Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Rimvydui Paulauskui, nukentėjusiajai O. O. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, neištekėjusi, turinti 6 vaikus, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 5 klasių išsilavinimo, nedirbanti, teista 2009-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. (2 epizodai);

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, neištekėjusi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamosios A. J. ir E. I. panaudodamos fizinį smurtą bei grasindamos tuoj pat jį panaudoti, panaudodamos specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą: 2011 m. vasario 10 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai S. S. atrakinus buto duris ir tokiu būdu įsileidus į butą E. I. ir A. J., E. I., veikdama bendrininkų grupėje su A. J., paėmusios S. S. už rankų, nuvedė ją į kambarį, kur pargriovė ant grindų, A. J. delnu uždengė nukentėjusiajai burną, reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, E. I. numovė nuo S. S. rankos pirštų auksinį vestuvinį žiedą, 500 litų vertės, auksinį žiedą, 800 litų vertės, A. J. laikant gulinčią S. S. prispaudus ją prie grindų, E. I. su atsineštu iš virtuvės buitinės paskirties kirvuku grasino nukapoti S. S. rankų pirštus, tokių būdu baugindamos nukentėjusiąją reikalavo atiduoti pinigus, iš nukentėjusiosios piniginės pagrobė 740 litų, nuo S. S. kaklo nuėmė auksinę grandinėlę su kryželiu, 300 litų vertės. Panaudoto smurto pasekoje nukentėjusiajai S. S. nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu E. I. ir A. J., veikdamos bendrininkų grupe, pagrobė S. S. priklausančio turto už 2340 litų.

Taip pat kaltinamosios A. J. ir E. I. panaudodamos fizinį smurtą bei grasindamos tuoj pat jį panaudoti, panaudodamos peilį, pagrobė svetimą turtą: 2011 m. kovo 7 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nukentėjusiajai O. O. V.atrakinus buto duris ir tokiu būdu įsileidus į butą A. J. ir E. I., A. J., veikdama bendrininkų grupe su E. I., apkabino Oną O. V. per pečius ir prie jos krūtinės prikišo peilį, grasino nupjauti pirštus, tokiu būdu panaudodamos fizinį smurtą ir grasindamos tuoj pat jį panaudoti bei panaudodamos peilį, E. I. reikalavo parodyti slėptuvę, kur laiko paslėpusi pinigus. Įbauginta O. O. V. atidavė 5000 JAV dolerių (kurių vertė 12 350 litų), E. I. iš nukentėjusios O.O. V. kambario pagrobė 400 JAV dolerių (kurių vertė 988 litų) ir 3000 litų įvairiomis kupiūromis. Tokiu būdu E. I. ir A. J., veikdamos bendrininkų grupe, iš viso pagrobė O. O. V. priklausančius 16 338 litus.

Dėl 2011-02-10 S. S. turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą bei grasinant tuoj pat jį panaudoti, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą

Kaltinamoji A. J. savo kaltės nepripažino. Kur buvo 2011 m. vasario 10 d. neatsimena, pamena tik, kad buvo registruotis pataisos inspekcijoje, kur privalo ateiti kiekvieno mėnesio 10 dieną nuo 13 val. iki 22 val. Registracija trunka apie 10 min., jei nėra žmonių, o jei yra daugiau žmonių – apie 1 val. Pas nukentėjusiąją S. S. bute adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, net nežino kur tokia gatvė yra. Klaipėdoje gyvena jau apie 2 metus. Su E. I. susipažino Marijampolės turguje, kur pardavinėjo vaikiškus rūbelius. Vėliau E. I. atvyko į Klaipėdą, norėjo susirasti darbą, gyveno kurį laiką jos bute – 2011 m. kovo mėnesio pradžioje prabuvo apie vieną savaitę, po to išvažiavo, tačiau po kelių dienų grįžo. Ji sakydavo E. I., kad eina ubagauti, nes neturėdavo pinigų, ir 2011 m. kovo 17 d. E. I. paprašė parodyti, kaip tai vyksta. Tuomet jos nuėjo prie buto, paskambino į duris ir paprašė maisto. Tą dieną jas policija ir sulaikė. Anksčiau su E. I. po butus nebuvo vaikščiojusi.

Kaltinamoji E. I. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2011 m. vasario 10 d. buvo Marijampolėje, o ne Klaipėdoje. Rumpiškės gatvėje iš viso nėra buvusi.

Liudytoja R. M. parodė, jog dirba „Caritas“ organizacijoje ir prižiūri S. S.. S. S. gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ji S. S. lankydavo kasdien, išvirdavo jai valgyti. Atėjus 2011-02-10 apie 13.30 val. pas S. S., ši neatidariusi durų ėmė šaukti, kad ją sumušė, kad reikia kviesti policiją. Tai pat sakė, kad negali atidaryti durų, nes išnešė raktus. Vėliau S. S. rado atsarginius raktus ir ją įleido. Įėjusi į butą ji pamatė, kad butas visas suverstas, o S. S. veidas buvo nubrozdintas. S. S. pasakojo, kad įsileido dvi tamsaus gymio moteris, vieną panašią į romę. Pradžioje vyko draugiškas pokalbis, tačiau vėliau, uždarius duris, moterys pradėjo reikalauti pinigų, paėmusios bute buvusį kirvuką, skirtą mėsai kapoti, grasino kirvuku nukirsti pirštus ir kojas. Taip pat S. S. sakė, kad atėjusios moterys iš jos pavogė žiedus, auksinę grandinėlę su pakabuku, pensiją, kiek tiksliai pinigų – nežino. S. S. sunkiai juda, tačiau jos regėjimas geras, akiniai jai reikalingi tik skaitymui. Ji yra apišvietusi, inteligentiška, protinga moteris. Ji įsidėmėjo užpuolikių veidus, negalėjo joms priešintis, nes užpuolikės grąsino nukapoti pirštus.

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-11 nukentėjusiosios S. S. duotų parodymų matyti, kad ji apklausta liudytoja parodė, jog 2011-02-10 apie 12.40 val. jai paskambino į duris. Ji jas atidarė, nes pagalvojo, kad atėjo globėja R. M., tačiau prie durų stovėjo dvi merginos: pirma panaši į čigonę, antra stamboka, aukšta. Viena iš tų merginų paprašė jos tušinuko, ji nuėjo į kambarį jo paimti, o duris paliko atidarytas. Kai grįžo, abi moterys jau stovėjo buto koridoriuje. Tuomet moterys paprašė vandens. Grįžus atgal į koridorių, čigonė užspaudė jai ranka burną, abi merginos paėmė ją už parankių ir nuvedė į kambarį, parvertė ją ant grindų ir pradėjo reikalauti pinigų. Čigonė laikė burną, kad ji nešauktų. Tuomet kita mergina nuėmė jai nuo kairės rankos vestuvinį žiedą, 500 litų vertės, bandė nuimti ir kitą, tačiau nepavyko, todėl jai teko pačiai nusiimti kitą auksinį žiedą, 800 litų vertės. Po to abi merginos reikalavo pinigų, ji sakė, kad neturi. Tuomet antra mergina nuėjo į virtuvę ir paėmė iš ten kirvuką, skirtą mėsai kapoti, pridėjo jai prie gerklės ir vėl reikalavo pinigų. Čigonė pradėjo kambaryje ieškoti pinigų, rado piniginę stalčiuje, paėmė iš jos 740 litų. Kita mergina visą tą laiką buvo pasilenkusi prie jos, rankoje turėdama tą kirvuką, ir grasino jai, kad jeigu ji šauks, nukapos pirštus. Po to abi merginos pradėjo vaikščioti po visą butą ir ieškoti pinigų bei aukso. Vėliau stambioji mergina ją gulinčią apieškojo, nuėmė nuo kaklo auksinę grandinėlę su kryžiuku, 300 litų vertės. Išeidamos iš buto merginos paliko ją gulinčią ant grindų, o buto duris užrakino rastais raktais (t. 1, b.l. 68-69).

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-08 nukentėjusiosios S. S. duotų parodymų matyti, kad ji papildomai apklausta kaip liudytoja patvirtino, kad jos 2011-02-11 duoti parodymai yra teisingi. 2011-02-11 ji buvo apklausta tyrėjos Jūrininkų ligoninėje. Perskaičiusi surašytą apklausos protokolą vėl prisiminė įvykį, dėl ko pasijuto blogai ir nebegalėjo jame pasirašyti. Vėliau tyrėja buvo dar kartą atvažiavusi į ligoninę, tačiau dėl širdies ligos ir sužalojimų ji nevaldė savo dešinės rankos, dėl ko nesugebėjo pasirašyti. Tvirtina savo parodymus, duotus 2011-03-24 atpažinimo metu. Tų merginų ji tikrai per televiziją nematė, kadangi nei jos palatoje Jūrininkų ligoninėje, nei slaugos skyriuje Palangoje televizoriaus nėra (t. 1, b.l. 72-74).

Iš 2011-02-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įvykio vietoje paimti DNR mėginys nuo piniginės, popieriaus skiautė nuo kirvio koto, virtuvinis kirvis. Nuo virtuvinio kirvio geležties paimtas rankos pėdsakas ant daktiloplokštelės Nr. 1, nuo numesto stalčiaus paimtas rankos pėdsakas ant daktiloplokštelės Nr. 2, bei nuo popierinės dėžutės paimti rankos pėdsakai ant daktiloplokštelių Nr. 3, 4 (t.1, b.l. 56-59).

Iš 2011-02-11 daikto apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 2011-02-10 įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtas virtuvinis kirvukas (t. 1, b.l. 60-61).

Iš 2011-03-28 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 180 matyti, jog tirti pateiktas kirvukas yra buitinės-ūkinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b.l. 63-64).

Iš 2011-03-16 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 105 matyti, jog du rankų pirštų pėdsakai, aptikti 2011-02-10 įvyko vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 ir Nr. 2 asmeniui identifikuoti tinka (t. 1, b.l. 100-101).

Iš 2011-03-29 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 181 matyti, jog du rankos pirštų pėdsakai, aptikti 2011-02-10 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra palikti E. I. kairės rankos nykščio ir bevardžio pirštais (t. 1, b.l. 104-106).

Iš 2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog atpažinimo iš nuotraukų metu nukentėjusioji S. S. atpažino E. I., kaip ją apiplėšusią merginą, buvusią kartu su kita, kurią ji vadina „čigone“. Nurodė, kad būtent ši mergina jai nuėmė nuo rankos vestuvinį žiedą, bandė nuimti kitą žiedą, ji atsinešė iš virtuvės kirvuką, laikė prie galvos, gerklės, šaukė, kad nukapos pirštus, ji apieškojo, nuėmė nuo kaklo grandinėlę su kryžiuku (t. 1, b.l. 77-80).

Iš 2011-03-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog atpažinimo iš nuotraukų metu nukentėjusioji S. S. atpažino A. J., kaip ją apiplėšusią merginą, kurią savo apklausos metu ji pavadino „čigone“. Nurodė, kad būtent ji kartu su kita mergina užpuolė ją bute koridoriuje, parvertė ant grindų, reikalavo pinigų, ji buvo užspaudusi burną ranka, liepė tylėti. Ji pirma pradėjo bute ieškoti pinigų, kai stambesnioji mergina laikė prispaudusi kirvuką (t. 1, b.l. 81-84).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 542/11 (03) matyti, jog tyrimui pateiktuose S. S. medicininiuose dokumentuose (Klaipėdos GMP kvietimo kortelėse) konstatuoti du įdrėskimai kairiame skruoste. Nurodytus du odos įbrėžimus kairiame skruoste S. S. galėjo įgauti paveikus skruosto sritį kietais aštriais daiktais, galimai nagais ar pan., neužilgo iki kreipiantis medicininės pagalbos, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-02-10. Odos įbrėžimų lokalizacija leidžia teigti, kad jie galėjo gautis ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Tokie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš tirtų medicininių dokumentų - įrašų ligos istorijose, matyti, kad S. S. gydyta dėl anksčiau diagnozuotų ligų, kurios po patirto streso paūmėjo (t. 1, b.l. 89-90).

Iš Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos 2012-03-05 atsakymo į 2012-03-02 užklausą matyti, jog 2011-02-10 ir 2011-03-07 dienomis A. J. į pataisos inspekciją nebuvo atvykusi (t. 4, b.l. 140).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų E. I. ir A. J. kaltė dėl joms inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, atpažinimo iš nuotraukų protokolais.

Abi kaltinamosios savo kaltės nepripažino: A. J. teigė, jog 2011 m. vasario 10 d. buvo registruotis pataisos inspekcijoje, o ką dar veikė tą dieną neprisimena, tačiau S. S. bute tikrai nebuvo; E. I. teigė, jog tą dieną Klaipėdoje nebuvo, o buvo Marijampolėje. Tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš atpažinimo pagal pateiktas fotonuotraukas protokolų, nukentėjusioji S. S. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino abi kaltinamąsias. Tai, kad atpažinimas vyko iš fotonuotraukų, o ne gyvai, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios atpažinimo patikimumu, kadangi, kaip matyti iš atpažinimo protokolų, atpažinimas vyko slaugos ligoninėje, kur S. S. atsidūrė dėl pablogėjusios sveikatos būklės, dėl ko ir buvo pasirinktas asmenų atpažinimo procedūra pagal nuotraukas, o ne gyvai (LR BPK 192 str. 5 d.). Iš tyrėjos O. M. 2011-02-11, 2011-02-25 tarnybinių pranešimų matyti, kad nukentėjusioji sukrėsta įvykio buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių ir neturėjo fizinės galimybės pasirašyti liudytojo apklausos protokole, sunkiai valdė dešinę ranką ( t.1, b.l. 70-71), todėl atpažinimas parodant asmenis nukentėjusiajai būtų tik dar labiau sutrikdęs jos sveikatą. Kad po patirto streso paūmėjo S. S. anksčiau diagnozuotos ligos patvirtino savo išvadoje ir teismo medicinos ekspertas R.P. P. ( t.1, b.l. 89-90). Atpažinimo metu S. S. pateiktos įtariamųjų fotonuotraukos buvo tarp kitų panašios išvaizdos moterų nuotraukų, tarp jų ir romų tautybės, t.y. laikytasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 192 str. 1 d. reikalavimų. Tai, kad atpažinimo protokole aiškiai nenurodyta, pagal kokius požymius nukentėjusioji atpažino kaltinamąsias nesudaro pagrindo nesivadovauti šiais atpažinimo protokolais ir juos atmesti kaip nepatikimus įrodymus, nes nukentėjusioji atpažinimo metu detaliai nurodė kiekvienos iš kaltinamųjų veiksmus, išskyrė kaltinamąsias, vieną iš jų vadino čigone. Todėl vertinant įrodymų visumą, nukentėjusiosios S. S. parodymus ir parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolus, teismas laiko patikimais ir remiasi jais darydamas išvadas dėl kaltinamųjų A. J. ir E. I. kaltės. Nukentėjusioji S. S. apklausos metu nenurodė, jog kaltinamosios buvo su kaukėmis, užsidengusios veidus ar kt., dėl ko laikytina, kad ji turėjo galimybę įsidėmėti ją apiplėšusių moterų veidus ir vėliau jas atpažinti. Prieš atpažinimą apklausta nukentėjusioji S. S. apibudino įtariamųjų požymius, ypatybes, nurodė jų lytį, kūno sandarą, tautybę. Prieš atpažinimą nukentėjusioji visą laiką buvo gydymo įstaigose ir pamatyti kaltinamąsias neturėjo galimybės. Parodymų atpažinti metu surašyti protokolai laikantis BPK 179 str. reikalavimų, protokolus pasirašė tyrimo veiksmą atlikęs pareigūnas, atpažįstančioji ir atpažinime dalyvavę asmenys. Be to, kaip nurodė liudytoja R. M., prižiūrinti S. S., nukentėjusioji tik sunkiai juda, tačiau jos regėjimas yra geras, ji yra šviesaus proto. Pagrindą netikėti kaltinamosios A. J. parodymais sudaro ir tai, kad nors ji nurodė įvykio dieną buvusi registruotis pataisos inspekcijoje, tačiau iš pataisos inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad šią dieną į pataisos inspekciją kaltinamoji nebuvo atvykusi (t. 4, b.l. 140). Nors atpažinimas yra vienintelis kaltinamosios A. J. kaltės įrodymas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik parodymo atpažinti protokolu. LR BPK 301 str. 2d. numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamųjų parodymo nukentėjusiajai S. S. atpažinti rezultatais ir konstatuoti, kad tie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nukentėjusioji, kaip to reikalauja LR BPK 191 str, pirmiau buvo apklausta apie aplinkybes, kuriomis ji matė ar kitaip įsidėmėjo ją užpuolusius asmenis, taip pat apie jų žymes ir ypatybes. Tokias žymes ir ypatybes, pagal kurias ji atpažino kaltinamąsias, ji nurodė šių ikiteisminių tyrimo veiksmų metu. Kaltinamosios E. I. parodymus apie tai, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo Klaipėdoje, paneigia įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiosios S. S. bute, adresu Rumpiškės g. 2-3, Klaipėdoje, rasti rankų pėdsakai, kurie, pagal specialisto išvadą, yra palikti būtent kaltinamosios E. I.. Nors kaltinamoji E. I. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigia, kad nebuvo įvykio vietoje, kokiu būdu S. S. bute atsirado jos pirštų atspaudai nežinanti, tokie kaltinamosios parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinamosios E. I. kaltę, kaip minėta, įrodo įvykio vietoje rasti jos pirštų atspaudai, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolas. Kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką. Įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvinio kirvio geležties ir nuo stalčiaus buvo paimti pirštų pėdsakai. Apžiūra atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ir įrodymų rinkimo leistinumo taisyklių, protokolas pasirašytas įvykio vietos apžiūroje dalyvavusių asmenų-tyrėjo, specialisto, nukentėjusiosios S. S.. Pirštų atspaudų paėmimas įformintas tinkamai, įpakavimas nepažeistas, dėl to teismui nekyla abejonių ir pašalina klaidos ar atsitiktinumo galimybę užfiksuojant įvykio vietos apžiūros duomenis bei panaudojant gautus duomenis specialisto išvadai gauti. Pagal ištirtus pirštų atspaudus buvo padaryta kategoriška specialisto išvada, kad įvykio vietoje rasti du rankos pirštų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloplokštelių Nr. 1 ir Nr. 2, yra palikti E. I. kairės rankos nykščio ir bevardžio pirštais ( t.1, b.l. 104-105). Ši išvada teismui nekelia abejonių, teismas tai laiko patikimu, gautu laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, tinkamai procesiškai užfiksuotu įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamosios E. I. kaltę. Įvykio vietos apžiūros metu rasti rankos pirštų pėdsakai, pagal specialisto išvadas, yra palikti tik kaltinamosios E. I. rankų pirštais. Iš nukentėjusiosios ir kaltinamosios E. I. parodymų seka, kad E. I. su nukentėjusiąja nebuvo pažįstama, anksčiau jos bute nėra buvusi. Kaltinamosios E. I. palikti pirštų atspaudai rasti nukentėjusiosios bute ant stalčiaus ir ant kirvuko, todėl bet koks atsitiktinis E. I. pirštų atspaudų atsiradimas minėtame bute atmestinas. Taigi, kaip matyti, abiejų kaltinamųjų parodymai nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko teismas juos vertina kritiškai kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu abejoti nukentėjusiąja, kad būtent kaltinamosios ją apiplėšė, teismas neturi pagrindo, kadangi ji anksčiau kaltinamųjų nepažinojo ir nenustatyta jokių duomenų, kad ji turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti kaltinamąsias. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prieš nukentėjusiąją S. S. ne tik buvo pavartotas fizinis smurtas (ji buvo pargriauta ant žemės, jai užspausta burna), bet ir, kaip nurodė nukentėjusioji, panaudotas buitinės paskirties kirvukas, skirtas mėsai, kapoti, kuriuo jai buvo grasinta nukapoti pirštus, ir pagrobtas jos turtas. Šiuos nukentėjusios parodymus dėl panaudoto smurto apimties patvirtina specialisto išvada Nr. G 542/11 (03), kurioje nurodyta, kad du įdrėskimus kairiajame skruoste S. S. galėjo įgauti paveikus skruosto sritį kietais aštriais daiktais, galimai nagais ar pan. Be to, ant kirvuko rasti pirštų anspaudai sutapo su kaltinamosios E. I. antspaudais. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Kaip nurodė nukentėjusioji S. S., jai buvo grasinama buitiniu kirvuku, jį pridėjus prie gerklės, taip pat grasinant nukapoti pirštus. Nors nukentėjusiajai įbauginti panaudotas buitinis kirvukas nebuvo specialiai pritaikytas žmogui žaloti, tačiau jo net neperdirbant ar specialiai neparuošiant buvo galima sunkiai sužaloti žmogų ar net atimti jam gyvybę, dėl ko šiuo atveju panaudotas kirvukas pripažintinas specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Įvertinus situaciją, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus ( 86 metai), ją, jos pačios bute užpuolė dvi jaunos moterys, ir reikalavo pasakyti kur yra pinigai, grasindamos buitiniu mėsai kapoti skirtu kirvuku, teismas daro išvadą, kad šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajai situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą, todėl grasinimas laikytinas realiu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. S. parodymais dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto apimties, pagrobtų daiktų kiekio ir vertės. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. M., teigdama, kad nukentėjusioji turėjo pinigų ir auksinių papuošalų- žiedus, grandinėlę su pakabuku, laikė namuose pensiją. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta, jog iš nukentėjusiosios turtas buvo pagrobtas bendrais kaltinamųjų veikamais, panaudojant fizinį smurtą bei grasinant tuoj pat jį panaudoti, naudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, dėl ko abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2011-03-07 O. O. V. turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą bei grasinant tuoj pat jį panaudoti, panaudojant peilį

Kaltinamoji A. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2011 m. kovo 7 d. buvo senajame turguje. Ją ten matė visi pažįstami, nes ji su daug kuo bendrauja, eina ką nors pasiskolinti. Kokiu tiksliai laiku buvo turguje, neatsimena. Pas nukentėjusiąją bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebuvo, kur ši gatvė yra, nežino.

Kaltinamoji E. I. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog 2011 m. kovo mėn. paskambino A. J., su kuria susipažino Marijampolėje, kai ši pardavinėjo turguje vaikiškus rūbelius, ir pasiprašė leisti pagyventi pas ją Klaipėdoje. Atvykusi į Klaipėdą 2011 m. kovo mėn. pradžioje norėjo susirasti darbą. Iš viso Klaipėdoje prabuvo apie 2 savaites, gyveno visą laiką pas A. J.. 2011 m. kovo 7 d. A. J. išėjo į turgų, o ji su vaikais liko namuose. Būnant bendroje virtuvėje su kaimynais, prie jos priėjo iš matymo pažįstama lietuvių tautybės moteris ir papasakojo, kad žino moterį, kuri turi pinigų, ir jai (E. I.) reikės tik šią moterį užkalbinti, o ji paims pinigus. Kadangi ji tuo metu neturėjo pinigų, su pasiūlymu sutiko. Tuomet ji mobiliojo ryšio telefonu iškvietė taksi ir su iš matymo pažįstama moterimi nuvažiavo į kitą miesto galą, prie penkiaaukščio namo, tiksliai nežino kur, nes nepažįsta Klaipėdos. Perėjo keletą butų, kol surado reikiamą. Tuomet ji paskambino į duris, o su ja buvusi moteris atsistojo truputį už sienos, kad nesimatytų. Nukentėjusiajai atidarius duris, ji paklausė, ar ši nenuomoja buto. Nukentėjusioji buvo labai šneki, pakvietė užeiti, sakė, kad gyvena viena, pati buto nenuomoja, bet žino, kas tai daro. Tuo metu toliau stovėjusi jos pažįstama linktelėjo galva, kad tai ir yra ta moteris, kurios jos ieškojo. Įėjus į butą, nukentėjusioji jai pasiūlė arbatos ir jos abi nuėjo į virtuvę, o su ja atvykusi moteris nuėjo į kambarį ieškoti pinigų. Nukentėjusioji tos kitos moters nematė. Ji su nukentėjusiąja šnekučiavosi apie valandą laiko. Po to nukentėjusioji išgirdo, kad kažkas dar yra kambaryje, ir nuėjo pažiūrėti. Nuėjusi pradėjo rėkti. Tuomet ji nukentėjusiąją sulaikė ir liepė nerėkti, pareikalavo atiduoti pinigus. Ši atsakė, kad neturi. Tuomet ta kita moteris atsinešė iš virtuvės peilį ir pagrasino nukentėjusiajai. Niekas nesakė, kad nupjaus pirštus, tiesiog gąsdino, kad bus blogai. Ji pati peiliu negrasino, bet matė peilį tos kitos moters rankose, tos moters nestabdė nuo tokių veiksmų, galėjo ir pati paliesti peilį. Po grasinimų nukentėjusioji atnešė iš vonios metalinę dėžutę, kurioje buvo 500 dolerių ir keli šimtai litų, tikrai ne 5000 dolerių. Paėmusios pinigus jos nuvedė nukentėjusiąją į kambarį ir abi išėjo iš buto, pagrasinusios, kad jei ši kam nors pasiskųs, jos grįš. Išėjusios iš buto pasidalino pinigus ir išsiskyrė. Ji sustabdžiusi taksi grįžo į A. J. butą. Šiai grįžus namo nieko nepasakojo, pasakė, kad išvažiuoja į Marijampolę, tačiau po dienos vėl grįžo į Klaipėdą pas A. J.. Nesutinka su pareikštu 16 338 litų ieškiniu, sutinka atlyginti tik 500 dolerių ir 200 litų. 2011 m. kovo 17 d. ji paprašė A. J. parodyti, kaip ji ubagauja, tą dieną jas ir suėmė policija. Įvykio metu jos plaukai buvo raudonos spalvos. Plėšti tikslo ji neturėjo, ji turėjo tik užkalbinti nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji Ona O. V. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2011 m. kovo 7 d. jai į duris paskambinusi kaltinamoji E. I. paprašė popieriaus. Po to paprašė dar vieno lapo ir neprašyta įėjo į butą, o jai liepė eiti į virtuvę ir virti arbatą, pradėjo klausinėti, kiek uždirba. Ji tuo metu nepajuto, kad bute yra ir antras žmogus. Po to į virtuvę atėjo žemesnė moteris, teismo posėdžio metu atpažino, kad tai buvo A. J., kuri užsidengė veidą skuduru, paėmė peilį, skirtą duonai pjauti, paėmė už pečių ir pradėjo grasinti, kad nupjaus pirštus, kojas. Tuo metu aukštesnio ūgio mergina, E. I., vertė kambarius. Po kiek laiko išsigandusi ji pasakė, kad pinigai yra po vonia pakištoje metalinėje dėžutėje. E. I. bandė pasiekti, bet nepasiekė, tuomet ji pati ištraukė dėžutę. A. J. nieko neieškojo, tik vedžiojo ją po butą. Dėžutėje buvo 5000 dolerių, dar 400 dolerių E. I. atrado patalynėje. Gal spintelėje buvo ir litų. Iš viso iš jos buvo pagrobta 5400 dolerių ir kažkiek litų, dabar tiksliai neatsimena, teisingai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo pavogta 3000 litų. Po to moterys ją įvedė į kambarį, užrakino, o pačios išėjo iš buto. Tuomet ji išėjusi į balkoną paprašė kaimynės, kad ją atrakintų. Kaimynė sakė, kad pas ją taip pat buvo užėjusios dvi moterys. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios A. J. ji neatpažino, nes gerai neįžiūrėjo, buvo didelis atstumas, be to bijojo, kad tos moterys gali vėl ateiti. Kaltinamąsias A. J. ir E. I. atpažino tik teisme 2011-09-13, jas išvedant iš salės, kadangi prieš tai salėje ji sėdėjo toli ir negalėjo atpažinti. Plėšikėms išeinant iš buto A. J. veidą ji matė, nes ši jau buvo nusiėmusi skudurą nuo veido. Abi moterys plėšimo metu buvo su kapišonais, jų nenusiėmė, tačiau, atrodo, buvo be pirštinių, kalbėjo kitoniškai. Nežino, ar E. I. matė A. J. laikant peilį rankoje. Civilinio ieškinio atsisako, nes bijo kaltinamųjų ar jų pažįstamų keršto.

Liudytoja S. R. parodė, jog 2011 m. kovo 7 d. apie 16.30 val. paskambinusi nukentėjusioji O.O. V. pasakė, kad ją apiplėšė, tačiau liepė nekviesti policijos, nes bijojo, kad atvyks 5 vyrai ir ją užmuš. Ji nepaklausė ir visgi iškvietė policiją. O.O. V. jai pasakojo, kad į duris paskambinusi mergina paklausė, ar ji nenuomoja buto bei paprašė popieriaus lapo ir rašymo priemonės skelbimui parašyti. Po to mergina įėjo į butą, nuėjo į virtuvę, jos išsišnekėjo. Pradžioje matė tik vieną moterį, o paskui atsirado kita. Tada jai įrėmė peilį ir klausė kur pinigai, norėjo numauti žiedą, grasino nupjauti pirštus. Peilis buvo paimtas iš močiutės stalčiaus. Taip pat O.O. V. pasakojo, kad ji iš viso turėjo 5400 dolerių bei 3000 litų. Jos vyras anksčiau dirbo su gintaru ir močiutė turėjo santaupų. Ji gerai skaičiuoja, parduotuvėje viską pati paskaičiuoja. Močiutė nurodė, kad viena moteris buvo aukšta, o kita žema, viena buvo su balta striuke, viena buvo apsimuturiavusi su virtuviniu rankšluosčiu. Pirmame teismo posėdyje, kai kaltinamąsias vedė pro O.O. V., ši jai pasakė, kad dabar tas moteris atpažino, suabejojo tik dėl plaukų spalvos. Gal pažino iš eisenos. Ji apie tai pasakė prokurorei. Kai nukentėjusiajai užpuolikes rodė policijoje per stiklą, O.O. V. jų neatpažino todėl, kad bijojo, buvo prigrasinta, ji labai baiminosi, be to buvo maždaug 5 metrų atstumas.

Iš 2011-03-07 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Apžiūros metu nuo aliuminės dėžutės, virtuvės durų paimti rankų pirštų pėdsakai ant daktiloplokštelių Nr. 1, 2, 3, biologiniai DNR pėdsakai, buitinis peilis juoda rankena (t. 1, b.l. 7-12).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalinių tyrimų biuro 2011-05-19 specialisto išvados Nr. 253 matyti, jog tirti pateiktas peilis, paimtas 2011-03-07 įvykio vietos apžiūros metu, yra buitinės paskirties ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b.l. 16-17).

Iš 2011-03-29 Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 154 matyti, jog šeši rankų pirštų pėdsakai, aptikti 2011-03-07 įvyko vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, asmeniui identifikuoti tinka (t. 1, b.l. 21-23).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2011-03-29 specialisto išvados Nr. 204, matyti, kad šeši rankų pirštų pėdsakai, aptikti 2011-03-07 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra palikti E. I. kairės rankos didžiojo ir smiliaus pirštais bei dešinės rankos smiliaus ir didžiojo pirštais (t. 1, b.l. 25-27).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-05-02 specialisto išvados Nr. 140-(2081)-IS1-2561 matyti, jog ant tirti pateikto tampono, pažymėto Nr. 1 su nuoplova nuo peilio, padaryta 2011-03-07 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. I. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000002 % (t. 1, b.l. 32-35).

Iš 2011-04-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta piniginė, paimta iš E. I. jos 2011-03-17 sulaikymo metu. Piniginėje be kitų daiktų rastas AB Ūkio banko Kauno filialo 2011-03-10.13:06:09 valiutos pirkimo kvitas, iš kurio matyti, jog kliento pateikti 500 dolerių buvo pakeisti į litus (t. 2, b.l. 161-166).

Kaltinamųjų E. I. ir A. J. kaltė dėl joms inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies pačios kaltinamosios E. I., nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis.

Kaltinamoji E. I. savo kaltę iš dalies pripažino, neneigė 2011 m. kovo 7 d. buvusi pas nukentėjusiąją O.O. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau neigė turėjusi tikslą apiplėšti, nurodė, jog ji nukentėjusiajai negrasino, pati pinigų neieškojo, o tai darė kartu su ja buvusi lietuvių kilmės iš matymo pažįstama moteris. Tai, kad E. I. buvo O.O. V. bute, patvirtina įvykio vietos apžiūros metu bute rasti jos pėdsakai- pirštų antspaudai bei biologiniai DNR pėdsakai. Nors E. I. teigė, kad tikslo apiplėšti nukentėjusiąją neturėjo, pinigų neieškojo, tačiau ji pati parodė, kad ji nukentėjusiajai liepė nerėkti bei pareikalavo pinigų, bei matė kitą moterį laikant rankoje peilį, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajai, tačiau šios nestabdė. Nukentėjusioji O.O. V. teismo posėdžio metu parodė, jog E. I. vertė butą ieškodama pinigų. Be to, kaip nustatyta, ant metalinės dėžutės, kurioje, pagal nukentėjusios parodymus, buvo laikyti pinigai, buvo rasti kaltinamosios E. I. pirštų pėdsakai, o ant peilio, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajai - biologiniai DNR pėdsakai. Kaltinamoji A. J. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodė, jog O.O. V. bute niekada nebuvo buvusi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O.O. V. jos neatpažino, tačiau vėliau, bylą nagrinėjant teisme, po 2011-09-13 teismo posėdžio, vedant kaltinamąją pro šalį, ją atpažino ir patvirtino, kad į jos butą kartu su kaltinamąją E. I. buvo atėjusi būtent A. J.. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu ji kaltinamosios A. J. neatpažino, nes dėl didelio kelių metrų atstumo jos gerai neįžiūrėjo, be to bijojo, kad tos moterys gali vėl ateiti. Teismas šias nurodytas aplinkybes pripažįsta įtikinamomis, kadangi pagal liudytojos S. R. parodymus, po įvykio nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, liepė nekviesti policijos, nes buvo kaltinamųjų įbauginta, be to, teismo posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė pareikšto civilinio ieškinio vėl gi motyvuodama tuo, kad bijo kaltinamųjų ar jų artimųjų keršto. Nukentėjusioji nurodė, jog į butą atėjusi antra moteris veidą užsidengė skuduru, tačiau vėliau, išeinant lauk, šį skudurą moteris nuo veido nusiėmė ir tuomet ji, nukentėjusioji, pamatė šios veidą, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamajai po teismo posėdžio praeinant pro nukentėjusiąją, pastaroji galėjo kaltinamąją atpažinti. Tai, kad nukentėjusioji kaltinamąją A. J. atpažino ne ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau, jau nagrinėjant bylą teisme, teismo nuomone, nesudaro pagrindo atpažinimo vertinti kaip nepatikimo. Duomenų, kad nukentėjusioji anksčiau pažinotų kaltinamąją A. J. ar turėtų kokį nors pagrindą ją apkalbėti, byloje nenustatyta. Nukentėjusioji O.O. V. yra senyvo amžiaus ( 87 metai), silpnos sveikatos, plėšimo metu patyrė stresą, buvo psichologiškai palūžusi, todėl tikėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu parodžius kaltinamąsias atpažinimui gyvai, šio veiksmo metu, ji, bijodama ir jaudindamasi, gyvai atpažinti kaltinamųjų negalėjo, o praėjus laiko tarpui ir įtampai atslūgus, pravedant po teismo posėdžio kaltinamąsias, iš arti jas pamačiusi, ji prisiminė ir jas atpažino, nurodė pagal kokius požymius atpažino. Teisiamajame posėdyje O.O. V. patvirtino tas aplinkybes. Todėl, vertinant įrodymų visumą, šiuos nukentėjusiosios O.O. V. parodymus teismas laiko patikimais ir remiasi jais darydamas išvadas dėl kaltinamųjų kaltės. Nors kaltinamoji E. I. neigia įvykdžiusi plėšimą kartu su A. J., nurodė, kad plėšimą įvykdė su nepažįstama moterimi, tačiau bendras kaltinamųjų visų veiksmų koordinavimas rodo, kad jos neatsitiktinai susitiko ir įvykdė plėšimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno kartu, E. I. nurodė, kad kitos gyvenamosios vietos Klaipėdoje ji neturėjo, gyveno pas A. J.. Abi kaltinamosios darė nusikaltimus, abi buvo sulaikytos tokiu pat būdu vaikštinėjančios po svetimus butus. Neįtikėtina, kad tokio pat amžiaus ir tokių pat požymių kaip A. J., būtų kitas asmuo, su kuriuo, pasak E. I., ji apiplėšė nukentėjusiąją. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl pavogtų daiktų ir pinigų kiekio, nes nukentėjusiosios parodymai atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Liudytoja S. R., nukentėjusiosios giminaitė, parodė, kad O. V. turėjo 5400 dolerių ir 3000 litų santaupų. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad po įvykio močiutė apibudino ją užpuolusias moteris. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prieš nukentėjusiąją Oną O. V. buvo pavartotas fizinis smurtas- suimta per pečius, prikišus iš virtuvės paimtą peilį buvo grasinama nupjauti pirštus. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Kaip nurodė nukentėjusioji O.O. V., peiliu jai buvo grasinama jį pridėjus prie krūtinės, taip pat gąsdinant, kad jei rėks, nupjaus jai pirštus, kojas. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­našumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, už­puolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Įvertinus situaciją, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, o ją, jos pačios bute, užpuolė dvi jaunos moterys, ir, grasindamos peiliu, reikalavo pasakyti kur yra pinigai, teismas daro išvadą, kad šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajai situaciją, kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimą ir saugumo trūkumą, todėl grasinimas laikytinas realiu. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų tyčia apėmė peilio panaudojimą. Kaltinamosios stovėjo šalia nukentėjusiosios, reikalavo iš nukentėjusiosios, A. J. demonstravo peilį, todėl peilio panaudojimas nebuvo vieno iš vykdytojų ekscesas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta, jog iš nukentėjusiosios O.O. V. turtas buvo pagrobtas kaltinamosioms E. I. bei A. J. veikiant bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą bei grasinant tuoj pat jį panaudoti, naudojant peilį, dėl ko abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad nukentėjusiajai, prie jos krūtinės prikišus peilį, buvo grasinama nupjauti pirštus bei ją visą supjaustyti gabalais. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O.O. V. nurodė, kad jai buvo grasinta nupjauti pirštus ir kojas. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslinamas, iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinant aplinkybę, kad buvo grasinta nukentėjusiąją supjaustyti gabalais. Šis patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamųjų padėties nesunkina.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamųjų A. J. ir E. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamosioms, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkių asmenybes, į kiekvienos iš kaltinamosios vaidmenį nusikaltimų padaryme, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. J. atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). A. J. buvo aktyvi daromų nusikaltimų bendrininkų grupės dalyvė. Anksčiau A. J. buvo teista vieną kartą, abi nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jos atžvilgiu yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei. Kaltinamoji niekur nedirba, augina šešis vaikus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai A. J. už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus realią BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, artimą šios sankcijos vidurkiui. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos jas iš dalies sudedant. Paskirtoji subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, dalinio sudėjimo subendrintina su 2009-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-03-17 iki 2011-05-10. Bausmę kaltinamajai skirtina atlikti pataisos namuose.

Skiriant bausmę kaltinamajai E. I. atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). E. I. buvo aktyvi daromų nusikaltimų bendrininkų grupės dalyvė. Iki nusikalstamų veikų padarymo E. I. nebuvo teista, šiuo metu jos atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai. Kaltinamoji niekur nedirba, augina nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai E. I. už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrus realias BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, artimą šios sankcijos vidurkiui. Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos jas iš dalies sudedant. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-03-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę kaltinamajai skirtina atlikti pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2340 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 3, b.l. 10).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios S. S. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys 2340 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Žalos atlyginimas priteisimas solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Nukentėjusioji O. O. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 16 338 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 44). Teismo posėdžio metu O.O. V. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl O.O. V. pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, popierinis vokas su trimis tamponais, rankšluosčiu ir A. J. ir E. I. seilių pavyzdžiais, buitinės paskirties kirvukas, popierinis vokas su tamponu, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato saugykloje (t. 1, b.l. 18, 36, 65, 118), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; byloje esantys du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais bei vienas kompaktinis diskas su informacija iš telekomunikacijų bendrovių, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais bei popieriaus skiautė (t. 1, b.l. 13, 112, 132, 145, 164), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-02-10 S. S. apiplėšimo) ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

A. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-03-07 O.O. V. apiplėšimo) ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2009-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-17 iki 2011-05-10. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo bausmės atlikimui momento.

E. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-02-10 S. S. apiplėšimo) ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

E. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-03-07 O.O. V. apiplėšimo) ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti E. I. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kaltinamajai E. I. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajai S. S. solidariai iš kaltinamųjų A. J. ir E. I. 2340 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl nukentėjusiosios O. O. V. pareikšto civilinio ieškinio 16 338 Lt turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, popierinį voką su trimis tamponais, rankšluosčiu ir A. J. ir E. I. seilių pavyzdžiais, buitinės paskirties kirvuką, popierinį voką su tamponu, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais bei vieną kompaktinį diską su informacija iš telekomunikacijų bendrovių, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais bei popieriaus skiautę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtoms nuteistosioms nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.