- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1493-264/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P., E. P.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr.2-2983-179/2008 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. P., tretiesiems asmenims V. P. ir E. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 56-68) prašo: 1. 1990-06-23 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką (įrašo Nr.326) nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2. nustatyti nepilnamečių vaikų: dukros V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P.; 3. pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-06-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1605-90/07 ir priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant valstybės nustatyta tvarka; 4. padalinti santuokoje įgytą turtą, kad ieškovei tektų santuokinio turto 65 521 Lt vertės, atsakovui – 42 612 Lt vertės. Už atsakovui tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį atsakovė prašė iš jos piniginės kompensacijos nepriteisti; 5. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti P. pavardę; 6. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, o advokato atstovavimo išlaidas priteisti valstybei; 7. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CK 65 str. ir iš atsakovo, iki byla bus išnagrinėta teisme, priteisti laikiną išlaikymą vaikams – kiekvienam po 375 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. spalio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismas nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo M. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P. ir E. P. po 275,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2008-09-10, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje, bei vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną ieškovę A. P.. Teismas nurodė, kad faktas, jog ieškovė pateikė prašymą priteisti laikiną išlaikymą jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams patvirtina galimą vaikų išlaikymo teisės pažeidimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl laikinas išlaikymas priteistinas, tačiau ieškovės prašytas priteisti laikino išlaikymo dydis - po 375 Lt kas mėnesį - nėra pagrįstas. 2007-06-11 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1605-90/2007 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams kiekvienam po 125,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Teismas sprendime rėmėsi teismų praktika, kur Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl teismas nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė iš atsakovo po 275 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokiu būdu bendra išlaikymo vaikams suma būtų po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam (125 Lt + 275 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b.l.77-79) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-10-13 nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo panaikinti ir ieškovės A. P. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. 2007-06-11 sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį bei galimybę teikti išlaikymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui po 125 litus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdomas, skolos dėl išlaikymo nėra.
2. LR CPK 144 str. 1 d. yra apibrėžti pagrindai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, tačiau teismas savo nutartyje tokių pagrindų nenurodė, nes jų nėra. Atsakovo nuomone, teismas nesvarstė ieškovės prašymo pagrįstumo, o tik konstatavo, kad paties prašymo pateikimas įrodo prašymo pagrįstumą.
3. Teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d., kur yra reglamentuojama, kada gali būti nepranešama atsakovui dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, tačiau tokių grėsmių teismas nenustatė, todėl privalėjo atsakovui pranešti, kad bus nagrinėjamas toks prašymas.
4. Laikinoji apsaugos priemonė - išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, iki bus išnagrinėta teisme byla, galima tik tuo atveju, kai pareigos išlaikyti vienas iš tėvų nevykdo, tačiau atsakovas ją vykdo, todėl jokios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams nėra. Ieškovė ieškinyje prašo padidinti išlaikymą iki 400 Lt, tačiau išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas teisme bylą nagrinėjant iš esmės ir vadovaujantis LR CPK 3.201 str., kur yra nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas arba nuolatinė priežiūra). Ieškovė savo ieškinyje nenurodė nė vieno iš šių pagrindų. Nors šis klausimas nėra nagrinėtinas laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, tačiau teismas, pasiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, iš esmės išsprendė išlaikymo klausimą. Teismas netyrė byloje ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovo gaunamas vidutines pajamas, kurios yra apie 550-600 Lt, atskaičius valstybei mokamus mokesčius. Atsakovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra mažesnės nei abiems vaikams priteistas laikinas išlaikymas, jam yra nustatytas 50 procentų darbingumas, todėl rekomenduojama dirbti ne visą dienos ar savaitės darbo laiką.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. P. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-10-13 nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės nekeisti, atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas visuomet vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, todėl dar 2007 metais ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, ir Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. 2007 metais, priimant teismo sprendimą dėl išlaikymo, ieškovė su vaikais gyveno kaime kartu su atsakovu, kuris teisme tvirtino, jog prisideda prie vaikų išlaikymo pirkdamas maistą, malkas, ir kitais būdais. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute Alytuje, tenka mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius už butą, todėl išlaidos, reikalingos būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, išaugo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Šalių vaikai – dukra V. yra gimusi 1991m. sausio 23 d., o sūnus E. yra gimęs 1994m. birželio 22 d. Kolegijos nuomone, tokio amžiaus vaikų būtiniems poreikiams užtikrinti priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nėra nepagrįstai didelis. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad jis negali skirti teismo priteisto laikino išlaikymo vaikams, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams juolab, kad dukra V. greitai taps pilnamete. Atsakovas skunde nurodo, kad jam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, todėl jo darbo paieškos galimybės yra ribotos. Tačiau tai, kad ieškovei A. P. yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, rodo, kad jos turtinė padėtis taip pat yra sunki. Be to, pasikeitė ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, todėl išlaidos, reikalingos būtiniems vaikų poreikiams tenkinti išaugo. Atsakovas savo vardu turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį gali panaudoti vaikų išlaikymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 275 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, pridedant po 125 Lt priteistą išlaikymą, viso po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Reikalingas išlaikymo dydis bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.