Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Perduotam pastatui iki šiol nėra atlikta teisinė registracija, todėl pareiškėjas negali įrodyti, kad yra šio pastato savininkas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės komisija turto perdavimo-priėmimo aktų nesurašė, nėra kitų dokumentų apie veršidės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrimą pajininkams Biržų rajono savivaldybės administracijos archyvų skyriuje bei Šiaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filiale, todėl teismui pateikti jų negali. Iš 1995 m. vasario 3 d. Biržų rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad likviduojamos bendrovės turtas buvo paskirstytas pajininkams ar jų grupėms.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki šiol nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į veršidę, šis pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Paaiškino, kad veršidę įsigijo sąžiningai, nes ją nusipirko iš buvusių pajininkų, sąžiningai ir teisėtai ją valdė ir dabar valdo nepertraukiamai ir atvirai nuo 2004 m., t. y. 20 m. Iki šiol niekas nėra reiškęs pretenzijų dėl valdomo pastato, kurį prižiūri, remontuoja, juo naudojasi – laikė gyvulius, o dabar laiko grūdus, techniką, padargus. Pradėdamas pastatą valdyti buvo ir šiuo metu esu įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į nurodytą daiktą. Teigia, jog veršidės valdymo faktas buvo ir yra atviras, viešas ir žinomas visiems asmenims. Pareiškėjas savo iniciatyva suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, jo iniciatyva pastatui buvo suteiktas unikalus numeris ir adresas. Į pastatą teikiama elektros energija pagal pareiškėjo sudarytą sutartį su akcine bendrove „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „ESO“). Nuosavybei įsigyti pagal įgyjamąją senatį yra visos įstatyme numatytos sąlygos, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo.

8. Specialiame interneto tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas apie pareiškėjo pareiškimą, pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., siekiant pranešti, kad suinteresuoti asmenys, norintys būti įtraukti dalyvauti procese, turi teisę kreiptis pareiškimu į teismą.

9. Po viešo pranešimo apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklalapyje, į teismą nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys dėl jų galimų teisių į nurodytą pastatą ar jo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (statiniai), iš kurios nustatyta, kad užfiksuoti pagrindinio pastato, jo sudėtinų dalių kadastro duomenys – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).; Valstybės įmonės Registrų centras raštas, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2024 m. vasario 19 d. duomenimis, nekilnojamojo daikto – veršidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos; rašytiniai duomenys, jog Biržų rajono Vabalninko apylinkės (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (1992 m. reorganizuoto Biržų rajono Vabalninko apylinkės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio) archyvinio fondo dokumentuose nurodyta, kad duomenų apie veršidės pardavimą nėra, likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, duomenys archyvui neperduoti; žinių apie turto perleidimą ar padalijimą likvidavus Biržų rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, nėra, nes Biržų rajono dokumentai saugojimui neperduoti; iš 1995 m. vasario 3 d. Biržų rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrovės turtas paskirstytas pajininkams nebuvo, savo dalis veršidės, kurią buvo paskyrusi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, J. G. perdavė: J. A. už pajų 1165 Lt, P. V. už pajų 458 Lt, O. B. už pajų 228 Lt, R. M. už pajų 1545 Lt, P. T. už pajų 722 Lt, P. M. už pajų 881,78 Lt ir J. M. už pajų 556,58 Lt; J. G. ir akcinės bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ 2005 m. kovo 14 d. sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis, objektas – dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

11. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

13. Pareiškėjo argumentus, kad pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto (veršidės) valdymas nuo 2004 m. buvo sąžiningas ir teisėtas, bei atviras ir nepertraukiamas, bei tai, kad pareiškėjas pradėdamas sąžiningai šį daiktą valdyti yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, jog įstatyme nustatytu terminu niekas nesikreipė į teismą, ginčydamas šias aplinkybes. Dėl to yra įstatymo pagrindas nustatyti pareiškėjo nurodyto nekilnojamojo turto (veršidės) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 – 4.71 straipsniai). Taigi visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos patvirtinti pareiškėjo prašomą faktą, byloje nenustatyta jokių apribojimų, kuriems esant nebūtų galima nustatyti prašomo fakto, nes statinio ar jo patalpų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, jis nėra įregistruotas kitų asmenų ar valstybės, savivaldybės nuosavybe, statinys ar jo patalpos per visą laikotarpį nuo 2004 m. buvo valdomos teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, valdomos kaip savos, pareiškėjas šiuo metu nėra daikto (patalpų) savininkas.

14. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nurodytam turtui nėra CK 4.69 – 4.71 straipsniuose nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą: pareiškėjas nekilnojamąjį turtą valdo daugiau kaip dešimt metų atvirai ir nepertraukiamai, valdymo teisę teisėtai įgijo pagal paprastas rašytines sutartis, pajininkams jam pardavus likviduotą Biržų rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turtą, nes pastatas nebuvo registruotas, todėl pareiškėjas pagrįstai negalėjo pirkimo-pardavimo sutarčių tvirtinti pas notarą, turtas nepriklauso valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims, pareiškėjas save laiko teisėtu valdytoju, nėra duomenų, kad yra asmenų, kurie turėtų daugiau teisių už pareiškėją į valdomą turtą. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ištyrė pareiškėjo nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką. Nustatytų byloje aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, jog pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.68 – 4.71 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

15. Byla vesta elektronine forma, todėl teismas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ž270, 530 – 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog pareiškėjas J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.