Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2015-12-21 priimtas nagrinėjimui ieškovo S. Ž. ieškinys atsakovei L. Ž. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe.

Ieškovo atstovė nurodė, kad 1999-11-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵-4029/99 buvo nutraukta šalių santuoka L. Ž. iniciatyva. Ji procesiniuose dokumentuose dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad nuo 1999 m. vasario mėnesio ji su S. Ž. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, taikytis nenori, per teismo skirtą susitaikymo laikotarpį nesusitaikė; ji gyvena su kitu asmeniu. Dar iki santuokos nutraukimo L. Ž. periodiškai gyveno užsienyje, o nutraukus santuoką, išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, kur ieškovo žiniomis gyvena iki šiol. 2002-03-20, tai yra praėjus keliems metams po santuokos nutraukimo, ieškovas S. Ž. nusipirko vieno kambario butą Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini) už šešiolika tūkstančių litų (4 633,92 Eur). Šį butą ieškovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Perkant butą buvo panaudotos ir jo tėvų piniginės lėšos, kurie tuo metu buvo pardavę butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių nėra ir neturėtų būti dėl to, kad tai ieškovo asmenine nuosavybe įgytas ir turimas butas, tačiau be teismo sprendimo ieškovas S. Ž. negali disponuoti savo asmenine nuosavybe, kadangi buvę sutuoktiniai pagal tuo metu galiojusią tvarką nustatytu terminu neįregistravo santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos organuose kaip to reikalavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK), jo 40 straipsnis, kad santuoką laikyti pasibaigusia. Tokiu atveju galioja prezumpcija, kad minėtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.88 str. 2 d.). Bylos šalys yra susikūrusios gyvenimus su kitais asmenimis ir tarpusavyje nebendrauja. Ieškovas yra deklaravęs gyvenamą vietą šiame bute nuo 2002-04-05, šiame bute gyvena ir ieškovo antroji sutuoktinė, ir jų nepilnamečiai sūnus bei dukra. Atsakovė L. Ž. nėra prisidėjusi prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, jo pagerinusi ar kitaip prisidėjusi prie turto išlaikymo, jame nėra deklaravusi savo gyvenamos vietos. Ieškovas dėl teisinių žinių stokos neįregistruoto santuokos nutraukimo fakto pagal tuo metu galiojusią tvarką. Ieškovui 2005 m. ketinant tuoktis antrą kartą ir jam prireikus ištuokos liudijimo paaiškėjo, kad šalių ištuokos įrašas padarytas tik 2004-11-02. Ištuoką įregistravo atsakovės L. Ž. brolis E. P. pagal įgaliojimą. Po ginčo šalių santuokos nutraukimo praėjus beveik trims metams ieškovui įgijus turtą akivaizdu, kad jis įgytas vieno jo lėšomis ir yra jo asmeninė nuosavybė ir kad šio turto buvę sutuoktiniai neketino įsigyti bendrai.

Atsakovė L. Ž. į teismo posėdį neatvyko, nors jai apie parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu ieškovo atstovės prašymu pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, pranešta tinkamai, išsiunčiant teismo šaukimą ir procesinius dokumentus jai į Airiją per Lietuvos Respublikos ambasadą šioje valstybėje, taip pat įteikiant juos atsakovei viešo paskelbimo būdu (2016-03-08).

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 1999 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁵-4029/99 nutraukta S. Ž. ir L. Ž. 1990-01-06 Šiaulių m. CMS sudaryta santuoka (įrašo Nr. 19) L. Ž. iniciatyva.

Remiantis SŠK 40 straipsnis, kad santuoką laikyti pasibaigusia, buvę sutuoktiniai turėjo patys kreiptis į civilinės metrikacijos organus dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Remiantis CK, įsigaliojusio nuo 2001-07-01, patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 str. šio CK nuostatos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus šiam kodeksui; iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Šalių ištuokos įrašas Nr. 115 padarytas tik 2004-11-02, kai ištuoką įregistravo atsakovės L. Ž. brolis E. P. pagal įgaliojimą.

S. Ž. po santuokos su L. Ž. nutraukimo praėjus beveik trims metams, 2002-03-20 pirkimo – pardavimo sutartimi už 16 000 Lt savo turimų ir tėvų dovanotų lėšų įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena kartu su naująja sutuoktine ir jų vaikais, yra deklaravęs savo gyvenamą vietą.

Ieškovas nurodo, jog negali kitu būdu apginti savo pažeistų teisių, nes po santuokos nutraukimo sutuoktiniams neįregistravus jų ištuokos, nors ir nuo 1999 m. buvę sutuoktiniai nepalaiko jokių ryšių, atsakovė gyvena užsienyje, tačiau kadangi minėtas butas įgytas neįregistravus ištuokos, formaliai laikytinas bendrąja buvusiųjų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.), todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad ieškovas S. Ž. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį jau po santuokos nutraukimo teisme, kai buvę sutuoktiniai jau nebevedė jokio bendro ūkio, jį registravo savo vardu, jame deklaravo savo gyvenamą vietą, jame gyvena, moka mokesčius. Tai, kad santuokos nutraukimas nebuvo sutuoktinių įregistruotas atitinkamoje institucijoje, nesudaro pagrindo teigti, kad prie buto įsigijimo būtų prisidėjusi ieškovo buvusi sutuoktinė ar kad butą jie ketino pirkti kartu. Be to ji tuo metu net negyveno Lietuvoje.

Atsižvelgiant į ieškovo atstovės paaiškinimus, į byloje esančius dokumentus, pripažintina, kad minėto buto pirkimui buvo panaudotos tik vieno buvusio sutuoktinio – S. Ž. asmeninės lėšos, todėl vadovaudamasis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., atsakovei nepateikus įrodymų kad prie minėto buto įsigijimo yra prisidėjusi ir ji ar kad iš esmės būtų butą pagerinus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str.), ieškovo ieškinys tenkintinas ir butas, esantis Korsako g. 37-44, Šiauliuose, pripažintinas asmenine S. Ž. nuosavybe.

Ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, kuris, ieškinį patenkinus, yra priteistinas ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str. - 270 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), asmenine S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti ieškovui S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.