- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1116-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01385-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- G. F.
- Atsakovas
- R. A., J. A., I. M., R. M.
- Trečiasis asmuo
- A. F., notarė Zita Rimkuvienė, notaras Donatas Germanavičius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. F. ieškinį atsakovams R. A., J. A., I. M., R. M., tretieji asmenys – A. F., notarė Zita Rimkuvienė ir notaras Donatas Germanavičius, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. F. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp G. F. ir R. A. dalį dėl 5/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, patvirtintą Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Zitos Rimkuvienės, not. reg. Nr. 3010, parduoto turto 5/8 dalis grąžinti ieškovės nuosavybėn ir pripažinti negaliojančia 2024 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. A., J. A. ir I. M., patvirtintą Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro Donato Germanavičiaus, not. reg. Nr. 2948; taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams R. A. ir J. A. į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – 8/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams I. M. ir R. M. į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovus R. A. ir J. A. per vieną dieną po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu prašoma panaikinti sandorius, o tenkinus ieškinį – būtų taikoma restitucija. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad atsakovai perleis ginčo turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu bus apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Paaiškino, kad ieškovė gyvena ginčo bute, moka mokesčius, o atsakovai R. ir J. A. nuo 2024 m. lapkričio 12 d. nutraukė elektros tiekimą butui. Dėl ilgalaikio elektros nebuvimo gali būti padaryta nepataisoma žala ieškovės sveikatai. Todėl atsižvelgiant į ieškovės amžių, jos sveikatos būklę, siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus R. ir J. A. per vieną dieną po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ginčo butui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams R. A. ir J. A. į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – 8/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams I. M. ir R. M. asmens kodas į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo, nurodė, kad ieškinys priimtas 2025 m. sausio 28 d., nėra nustatyta, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga yra laikoma nustatyta.
6. Teismas vertino, kad galimai patenkinus ieškinį, ginčijamais sandoriais perleistas turtas pereitų ieškovės nuosavybėn, todėl svarbu jį išsaugoti atsakovų nuosavybėje. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai galėtų naudotis savo, kaip savininkų teisėmis ir įsigytą ginčo turtą ginčijama sutartimi perleisti kitiems (sąžiningiems) tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė ginčija 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasi aplinkybe, jog sandoris yra apsimestinis, kas suponuoja galimą šalių nesąžiningumą.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo įpareigoti atsakovus R. A. ir J. A. kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, nurodė, kad prašomi taikyti suvaržymai yra nesusiję su ieškinyje pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) G. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovus R. A. ir J. A. per vieną dieną po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ginčo butui ir šią laikinąją apsaugos priemonę pritaikyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nesant elektros energijos, negali naudotis ginčo butu, patenkinti būtiniausių gyvenimiškų poreikių, tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Neatnaujinus bute elektros tiekimo, ieškovė gali patirti nuostolių dėl sugedusio maisto, sutrikusios sveikatos, kas galėtų sukelti sąlygas inicijuoti naujus teisinius procesus. Nors ieškovė gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute, negalima daryti išvados, kad ji šiame bute gyvena neteisėtai, nes po 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovė visą laiką gyveno ir naudojosi butu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas.
8.2. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto imperatyvo, bet ir tada, kada dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo A. F. atsiliepime į atskirąjį skundą sutiko su atskirajame skunde nurodytais argumentais.
10. Atsakovai R. A. ir J. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos. Šie reikalavimai nėra susiję su elektros tiekimu ginčo turtui. Pažymima, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik prielaida, kad gali patirti nuostolių. Ieškovė neįrodė tokios galimybės realumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
15. Tarp šalių nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šalys taip pat nenurodė nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinosios apsaugos priemonės – įrašo dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų plačiau nepasisako.
16. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas pažymi, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinių dokumentų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atsakovus kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, nėra susijusi su ieškinyje pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, todėl negali būti taikoma.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 18 d. ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodomi argumentai, susiję su ieškovės patiriamais nepatogumais faktiškai naudojantis ginčo turtu, kai į jį nėra tiekiama elektros energija, yra pernelyg nutolę nuo byloje pareikštų reikalavimų ir nesudaro pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismo vertinimu, minėta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštais reikalavimais tiek, kad atliktų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkciją.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nurodytais argumentais nepagrindė, kad netaikius aptartos laikinosios apsaugos priemonės ir į ginčo butą nepradėjus tiekti elektros energijos – savaime kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nagrinėjamoje byloje būtų apsunkintas, prarastų prasmę ar juolab – taptų neįmanomas įvykdyti, galimai palankus ieškovei teismo sprendimas.
20. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai nutarė byloje netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovus kreiptis į jų pasirinktą elektros energijos tiekėją dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės G. F. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.