- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-551-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė, Rimantas Savickas
- Ieškovas
- V. G., A. L., A. K., R. M.
- Atsakovas
- IĮ „Bosmaras“, Ž.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 551 – 227 / 2007
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. G., A. L., A. K., R. M. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria ieškovų prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovų V. G., A. L., A. K. ir R. M. ieškinį atsakovams IĮ „Bosmaras“, Ž. V. ir S. V. dėl įsiskolinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai, tikslu užtikrinti reikalavimo- 19 537,83 Lt , kylančio iš darbo teisinių santykių, įvykdymą, prašė areštuoti visų atsakovų – IĮ „Bosmaras“, Ž. V. ir S. V.: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bendrai 50 000 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal ieškinį, turto suradimą ir aprašymą pavedant antstoliui. Ieškiniu prašė priteisti ieškovams iš atsakovo IĮ „Bosmaras“, o neužtekus pastarojo turto, solidariai iš atsakovų Ž. V. ir S. V. bendroje sumoje 19 537,83Lt, bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką pradedant nuo 2007-05-08 iki visiško atsiskaitymo(DK 141 str.3d), kas jų skaičiavimu sudaro daugiau nei 10 000 Lt, nes atleidimo dieną su ieškovais nebuvo atsiskaityta. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas IĮ „Bosmaras“ yra skolingas ir kitiems kreditoriams, šiuo metu dėl įmonės skolų iš varžytinių yra parduodamas įmonininkams Ž. ir S. V. priklausantis turtas – butas, darbuotojų reikalavimai tenkintini antrąja eile, atsakovas vengia kontaktų su ieškovais, įsiskolinimo suma didelė, o įmonė turto turi nedaug, kas duoda pagrindo manyti, kad atsakovai vengia vykdyti piniginę prievolę ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2007 m. spalio 19 d. nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovų nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudė atsakovams disponuoti areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovais pagal šį reikalavimą. Pavedė antstoliui surasti ir aprašyti atsakovų turtą.
Nurodė, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas dėl ieškovų nurodytų aplinkybių. Atsakovai: įmonė ir fiziniai asmenys turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ieškovų reikalavimas susijęs su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir šios aplinkybės savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų išvengta galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Kadangi ieškovai savo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 50 000Lt sumai daugiau nei du kartus viršijančiai reikalavimo sumą – 19 537,83 Lt, nepagrindė, areštas taikytinas 20 000Lt sumai, kuri yra artima reikalavimų sumai.
Šalies argumentai
Ieškovai 2007-11-06 pareiškimu prašė padidinti 2007-10-19 teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą iki 50 000 Lt sumos, nes areštuotų lėšų (turto) – 20 000 Lt sumos akivaizdžiai nepakaks užtikrinti sprendimo įvykdymą. Šiuo metu civilinės bylos nagrinėjimas yra tik pradinėje stadijoje ir gali užtrukti dar apie 2-3 ar daugiau mėnesių. Preliminariais paskaičiavimais vien atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką bendroje sumoje sudaro daugiau nei 10 800 Lt, o jo tikslesnį paskaičiavimą atliks atsakovui pateikus duomenis apie kiekvieno ieškovo vidutinį mėnesinį ir dienos atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 600 Lt. Teismo sprendimais priteistos ir išieškomos sumos kreditoriams viršija nustatytą pardavimo Ž.ir S. V. priklausančio buto kainą. Kadangi ieškovų reikalavimai tenkintini antrąja eile, tai nesant pirmesnių už ieškovus išieškotojų, lėšų už išvaržytą atsakovų butą visiškai pakaktų atsiskaityti su ieškovais pagal jų reikalavimus, kurių suma didesnė nei 42 000 Lt. Tokiu būdu, teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 20 000 Lt apimtyje nepakaks įvykdyti išieškojimui iš atsakovų, o nuo išvaržyto buto likusią sumą paskirsčius tarp paskesnės eilės išieškotojų, ateityje taps labai apsunkintas ar iš viso nebeįmanomas visiškas teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas prašymą atmetė. Motyvavo tuo, kad 2007-10-19 nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovų prašymą, jau išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartis įregistruota turto areštų akto registre bei įteikta ieškovų atstovui 2007-10-25. Ieškovai šios teismo nutarties neskundė, todėl pakartotiniai spręsti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams teismas neturėjo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai šią (2007-11-09) nutartį prašo panaikinti ir priimti naują nutartį tenkinant prašymą pilnai. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo areštuotų lėšų (20 000 Lt) akivaizdžiai nepakaks įvykdyti išieškojimą iš atsakovų, todėl ieškovų teisės ir teisėti interesai pilnai nebus apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Nr. 20, p. 173-222 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taikymo teismų praktikoje“), Nr. 21, p. 155-212 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 p., taikymo teismų praktikoje“)). Kiti skundo argumentai tie patys, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 p.).
Įstatymas suteikia teisę teismui bet kurioje bylos stadijoje ieškinio užtikrinimui savo iniciatyva, ar šalių prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita ar sumažinti apimtį taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau bet kokiu atveju, įstatymas įpareigoja teismą, svarstantį prašymo pagrįstumą, siekti šalių interesų pusiausvyros, kad taikytos priemonės būtų pagrįstos, užtikrintų galimo sprendimo įvykdymą, šalių teisių bei turtinių interesų apsaugą ir tuo pačiu, kad turto areštu nebūtų taip suvaržytos ir apribotos teisės, jog dėl to asmuo, kurio turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, patirtų žalą. Todėl sprendžiant bet kokį prašymą, susijusį su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kiekvienu atveju teismas įvertina ne tik prašyme nurodytus argumentus, bet ir pareikštus prieštaravimus.
Darbo bylose, kaip ši , įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviu. Taip teismui suteikta teisė ne tik rinkti įrodymus savo iniciatyva, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, bet ir viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą(CPK 414 str.). Todėl ypač svarbu bylose , kylančiose iš darbo teisinių santykių, tinkamai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovų prašymą padidinti 2007-10-19 teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą. Būtent dėl šios nutarties -2007-11-09 teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamas skundas. Tačiau vėlesne 2007m. gruodžio 18d. nutartimi apylinkės teismas savo iniciatyva apsvarstė byloje ieškinio užtikrinimo pakankamumo klausimą. Iš jos matyti, kad teismas nustatė, jog ieškovai be reikalavimo priteisti iš atsakovų nesumokėtą darbo užmokestį kartu reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką pradedant nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo- DK 141 str.3d. , o šio reikalavimo dydis nurodytas ieškinyje- 19 537,83 Lt nėra galutinis ir jis, kaip teigia ieškovai, bus tikslinamas pateikus atsakovams pažymas apie gautą uždarbį. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai iki šiol neįvykdė teismo 2007-10-22 nutartimi reikalautų pažymų ir jiems(atsakovams) visi procesiniai dokumentai įteikiami tik per antstolį 2007-11-26 ir dėl to ieškovai neturi galimybės patikslinti ieškinio, o parengiamasis posėdis paskirtas 2008-01- 03 . Teismas iš nurodytų aplinkybių sprendė, kad atsakovai nebendradarbiaudami vilkina procesą nuo ko tiesiogiai priklauso reikalavimo dydis už uždelstą atsiskaityti laiką ir dėl ko sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas . Iš šių aplinkybių visumos padarė išvadą, jog yra pagrindo didinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą. Iš to seka, kad teismas savo iniciatyva minėta nutartimi išsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių didinimo klausimą ir jas taikė 50 000Lt dydžio reikalavimui užtikrinti, kaip to siekė ieškovai prašymu bei skundžiama nutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog apylinkės teismui priėmus pastarąją 2007-12-18 nutartį iš esmės išnyko ginčas ir kolegijai nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų , atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 str., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.