Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko perdavimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti A. M. 2016 m. birželio 1 d. 10 val. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose perduoti nepilnametį E. M. motinai V. M.. Atsakovui laiku neperdavus vaiko motinai, V. M. turi teisę pasiimti E. M. iš tos vietos, kur tuo metu vaikas yra, o A. M. įpareigojamas perduoti vaiką ir jokiais būdais netrukdyti jo perdavimui. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti A. M. 2016-06-01 10 val. perduoti nepilnametį E. M. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu jos nepilnamečio sūnaus E. M. gyvenamoji vieta nuo 2016 m. birželio 1 d. nustatyta su ieškove. Teismas nurodė, kad adaptaciniu periodu iki 2016 m. birželio 1 d. būtina užtikrinti E. M. besąlyginį bendravimą su motina V. M. bei psichologo konsultacijas, tačiau atsakovas trukdo vaikui susitikti su ieškove, išveža jį tuo metu, kai kitoje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis privalo leisti vaikui pasimatyti su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

Teismas vertino, kad vaiko perdavimo išieškotojui veiksmai turi savo specifiką ir negali būti sprendžiami anksčiau, nei sueis sprendime nurodyta data – 2016-06-01. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris iš esmės išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

V. M. reikalinga antstolių pagalba dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. dėl vaiko perdavimo jai atliekant priverstinius vykdymo veiksmus. 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės nuomone, nebus antstolių priverstinai vykdomas.

Pagal dabartinę Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, toks sprendimas, A. M. jo geranoriškai nevykdant, antstolių nebus priimtas vykdyti kaip savaime besirealizuojantis, nes jame nėra nustatyta A. M. pareigos perduoti vaiką V. M.. Esant tokiam sprendimui, antstoliai nebent gali konstatuoti faktines aplinkybes, jog vaikas motinai neperduodamas, tačiau negali atlikti jokių priverstinių vykdymo veiksmų.

Ieškovė nesutinka, kad jos ieškinys dėl įpareigojimo perduoti vaiką negali būti sprendžiamas anksčiau, nei sueis sprendime nurodyta data - 2016-06-01. Šis ieškinys yra su atskirais reikalavimais, kurie yra išvestiniai, o 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra pagrindas (įrodymas) tokiam ieškiniui tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tai teismo turėtų būti tenkinamas ir jos išvestinis reikalavimas dėl vaiko perdavimo jai ir tai turėtų būti daroma operatyviai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi, nuo 2016 metų birželio 1 d. E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su V. M.. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko perdavimo, prašydama įpareigoti A. M. 2016 m. birželio 1 d. 10 val. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose perduoti nepilnametį E. M. motinai V. M., numatyti, kad atsakovui laiku neperdavus vaiko motinai, V. M. turi teisę pasiimti E. M. iš tos vietos, kur tuo metu vaikas yra, o A. M. įpareigojamas perduoti vaiką ir jokiais būdais netrukdyti jo perdavimui. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti A. M. 2016-06-01 10 val. perduoti nepilnametį E. M. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

CPK 764 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje nuo 2016 metų birželio 1 d. vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį vertino kaip perteklinį ir tuo pagrindu ieškinį pagrįstai atsisakė priimti. Kadangi vaiko gyvenamoji viena nuo 2016 m. birželio 1 d. yra nustatyta su apeliante, iki šios datos vykdymo veiksmai negali būti pradėti, o sprendimo vykdymo procese, suinteresuotos šalys civilinio proceso tvarka gali kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 271 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama nepakeista. Kadangi atskirasis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.