmų, kadangi skundo dėl antstolės veiksmų tenkinimo atveju gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas bei pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai, o priimtas procesinis sprendimas negalėtų būti įvykdytas be papildomų teisminių ginčų. Be to, nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali būti pažeisti ne tik skolininkės, bet ir išieškotojos interesai bei lūkesčiai, o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumo principą, išieškotojos, skolininkės, antstolės teisių gynybos aspektu.
II. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Antstolė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Antstolei 2019 m. kovo 25 d. buvo pateiktas vykdyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. kovo 18 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1239-277/2018 dėl 26 922,93 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojai Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai. Vykdomajame rašte skolininkės UAB „Palūšės turas“ buveinės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis įregistruotas juridinis faktas, jog nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2037 m. birželio 27 d. su UAB „Palūšės turas“ sudaryta nuomos sutartis nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Todėl antstolė 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti.
6.2. Skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja teigia, jog jos deklaruotas buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), ji neturi jokio deklaruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą antstolės kontoros aptarnaujančioje teritorijoje. Pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Antstolės veiklos teritorija yra Utenos apylinkės teismo Visagino, Ignalinos, Zarasų, Molėtų ir Utenos rūmų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų veiklos teritorija. Išieškotoja 2019 m. gegužės 17 d. pateikė papildomą informaciją, jog 2017 m. birželio 27 d. partnerystės (koncesijos) sutartimi pareiškėjai perdavė valdyti ir naudoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esančius (duomenys neskelbtini), reikalingą paslaugoms teikti.
6.3. Skolininkė savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkės vardu registruoto turto nėra, tačiau pagal koncesijos sutartį ji valdo ir naudoja keturiolika nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. gegužės 20 d. areštuota pareiškėjos turtinė teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Be to, išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje, kurios yra skolininko veiklos vykdymo vietoje. Taigi skolininkei priklausantis turtas yra antstolės kontoros veiklos teritorijoje ir antstolė turi teisę vykdyti 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1239-277/2018. Skolininkė nepateikė patvirtinančių duomenų, kurie pagrįstų jos skundą dėl antstolės veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nenurodė, kodėl antstolė yra šališka ir kodėl vykdymo procesas yra neteisėtas.
6.4. Pareiškėjos argumentas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai reikėtų padengti vykdymo išlaidas abiem antstoliams, kurie vykdys išieškojimą, yra nepagrįstas. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui. Pagal CPK 632 straipsnio 2 dalį antstolis, baigdamas vykdomąją bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias. Taigi, net jeigu būtų pagrindas persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, taikytos priverstinio vykdymo priemonės nepanaikinamos, o vykdomąjį dokumentą persiuntęs antstolis vykdymo išlaidas išieško tik už atliktus veiksmus. Kitas antstolis vykdymo išlaidas gali išieškoti tik už taikytas papildomas priverstinio vykdymo priemones bei atlygį antstoliui, kuris proporcingas išieškotai skolos daliai. Todėl darytina išvada, jog iš pareiškėjos dvigubos vykdymo išlaidas nebus išieškomos.
6.5. Teismui tenkinus pareiškėjos skundą, vykdomasis dokumentas bus persiųstas kitam antstoliui tolimesniam vykdymui be papildomų teisminių ginčų. Todėl teismas nepagrįstai ir formaliai nurodė, jog gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas bei pažeisti pareiškėjos turtiniai interesai. Pareiškėja nepateikė jokių prieštaravimų dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. teismo sprendimo Nr. e2-1239-277/2018, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo. Taigi skolininkė nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jos teisės. Pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nieko nepasisako dėl jos pačios pareigos vykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodė tik formalius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir išieškotoja turi teisę reikalauti, kad jis būtų vykdomas priverstine tvarka.
7. Pareiškėja UAB „Palūšės turas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį, rezoliucinėje dalyje nurodant, jog vykdymo veiksmai sustabdomi nuo 2019 m. gegužės 15 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė 2019 m. gegužės 5 d. Prašymas teisme gautas 2019 m. gegužės 6 d. Teisėjas 2019 m. gegužės 7 d. rezoliucija prašymo nagrinėjimą paskyrė 2019 m. gegužės 13 d. ir pareikalavo iš antstolės pateikti vykdomąją bylą iki prašymo nagrinėjimo. Teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuri pasirašyta tik 2019 m. gegužės 17 d., perkėlė prašymo nagrinėjimą į 2019 m. gegužės 23 d., kadangi antstolė nepateikė vykdomosios bylos. Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos arba per 7 darbo dienas, jei teismui reikalingi papildomi įrodymai. Todėl nagrinėjamoje byloje teismo procesinis sprendimas byloje turėjo būti priimtas ne vėliau, kaip 2019 m. gegužės 15 d. Tačiau teismas nutartį priėmė, praėjus 8 dienoms nuo įstatyme numatyto termino pabaigos.
7.2. Teismas pažeidė konstitucinį įstatymo viršenybės ir teisėtų lūkesčių principą, kadangi pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad jos prašymas bus išnagrinėtas ne vėliau, kaip 2019 m. gegužės 15 d. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
7.3. Pareiškėja, 2019 m. gegužės 20 d. patikrinusi savo atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą, sužinojo, jog antstolė areštavo jai priklausančias lėšas. Taigi įmonės veikla buvo sustabdyta, ir tai dar labiau apsunkino Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo vykdymą. Pagrindinė pareiškėjos veikla yra susijusi su apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu pagal 2017 m. birželio 27 d. koncesijos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo, pagal kurį ir yra išduotas vykdomasis dokumentas, todėl tikėtina, kad jis bus panaikintas.
7.4. Teismui pažeidus pareiškėjos teisėtų lūkesčių principą, įmonė negali vykdyti veiklos, užsakyti prekių, atsiskaityti su prekių tiekėjais, mokėti darbo užmokesčio įmonės darbuotojams, mokėti koncesijos mokestį, numatytą koncesijos sutartyje, todėl pareiškėjai sunku gauti pajamas, iš kurių galėtų atsiskaityti su išieškotoja. Be to, iškyla grėsmė viso viešosios ir privačiosios partnerystės projekto „Turizmo komplekso (duomenys neskelbtini) plėtra“ įgyvendinimui, nes pareiškėja, negalėdama disponuoti savo turtu, negali vykdyti aktyvios reklaminės kampanijos, todėl negalės pritraukti lankytojų bei pasiekti 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 728 bei koncesijos sutartyje numatytą 10 000 lankytojų apimtį per metus. Antstolė nesiaiškino ir neieškojo kito turto, kurį galėtų areštuoti. Teismui priėmus nutartį vėliau, nei numatyta įstatyme, antstolė sąmoningai pasinaudojo šia aplinkybe. Pranešimas apie prašymą antstolei buvo įteiktas 2019 m. gegužės 17 d., o kitą darbo dieną antstolė areštavo pareiškėjos lėšas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotasis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo tenkinti antstolės S. K. atskirąjį skundą ir atmesti pareiškėjos UAB „Palūšės turas“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. CPK 144 straipsnyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant užtikrinti ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimo tenkinimo atveju priimto teismo sprendimo vykdymą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jokio ieškinio su tam tikru savarankišku reikalavimu, kurį reikėtų užtikrinti taikant CPK 145 straipsnį, teismui nėra pareiškusi. Todėl teismas negalėjo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolė pagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog teismo nutartyje turi būti nurodytas ne formalus, o konkretus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja yra tik deklaratyviai nurodžiusi, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai pasunkėtų finansinė našta, nes reikėtų padengti vykdymo išlaidas tiek antstolei, tiek kitam antstoliui, kuris vykdys išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1239-277/2018.
8.2. Išieškotoja sutinka su antstolės atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK, net ir esant pagrindui persiųsti vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui, taikytos priverstinio vykdymo priemonės nepanaikinamos, o vykdomąjį dokumentą persiuntęs antstolis vykdymo išlaidas išieško tik už atliktus veiksmus. Kitas antstolis vykdymo išlaidas gali išieškoti tik už taikytas papildomas priverstinio vykdymo priemones bei atlygį antstoliui, kuris proporcingas išieškotai skolos daliai. Todėl darytina išvada, jog iš skolininko dvigubos vykdymo išlaidos nebus išieškomos. Pagal CPK 590 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Išieškotoja pareiškėjai yra perdavusi naudoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurie yra antstolės veiklos teritorijoje. Pareiškėja, užsiimdama apgyvendinimo paslaugų teikimu turi ir kito turto, reikalingo turistų apgyvendinimui, kadangi pagal koncesijos sutarties sąlygas pareiškėja teikia atsakovei ketvirčio ir metines ataskaitas, kuriose nurodo įsigytą veiklai vykdyti turtą (investicijas). Todėl pareiškėjos teiginys, kad ji visai neturi jokio turto paslaugų teikimo vietoje, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
8.3. Teismas visiškai neįvertino išieškotojos teisėtų interesų ir neužtikrino suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros. Nuo to laiko, kai buvo pasirašytos koncesijos ir nuomos sutartys, pareiškėja nėra sumokėjusi išieškotojai nė vienos nuomos mokesčio įmokos. Todėl teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė vien tik į skolininkės interesus.
8.4. CPK nenumato galimybės ištaisyti, patikslinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio. Pakeitus pagal pareiškėjos atskirąjį skundą teismo nutarties rezoliucinę dalį, būtų retrospektyviai naikinami iki nutarties priėmimo vykdomojoje byloje antstolės atlikti teisėti veiksmai. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Taigi antstolės veiksmai buvo atlikti teisėtai ir laiku. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė vėliau, nei nustatyta įstatyme, dėl techninių LITEKO sistemos sutrikimų. Todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas teismo nutarties rezoliucinės dalies keitimui.
9. Pareiškėja UAB „Palūšės turas“ nesutinka su antstolės S. K. atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Antstolė nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjos kasa yra jos veiklos teritorijoje. Pareiškėjos kasos vieta pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, pareiškėjos direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 18/06/04 buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kitas įmonės turtas būtų antstolės veiklos teritorijoje nėra. Dalis išieškotojos nurodyto turto šiuo metu yra nurašyta, kita dalis – perleista tretiesiems asmenims.
9.2. Antstolė sąmoningai siekia klaidinti teismą, nurodydama, kad skundo tenkinimo atveju, vykdomoji byla būtų persiųsta kitam antstoliui, o priverstinio vykdymo priemonės yra nepanaikinamos. Tačiau skundo tenkinimo atveju, vykdomoji byla būtų ne baigiama, o nutraukiama. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kai vykdomasis dokumentas yra priimtas neteisėtai vykdyti, vykdomoji byla yra nutraukiama. Tokiu atveju, vykdomasis dokumentas turėtų būti ne persiųstas kitam antstoliui, o grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis), o visos antstolės taikytos vykdymo priemonės, kurių neteisėtai ji ėmėsi grubiai pažeisdama imperatyviąsias įstatymo normas, antstolės patvarkymu privalo būti panaikintos (CPK 629 str. 2 d.) ir jokių vykdymo išlaidų paskirstymo proporcingai antstolės atliktiems darbams negali būti.
9.3. Pareiškėja 2019 m. gegužės 15 d. yra pateikusi kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo panaikinimo, nes egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos kasacinį skundą, o 2019 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė šio sprendimo vykdymą iki tol, kol bus išnagrinėta byla kasacine tvarka. Kadangi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų bus išnagrinėtas greičiau, nei byla kasacine tvarka, todėl bet kokiu atveju vykdomosios bylos vykdymas bus sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja ginčija antstolės 2019 m. kovo 25 d. patvarkymą, kuriuo buvo priimtas vykdyti Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1239-277/2018, kadangi pareiškėjos, esančios skolininke vykdomojoje byloje, buveinė ir turtas nėra antstolės veiklos teritorijoje. Todėl pareiškėja prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, kadangi gali pasunkėti pareiškėjos finansinė našta, nes jai tektų padengti vykdymo išlaidas antstolei, kurios veiksmai skundžiami, ir kitam antstoliui, kuris pagal CPK privalės atlikti vykdymo veiksmus.
14. Vykdomasis raštas buvo išduotas pagal Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1239-277/2018, kuriuo iš atsakovės UAB „Palūšės turas“ ieškovei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai buvo priteista 26 922,93 Eur nuomos mokesčio ir delspinigių. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo palikęs minėtą sprendimą nepakeistą. Atsakovė (nagrinėjamoje byloje – pareiškėja) pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 31 d. priėmė. Kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi taip pat sustabdė Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6161-763/2019, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolės 2019 m. kovo 25 d. patvarkymo, sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Taigi vykdomojo rašto, kurio priėmimo vykdyti patvarkymas yra ginčijamas, vykdymas yra sustabdytas kasacinėje byloje, kurioje tikrinamas vykdomo teismo sprendimo pagrįstumas. Atitinkamai yra sustabdytas ir bylos, kurioje yra sprendžiamas antstolės veiksmų, priimant vykdomąjį raštą vykdyti, teisėtumo klausimas, nagrinėjamas. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra tikėtinai pagrįstas, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeidžia vykdymo proceso šalių (skolininkės ir išieškotojos) teisių ir interesų pusiausvyros.
16. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė teismui 2019 m. gegužės 5 d. Teismas prašymą priėmė 2019 m. gegužės 7 d. rezoliucija ir įpareigojo antstolę pateikti vykdomąją bylą iki 2019 m. gegužės 13 d. numatyto prašymo nagrinėjimo. Tačiau antstolė vykdomosios bylos nepateikė, todėl teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi atidėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ir paskyrė rašytinį teismo posėdį 2019 m. gegužės 23 d. bei pakartotinai įpareigojo antstolę iki teismo posėdžio pateikti vykdomąją bylą.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pranešimas antstolei elektroninėje byloje per EPP sistemą suformuotas tinkamai, tačiau iš teismui pateikto Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus IT sistemų administratoriaus pranešimo nustatyta, kad dėl 2019 m. gegužės 7 d. neveikusios laiko žymų tarnybos teikiamos paslaugos, LITEKO buvo suformuota nemažai dokumentų su blogais el. parašais, todėl galimos pasekmės: šių dokumentų negalės peržiūrėti EPP vartotojai; jeigu blogai suformuotas dokumentas pridėtas kaip priedas prie lydraščio (pranešimo, šaukimo ir t.t.), lydraščio nepavyks pasirašyti ir išsiųsti; ant blogai suformuoto dokumento teisėjas negalės uždėti rezoliucijos; blogai suformuoto dokumento pasirašyti pakartotinai ir taip jį „pataisyti“ neįmanoma, ir kitos rašte išvardintos pasekmės.
18. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog tiek antstolė laiku nepateikė vykdomosios bylos, tiek teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per ilgesnį, nei CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, terminą dėl techninių LITEKO sistemos sutrikimų. Todėl nei antstolės, nei teismo neteisėtų veiksmų nėra. Pažymėtina, jog CPK nuostatos nenumato galimybės teismui nustatyti, jog tam tikras teismo procesinis veiksmas įsigalioja ir turi būti vykdomas anksčiau, negu yra priimama teismo nutartis, kuri nustato ar įpareigoja atlikti tuos procesinius veiksmus. Pažymėtina, jog tokia galimybė taip pat pažeistų šalių teisinius interesus bei teisėtus lūkesčius.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.