- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-131-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57067-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. priimtą nutarimą Nr. 95-790 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 8 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistojo neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 22 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 26 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, abejojant, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2021 m. gruodžio 20 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio korekciją ir pastangas pavyzdingai elgtis, kadangi D. D. atlikdamas bausmę ne tik formaliai laikosi nustatytos nuteistiesiems tvarkos, tačiau rodo iniciatyvą, pastebimai keičia savo elgesį, nėra baustas drausmine tvarka, skatintas, palaiko socialinius ryšius, dirba ir yra motyvuotas darbui. Pažymint, kad jis yra įvykdęs visas jam skirtas rekomendacijas, o pataisos namai nebeturi pasiūlyti kitų priemonių nuteistojo elgesio korekcijai, todėl faktiškai minėta aplinkybė nepriklauso nuo jo paties ir negali turėti įtakos, sprendžiant jo tolimesnius suvaržymus. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį neanalizavo šių aplinkybių ir priėmė neobjektyvų sprendimą. Dėl ko nuteistasis patiria tam tikrą jo atžvilgiu taikomą įstatymų diskriminaciją, kadangi šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu parodoma, jog nėra pagrindo siekti auklėjimo tikslų, keistis, stengtis pavyzdingai elgtis, nes galutiniam rezultatui jokios reikšmės tai nedaro. Anot apelianto, tokiu apylinkės teismo sprendimu nepagrįstai yra kritikuojama bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kuria siekiama, kad nuteistasis savo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis. Pabrėžiant, jog jis yra įvykdęs visas jam pasiūlytas rekomendacijas ir Komisija jau du kartus pripažino, kad nuteistais D. D. yra pasirengęs likusią bausmės dalį atlikti paleistas į laisvę su minimaliais ribojimus, tačiau teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pažeisdamas nuteistojo lūkesčius ir parodydamas, kad laikytis įstatymų bei nustatytos tvarkos nėra prasmės.
4.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Tačiau akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju analizuojant nuteistojo duomenis, vertinant jo elgesį, individualias savybes, ši taisyklė pirmosios instancijos teismo galėjo būti pažeista, kadangi Komisija jau du kartus iš eilės yra nurodžiusi, kad nuteistasis pavyzdingai laikosi nustatytų įpareigojimų, įgyvendina jam skirtas rekomendacijas, taip pat yra stebimi reikšmingi jo elgesio rizikos pokyčiai, kurie reikšmingai kito ir kinta teigiama linkme iki šiol. Tačiau visoms šioms teigiamai vertinamoms aplinkybėms apylinkės teismas jokios reikšmės nesuteikė ir auklėjamojo proceso naudos nuteistojo naudai nevertino.
4.3. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nepagrįstai vadovavosi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydžiu, kadangi įstatymo leidėjas įtvirtindamas teisinį reguliavimą, nustatė minimalias paskirtos laisvės atlikimo bausmės ribas, po kurių gali būti taikytas lygtinis paleidimas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl likusios per didelės neatliktos bausmės dalies, prieštarauja lygtinio paleidimo instituto nustatytai ribai, nuo kada nuteistajam įstatymu suteikiama teisė prašyti būti paleidžiamam lygtinai ir kuri patvirtina, jog yra vykdytas teisingumas tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistosios pusės atžvilgiu. Pažymint, kad teismas turėtų vertinti, ne likusios neatliktos bausmės dalies dydį, o nuteistojo elgesio korekciją, jo suvokimą, psichologiją, elgesį, taikant socialinės reabilitacijos priemones ir pan. Kartu atkreipiant dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės, bet tik palengvina neatliktos bausmės dalies atlikimo sąlygas bei suteikia galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistojo nuomone bausmės tikslai nagrinėjamu atveju jau yra pasiekti ir sėkmingai realizuoti. Jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimas padarė jam teigiamą poveikį, taip pat padėjo padaryti kategoriškas ir tvirtas išvadas, jog ateityje jis nebenusikals, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino jo asmenybė, taip pat elgesio korekcijos pažangos bausmės atlikimo metu.
4.4. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Jo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, žadėdamas ir toliau jų laikytis bei siekdamas rodyti pavyzdinę iniciatyvą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jis neprašo panaikinti ar sutrumpinti jam paskirtą bausmę, o tik siekia švelnesnių suvaržymo priemonių. Jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir suprato priėmęs klaidingus sprendimus, tačiau turėjo pakankamai laiko pakeisti savo elgesį pozityvia linkme, todėl prašo jo suvokimo iš jo neatimti ir toliau leisti motyvuotai įgyvendinti savo tikslus visuomenėje priimtinomis priemonėmis. Į bylą pateikė 2022m.kovo 1d. išduotą Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Pusiaukelės namų nominaciją „Metų tikėjimas“ už reguliarų šv. mišių lankymą ir optimistišką tikėjimą ateitimi.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą D. D. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. D. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
9. 2021 m. gruodžio 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 116-720 nuteistajam D. D. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika D. D. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 21 d. metu, o taip pat ir vėliau atliktų vertinimų metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje esantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis nusikalstamas elgesys; smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos; nusikalstamos elgsenos modelis (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas); nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas; netinkamas gyvenimo būdas; alkoholio vartojimo problemos; savikritiškumo stoka; mąstymo lankstumo stoka, išvados apie akivaizdžią nuteistojo D. D. pažangą šią riziką mažinant, nesuponuoja. Ir nors atliekant bausmę stebimi ir riziką mažinantys veiksniai, tokie kaip: teigiama darbinė motyvacija; galimybė po lygtinio paleidimo gyventi ir gydytis reabilitacijos centre; narkotinių medžiagų nevartojimas; palaikantys tarpusavio santykiai su seserimi ir asociacijos „Lietuvos veiklių žmonių bendrija“ nariais, reguliarus šv. Mišių lankymas, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui, kadangi nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis D. D. vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės bei Komisijos rekomendacijas ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
10. Ir nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo D. D. elgesyje yra pastebima ir teigiamų korekcijos požymių – jis nebaustas drausmine tvarka, 7 kartus skatintas, dirba, yra gavęs pasiūlymą dirbti laisvėje lygtinio paleidimo atveju, bausmę atlieka Pravieniškių pusiaukelės namuose, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su seserimi, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai D. D. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
11. Socialinio tyrimo išvados duomenis D. D. nuteistas už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą bendrininkaujant. Be to, anksčiau teistas ne vieną kartą, už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (už vagystes, plėšimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, papirkimą, tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą). Nuteistojo nusikaltimų motyvai susiję su gyvenamosios vietos ir darbo neturėjimu, besaikiu alkoholio vartojimu, smurtavimu bei netinkamu draugų rato pasirinkimu. Ir nors tam tikri rizikos veiksniai atliekant bausmę yra suvaldyti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad mąstymo ir elgesio srityje nurodoma, kad nors šiuo metu nuteistasis vis labiau apgalvoja savo veiksmus ir su jais susijusias pasekmes, tačiau išlieka galimybė, kad emocinio susijaudinimo metu gali pasielgti impulsyviai. Pažymint, kad D. D. praeityje yra taikęs instrumentinę agresiją, siekiant priversti kitus žmones vykdyti jo valią (žmogžudystė), todėl išlieka galimybė, kad emocinio susijaudinimo būsenoje gali prarasti savitvardą ir jos metu gali pasireikšti smurtinis elgesys. Ir nors nuteistasis dažniausiai sugeba rasti sprendimus, tačiau kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas. D. D. yra linkęs pateisinti, kiek sumenkinti savo nusikalstamą elgesį, o tai teisėjų kolegijai nesuponuoja pagrįstos išvados, kad D. D. paleistas lygtinai savo tikslų sugebės siekti tik teisėtais būdais. Pabrėžiant, kad nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jau buvo taikytas 2 kartus, iš kurių 1 kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. D. D. taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį jis pažeidė, t. y. nesilaikė probacijos nurodymų bei padarė naują nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo nuteistojo nesugebėjimą tinkamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką bei atskleidžia didesnį jo pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę, kuri turėtų pakankamą poveikį nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčiams, kurių iš aukščiau aptartų duomenų teisėjų kolegija pasigenda. Pažymint, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
12. Ir nors nuteistasis skunde teigia, kad jis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Jo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą - pozityvus, jis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, žadėdamas ir toliau jų laikytis bei siekdamas rodyti pavyzdinę iniciatyvą, tačiau pasak nuteistojo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu parodoma, jog nėra pagrindo siekti auklėjimo tikslų, keistis, stengtis pavyzdingai elgtis, nes galutiniam rezultatui jokios reikšmės tai nedaro. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo D. D. dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas tą aplinkybę, kad D. D. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių ir 22 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d.), įstatymo taikymo klaidos nepadarė, kadangi šių aplinkybių vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. D. bausmę atlieka už nusikalstamą veiką sukėlusią negrįžtamas pasekmes (už nužudymą), už kurią jam buvo skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam D. D. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.
13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus D. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nariai, taip pat nebuvo vieningi, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam, tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. D. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.