- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- II-831-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00605-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- T. K.
- Advokatai
- Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11280-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. 2024 m. balandžio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 22 d. 08:58 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį, tai yra persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, ko pasekoje vienos iš galo važiuojančių transporto priemonių vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje bei šalia važiuojančiomis transporto priemonėmis, manevruodamas kelyje, nesuvaldė savo transporto priemonės TOYOTA ir nuvažiavo nuo kelio. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5, 9, 101, 104 punktus, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228957072 medžiagos 3–4 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11280-2024 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą T. K. skirta 200 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 4 mėnesiams (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228957072 medžiagos 1–2 lapai).
Šalies argumentai
T. K. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pažymi, kad tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vien vaizdo registratoriumi užfiksuotais vaizdo įrašais. Institucijos išvada, jog T. K. padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta prielaidomis, netinkamai išanalizavus vaizdo įrašuose esančius duomenis, nevertinant T. K. paaiškinimų dėl eismo kelyje eigos, E. P. pranešimų policijai, nenustatyta ir neapklausta transporto priemonės Toyota vairuotoja.
Pareiškėjo nuomone, jis pavojingos situacijos šiuo atveju nesukėlė, kadangi neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, o tai sąlygojo pačių vairuotojų saugaus greičio ir saugaus atstumo, eismo ir kelio sąlygų nepaisymas. Toyota automobilis, kuris nesuvaldė savo transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio, tai buvo priverstas padaryti ne dėl jo pavojingų veiksmų, o todėl, kad nesilaikė saugaus atstumo, kliudė kitą automobilį ir nesuvaldė savo transporto priemonės.
T. K. pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti (vaizdas iš galo), jog 58:13 automobilis važiuoja antra eismo juosta ir artėja prie E. P. (filmuojantis asmuo) automobilio, persirikiuoja į pirmą eismo juostą, 58:45 Toyota rikiuojasi į antrą eismo juostą, artėja ir tęsia eismą nesaugiu atstumu, 59:00 rikiuojasi į pirmą juostą, 59:05 rikiuojasi į antrą juostą, tuo metu liečiasi į E. P. vairuojamą automobilį, su juo kontaktuoja, dėl ko Toyota vairuotojas ir nesuvaldo automobilio. Iš kito vaizdo įrašo matyti (vaizdas iš priekio), kad 59:02 E. P. automobilis sulėtina greitį nuo 104 km/h iki 90 km/h. 14 km/h greičio sulėtinimas nėra staigus judėjimo greičio pokytis, sukeliantis teisines pasekmes. E. P. automobilis nesustoja, tęsia eismą antroje eismo juostoje.
T. K. įsitikinimu, Institucija taip pat nepaneigė jo paaiškinimų, jog iš šalutinio kelio, su ketinimu įsilieti į transporto srautą magistraliniame kelyje, į greitėjimo juostą dideliu greičiu įvažiavo sunkvežimis su priekaba. Jo greitis buvo žymiai didesnis negu sunkvežimių, važiuojančių magistraliniu keliu. Sunkvežimių kolona, kuri judėjo magistraliniu keliu, toje kelio atkarpoje važiavo saugiu greičiu. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą automagistralėje ketinantis įsilieti (persirikiuoti) minėto vilkiko vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, agresyviai pradėjo persirikiavimo manevrą, taip sukeldamas avarinę situaciją ir priversdamas staigiai stabdyti visą magistraliniu keliu judančią sunkvežimių koloną, važiavusią 1 eismo juosta. Kaip rodo filmuota medžiaga, jo vairavimas buvo agresyvus, chuliganiškas, neprognozuojamas ir sukėlė grėsmę eismo dalyvių saugumui. Dėl susidariusios pavojingos situacijos kelyje, įvertinęs visas aplinkybes ir įsitikinęs, kad tikrai niekam nesukelia pavojaus, parodęs posūkio signalą, T. K. buvo priverstas persirikiuoti į antrą greitkelio juostą, kad išvengtų didelės nelaimės ir užtikrintų kitų eismo dalyvių saugumą. Byloje taip pat nėra duomenų apie šioje kelio atkarpoje maksimalų nustatytą greitį ir esančius ženklus, dėl šios priežasties liko netinkamai įvertinti eismo dalyvių veiksmai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Pareiškėjo pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų jį išprovokavo kito vairuotojo elgesys, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi pareiškėjas turi kelyje elgtis atsakingai, esant stresinei situacijai, dėl kurios jis jaučiasi blogai, yra itin susijaudinęs, turi sustoti ir kažkuriam laiku pasitraukti iš eismo, kad nusiraminti ir adekvačiai reaguoti į situaciją kelyje. Akivaizdu, kad šių veiksmų pareiškėjas neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami. Pabrėžtina, jog vairavimas transporto priemonių pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o šiuo atveju būtent staigus manevrų atlikimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Nurodo, kad pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Konkrečiu atveju, analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus, nenuginčijamai įrodyta, kad neatsakingas pareiškėjo manevravimas, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, turtėjo padarinių. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjas vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę ir važiuodamas magistralinio kelio pirmąja juosta paskui kitas sunkiasvores transporto priemones, staiga padidino greitį tuo pačiu persirikiuodamas į antrąją juostą prieš pat kitas transporto priemones, judančias antrąja juosta didesniu greičiu nei transporto priemonės juda pirmąja juosta, dėl ko transporto priemonių, judančių antrąja juosta, vairuotojai, siekdami išvengti susidūrimo, buvo priversti staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, o viena iš transporto priemonių nuo staigaus stabdymo apsisuko apie savo ašį ir atsitrenkė į atitvarus.
Pažymi, kad sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką pareiškėjas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmuo Teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone, tokių sąlygų pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų LR ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad minėtame kelio ruože yra ne dvi eismo juostos, o taip pat yra ir trečia – greitėjimo eismo juosta. Šiuo atveju greitėjimo juosta atvažiavusi transporto priemonė įvažiavo dideliu greičiu, rodydama kairįjį posūkio signalą, dėl ko pirmoje eismo juostoje važiuojantys automobiliai stabdė, o T. K., įvertinęs, kad yra saugu, pasirinko persirikiuoti į antrą eismo juostą. T. K., vairuodamas automobilį, prieš persirikiuodamas, įsitikino, kad tai daryti saugu, t. y. įvertino informaciją, matomą kairiame automobilio veidrodėlyje, įsitikino, kad jo kairėje esanti antra važiavimo juosta yra laisva, įjungė posūkio signalą ir atliko persirikiavimą į antrą eismo juostą. T. K. rikiuojantis, antra eismo juosta buvo laisva. Jokio pavojaus jis nesukėlė, tai antros juostos eismo vairuoja nepastebėjo jo rodomo posūkio signalo. Antros eismo juostos vairuotoja (liudytoja G. P.) T. K. jokių pretenzijų neturi. Šiuo atveju tai Toyota automobilis nesilaikė tinkamo atstumo, išsilaisvinęs iš kliūties nesuvaldė transporto priemonės, neįvertino kelio ypatybių, ruože esančių eismo juostų ir eismo dalyvių veiksmų, todėl ir atsitrenkė į bortelius. Tai įvyko ne dėl T. K. veiksmų.
Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. rytą kartu su G. (P.) važiavo iš Kauno link Vilniaus. Automobilyje ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, vairavo G. Jos važiavo „Opel corsa“ automobiliu. Važiavo antra eismo juosta. Tuomet labai staigiai pirma juosta važiavęs automobilis joms „užkišo“, jos staigiai stabdė ir šiek tiek pasitraukė, kad tas automobilis nekliudytų jų automobilio. Joms „užkišęs“ automobilis lyg buvo „MAN“, tai buvo sunkiasvoris automobilis. Kai tai įvyko, ji paskambino policijai, pranešė apie įvykį, kadangi manė, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas buvo neblaivus. Vėliau jai paskambinusi policijos pareigūnė pasakė, kad vairuotojas vairavo blaivus, nurodė, kad jo paklausus, ar įvyko koks nors incidentas, kurį jis būtų pastebėjęs, jis atsakė, kad ne, tiesiog vėjas buvo pakankamai didelis ir jo mašiną „nešiojo“. Mano, kad šiuo atveju sunkiasvoris automobilis joms „užkišo“ nesaugiai, nes atstumas tarp jų ir sunkiasvorio automobilio nebuvo pakankamas, kad saugiai persirikiuoti minėtam automobiliui iš pirmos į antrą eismo juostą. Tas atstumas buvo apie 1-3 metrus. Jos buvo priverstos staigiai stabdyti. Važiavo tuo metu apie 100 km/val. greičiu ir pristabdė iki 90 km/val. Kai staigiai stabdė, jos pasitraukė į šoną, šiek tiek kairiau, link atitvarų. Tuo metu už jų važiavo automobilis Toyota. Kai jos pradėjo stabdyti, per automobilio veidrodėlį matė, kad Toyota automobilį „sunešiojo“. Jos automobilyje yra galinė ir priekinė kameros, kurios nufilmavo šį įvykį. Peržiūrėjusi vaizdo kameras ji matė, kad Toyota automobilį „sumėtė“ ir jis atsidūrė prie atitvarų. Mano, kad tai buvo nesaugus vairavimas, nes sukėlė avarinę situaciją, dėl ko už jų važiuojančią mašiną „sumėtė“.
Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su E. (P.) važiavo iš Kauno į Vilnių, ji (G.) vairavo. Ji važiavo antra eismo juosta. Jos greitis buvo maždaug virš 100 km/val. Tuomet joms „užkišo“ iš pirmos eismo juostos į antrą atvažiavusi „fūra“. Ji turėjo staigiai stabdyti ir pasitraukti į šoną, nes ta „fūra“ buvo labai netoli jų automobilio. Jei būtų nestabdžiusi, būtų tai „fūrai“ tiesiai į galą įvažiavusi, ta „fūra“ būtų kabinusi jos mašinos priekį. Stabdydama pasitraukė į bortelį, į kairę pusę. Nusuko, kad nepadarytų avarijos. Stabdė gal kokias 5 sekundes. Stabdydama sulėtino greitį iki 60-70 km/val. Spaudė stabdį staigiai iki galo, nesustabdė visai mašinos, nes matė, kad už jos dar važiavo kita mašina, todėl stengėsi išvengti susidūrimo su ja. Už jos važiavo automobilis Toyota, kuris buvo pakankamai arti jos. Kai ji stabdė, Toyota taip pat staigiai stabdė, matė, kaip Toyota automobilį „sumėtė“, jis pradėjo „sukinėti“ į šonus, tuomet sustojo ar nuvažiavo į bortelio pusę, to ji jau nebematė. Tai, kad Toyota automobilį „sumėtė“, ji matė per tris automobilio veidrodėlius. Tiek ji, tiek Toyota vairuotojas, staigiai stabdydami, suko labiau į bortelį, į kairę pusę. Matė, kaip joms užkišusi „fūra“ buvo labai arti kitos, prieš ją važiavusios „fūros“ galo. Joms užkišusi „fūra“ buvo greitesnė už priekyje ją važiavusią „fūrą“, todėl pamačiusi, kad ji priekyje, joms užkišusi (T. K. vairuojama) „fūra“ staigiai sukosi į antrą juostą. Nepastebėjo, kad „fūra“ būtų rodžiusi posūkį prieš persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą. Atstumas nuo jos vairuojamo automobilio iki tos „fūros“ buvo iki 10 metrų, kai ta „fūra“ persirikiavo. Jos vairavimo stažas 7-8 metai, vairuoja kiekvieną dieną. Mano, kad „fūros“ vairuotojas (T. K.) padarė KET pažeidimą, nes jis prieš persirikiuodamas turėjo pažiūrėti, kad ji atvažiuoja antra eismo juosta, tačiau jis nusuko į kairę neįsitikinęs, kad tai daro saugiai.
Liudytoja R. G., administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresnioji tyrėja, teismo posėdžio metu parodė, kad T. K. elgesys šiuo atveju buvo netinkamas ir pavojingas, nes asmuo rikiavosi staigiai, privertė kitus eismo dalyvius taip pat keisti kryptį, o kita transporto priemonė netgi apsisuko aplink savo ašį ir atsitrenkė į atitvarus. Tas asmuo, kuris nuvažiavo nuo kelio, nebuvo apklaustas, nes duomenų apie pavojingą vairavimą byloje netrūko. Peržiūrint vaizdo įrašą matėsi, kad T. K. veiksmai tokio eismo kelyje nebuvo tinkami vairuojant tokių gabaritų transporto priemonę, kuri visa net judėjo nuo staigaus persirikiavimo. Šiuo atveju jo niekas neišprovokavo, kaip asmuo teigia. Toyota automobilis buvo jau kaip ir antras automobilis, kuriam T. K. sukėlė pavojingą situaciją, jis nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į atitvarus. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad Toyota automobilis laikėsi saugaus atstumo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, T. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas, įrodytas bylos medžiaga, nuobauda paskirta tinkamai.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Taigi, tai yra blanketinė dispozicija, kuri nukreipia į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.
Šiuo atveju pareiškėjas T. K. neigia savo veiksmais sukėlęs pavojingą situaciją, nurodydamas, kad tai, jog kiti eismo dalyviai buvo staigiai priversti keisti judėjimo greitį bei kryptį, sąlygojo pačių vairuotojų saugaus greičio ir saugaus atstumo, eismo ir kelio sąlygų nepaisymas, o Toyota automobilis, kuris nesuvaldė savo transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio, tai buvo priverstas padaryti ne dėl jo pavojingų veiksmų, o todėl, kad nesilaikė saugaus atstumo, kliudė kitą automobilį ir nesuvaldė savo transporto priemonės. Tačiau, tokius T. K. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašų medžiaga, liudytojų E. P., G. P., R. G. parodymai.
Tiek liudytoja G. P., vairavusi automobilį Opel, priešais kurį šiuo atveju iš pirmos eismo juostos į antrą persirikiavo pareiškėjas, tiek ir liudytoja E. P., minėtame automobilyje tuo metu sėdėjusi keleivio vietoje, priekinėje sėdynėje šalia vairuotojos, teismo posėdžio metu analogiškai nurodė, kad T. K., persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, staigiai „užkišo“ joms kelią, dėl ko G. P. privalėjo staigiai stabdyti automobilį tam, kad išvengtų susidūrimo su T. K. vairuojamu sunkiasvoriu automobiliu. G. P. pažymėjo, kad automobilio stabdį spaudė iki pat galo, apie 5 sekundes, per kurias automobilio greitis nukrito nuo tuo metu buvusio virš 100 km/ val. iki vos 60 km/val. greičio. Abi liudytojos taip pat pažymėjo, kad T. K. staigiai persirikiavus į eismo juostą, kuria judėjo jų automobilis, atstumas tarp G. P. ir T. K. vairuojamų automobilių buvo labai mažas, daugiausia iki 10 metrų, dėl ko G. P. privalėjo ne tik staigiai spausti stabdžio pedalą, tačiau ir pasitraukti į kairėje pusėje buvusį bortelį, skiriantį priešingas eismo juostas, kadangi jei nebūtų to padariusi, T. K. vairuojamas automobilis būtų „kabinęs“ jos automobilio priekį. Abi liudytojos patvirtino ir tai, kad per automobilio veidrodėlius matė, kaip G. P. stabdant jos vairuojamą automobilį, už jų važiavęs automobilis Toyota taip pat staigiai stabdė, jį „sumėtė“, jis pradėjo „sukinėtis“ į šonus, suko vairą į kairę pusę, arčiau link bortelio, ir galiausiai atsidūrė prie kairėje pusėje esančių atitvarų.
Šiuos liudytojų parodymus neabejotinai patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga, iš kurios matoma, kaip T. K. vairuojamas sunkiasvoris automobilis pasuka į kairę pusę, t. y. atlieka persirikiavimo veiksmą, netgi vos anksčiau nei parodo posūkio signalą, po ko iškart persirikiuoja į antrą eismo juostą, kuria važiuoja liudytojos. Iš G. P. vairuojamo automobilio greičio matuoklio fiksuojamų duomenų matyti, kad tuo metu, kai T. K. automobilis persirikiuoja į tą eismo juostą, kuria važiuoja G. P., jos automobilio greitis nuo 104 km/val. staigiai krenta iki 90 km/val., po ko vos per kelias sekundes krisdamas pasiekia mažiausią 61 km/val. greitį ir tik T. K. aplenkus pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį ir sugrįžus atgal į pirmą eismo juostą, G. P. vairuojamo automobilio greitis pradeda didėti. Kuomet po T. K. atlikto manevro, G. P. stabdo savo vairuojamą automobilį, vaizdo įraše matoma, kaip už liudytojų važiavęs Toyota automobilis taip pat staigiai stabdo, jį „sumėto“, jis pasiduoda į dešinę pusę, link pirmos eismo juostos, po ko iškart pasuka į kairę, yra „mėtomas“ į abi puses, kol galiausiai pilnai užsisuka į kairę pusę ir automobilio priekiu atsitrenkia į kairėje pusėje esančius atitvarus, skiriančius priešingas eismo juostas, taip visiškai sustodamas. Visa tai įvyksta vos per 11 sekundžių. Liudytoja E. P. teismo posėdyje nurodė, kad jos manymu toks vairavimus buvo nesaugus, kadangi sukėlė avarinę situaciją, dėl kurios jos privalėjo staigiai stabdyti automobilį, o už jų važiuojantį automobilį „sumėtė“. Liudytoja G. P. nurodė mananti, kad T. K. šiuo atveju padarė KET pažeidimą, kadangi prieš persirikiuodamas nepažiūrėjo, kad antra eismo juosta atvažiuoja ji ir nusuko į kairę neįsitikinęs, jog tai daro saugiai. Kaip matyti iš liudytojos E. P. parodymų, apie šį įvykį ji netgi pranešė policijai, kadangi tokie T. K. pavojingi veiksmai kelyje privertė liudytoją abejoti, ar T. K. aplamai vairavo blaivus. Tiek „Opel“ automobiliu važiavusių liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašas patvirtina, jog T. K. automobilis persirikiuoja į kairę staiga, likus labai nedideliam atstumui prieš „Opel‘ automobilį ir būtent dėl tokio veiksmo G. P. buvo priversta staigiai stabdyti ir net keisti judėjimo kryptį, kad nesusidurtų su minėta sunkiasvore transporto priemone.
Remiantis visais aptartais duomenimis, teismui nekyla abejonių dėl to, kad šiuo atveju T. K., prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio tuo metu antra eismo juosta judėjusiai G. P., neįsitikino, kad pakeisti eismo juostas tuo metu buvo saugu, taip persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios tiek G. P., tiek už jos važiavusio automobilio Toyota vairuotojas privalėjo staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį – sukti vairą į kairę, link bortelio, ko pasekoje Toyota automobilio vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo su priekyje bei šalia važiuojančiomis transporto priemonėmis, manevruodamas kelyje, nesuvaldė savo transporto priemonės ir atsitrenkė į kairėje pusėje esančius atitvarus. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad G. P. ar Toyota automobilio vairuotojas nesilaikė leistino greičio ar saugaus atstumo nuo kitų eismo dalyvių, todėl tai, kad minėtų automobilių vairuotojai šiuo atveju privalėjo staigiai stabdyti ir keisti savo vairavimo kryptį, o Toyota automobilis nuvažiavo į kairę ir atsitrenkė į ten esantį bortelį, sąlygojo ne pačių vairuotojų, o būtent T. K. veiksmai, t. y. pavojingą situaciją sukėlę KET pažeidimai.
Nors pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad Institucija šiuo atveju administracinėn atsakomybėn jį patraukė nepagrįstai, kadangi netinkamai išanalizavo vaizdo įrašų medžiagą, nevertino jo paaiškinimų dėl eismo kelyje eigos, neapklausė Toyota automobilio vairuotojo, tačiau teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir jų turi būti surinkta tiek, kiek pakanka asmenį pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo. T. K. skunde pažymėjo, jog jis buvo priverstas staigiai persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą, kadangi tai jį privertė padaryti prieš jį greitėjimo juosta į srautą ketinantis įsilieti sunkiasvoris automobilis, taip sukeldamas jam avarinę situaciją. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas teigia, jog kitas automobilis tik ketino įsilieti į srautą, todėl jis pagal situaciją turėjo pareigą pristabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Tai nesuteikė teisės jam staiga, neįsitikinus, kad gretima eismo juosta laisva, persirikiuoti į ją, taip sukeliant pavojingą situaciją kelyje. Jis privalėjo laikytis KET ir šiuo atveju prieš atlikdamas persirikiavimo veiksmą, būti atidus, rūpestingas ir įsitikinti, kad tai daro saugiai, todėl šios nurodytos aplinkybės pareiškėjo kaltės dėl padaryto nusižengimo nešalina.
T. K. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka jau vien tos aplinkybės, kad taiga turėjo stabdyti antra eismo juosta važiavęs „Opel“ automobilis, kurį vairavo liudytoja G. P., be to, ji turėjo ir keisti važiavo kryptį (pasitraukė kairiau link atitvarų, kad išvengtų susidūrimo, todėl, nors Toyota vairuotojas ir nebuvo apklaustas, teismo vertinimu, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių T. K. kaltę byloje šiuo atveju surinkta pakankamai. T. K. kaltę neabejotinai patvirtina tiek apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir vaizdo įrašų medžiaga.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinės nuobaudos skiriamos vadovaujantis ANK 34 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas anksčiau jau ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (5 metų laikotarpyje baustas 6 kartus (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228957072 medžiagos 53–55 lapai)), kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus asmenį, todėl T. K. pagrįstai skirta tiek sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Todėl konstatuojama, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė T. K. skirtos teisingai ir jas švelninti teisinio pagrindo nėra.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė pareiškėjui skirtos teisingai, todėl T. K. skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11280-2024 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228957072 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.