Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas, teistas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2024 m. spalio 13 d., apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810" Nr. ARFM-0377, jam nustatytas – 1,78 promilių neblaivumas iki kol ties 26 numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0377“, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam nustatytas antruoju tikrinimu kaltinamajam A. K. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2024 m. spalio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis pasirašė ir tai patvirtino parašu (b. l. 20). Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį Jiesios pl. Kaune. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. K., 2024 m. spalio 13 d., apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810" Nr. ARFM-0377, jam nustatytas – 1,78 promilių neblaivumas iki kol ties 26 numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

E. D. nėra teista, administracine tvarka nebausta, auginanti neįgalų sūnų K. K. gimusį (duomenys neskelbtini) nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 124, 125, 126, 127). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad E. D. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant A. K. prašymui perduoti jį E. D. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis praeityje neteistas, matyti, kad nors baustas administracine tvarka. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis A. K. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo A. K. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas – 1,78 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi A. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, baustas administracine tvarka už nežymų KET pažeidimą, todėl skirtinas mažesnis nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis A. K. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas, per kurį A. K. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 23 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam A. K., tačiau automobilis įgytas gyvenant ir vedant bendrą ūkį su sugyventine E. D. metu, taip pat ir neįgalaus sūnaus K. K. būtiniems poreikiams tenkinti. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę įprastai būtina konfiskuoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo būdamas neblaivus, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatve, kur būna pakankamai intensyvus eismas. A. K. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, baudos sumokėtos, tačiau jis negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, jog turto konfiskavimas natūra konkrečiu atveju gali būti netikslingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prašo nekonfiskuoti automobilio VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodo, jog jis yra reikalingas sūnui vežti į ligoninę, mokyklą bei kitas įstaigas būtiniems poreikiams tenkinti, todėl juo ir toliau naudotųsi tik sugyventinė. Su sugyventine turi neįgalų sūnų K. K., kuriam nustatytas sunkus neįgalumas, jam reikalingas intensyvus gydymas, užsiėmimai bei reikalinga medikų priežiūra, tarp jų ir automobilis, kuris yra pritaikytas vežiojant į ugdymo ir gydymo įstaigas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys šiuos duomenis – Neįgalumo lygio pažyma (b. l. 124), spendimas dėl specialiųjų poreikių (b. l. 126 – 127), kurie patvirtina, jog sūnui reikalingas gydymas bei reabilitacija. Neįgalumo pažymoje nurodyta, jog vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, nustatyta nuolatinė slauga, berniukas sunkiai vaikšto, reikalingos dažnos gydytojų konsultacijos, vaiko būklė nuolat sekama medikų. Nors byloje neginčijamai nustatyta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną kartą sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, nuteistojo asmenybę ir nurodytas jo šeimines aplinkybes konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo natūra taikymas būtų neproporcingas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, jog konfiskavus automobilį, nubaustas bus ne tik kaltininkas A. K., bet tuo pačiu nukentės ir jo šeimos nariai, o ypač nepilnametis asmuo, kurio sveikatinimui ir ugdymui yra reikalinga būtent ši nusikalstamos veikos priemonė – automobilis VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismas konstatuoja, jog konfiskavus automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bus neproporcingai apsunkintos, gal net ir atimtos galimybės kaltinamojo nepilnamečiui vaikui gauti gydymo bei švietimo įstaigų paslaugas. Tuo labiau, jog byloje nekilo ginčas dėl privalomai konfiskuotino turto, tik šiuo atveju, prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamasis nurodė, kad yra pasiruošęs sumokėti konfiskuotino automobilio dalį vertės – 4 000 eurų iš santaupų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir nekonfiskavus automobilio, bus atimta galimybė kaltinamajam dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, kadangi automobilis išimtiniai bus naudojamas sugyventinės jų sūnaus poreikiams tenkinti (bylos nagrinėjimo metu sugyventiniai ir jų sūnus gyvena kartu).

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad A. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui, nustačius aplinkybes, kurios pateisina tokio pobūdžio priemonės paskyrimą.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktas VšĮ ,,Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio VW ,,Passat“ 2.0 TDI, gamybos periodas 2014-2019 metai, pasirinkti metai 2015, vidutinė kaina Lietuvoje – 10110 eurų (su PVM) (b. l. 25). Teismas, taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Atsižvelgus į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi mažametį neįgalų vaiką, sprendžia, jog priteistina dalis automobilio vertės – 3 000 eurų (trys tūkstančiai eurų).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo privalomas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas E. D..

Kaltinamojo A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti AB ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. K. laiduotojos E. D. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

-1 (vienus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 23 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. 01984784) ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktą ir dokumentą, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. K..

Kaltinamojo A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB ,,Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.