Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, našlys, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2016-12-27 18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti ir keisti važiavimo kryptį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Vartojo psichiką veikiančią medžiagą alkoholį, nesulaukęs kol bus patikrintas, ar bus atsisakyta tai padaryti. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus.

V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo sekančią dieną. Gali būti, kad sukdamasis kliudė kitą automobilį, ten stovi daug automobilių, buvo tamsu, lijo, nejuto kontakto. Automobilį patraukė, kad nekliudyti kitiems eismo dalyviams ir nuėjo pas draugą. Kitą dieną policijos pareigūnai jam pranešė apie įvykį. Tuomet jam buvo patikrintas blaivumas, parodytas apgadintas automobilis, matė pažeidimus. Žalos neatlygino. Prašo bausmę švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktą ir V. M. kaltę įrodo šie surinkti ir teisme ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad automobiliui Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta galinis bamperis, galinis dešinės pusės žibintas, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), E. R. paaiškinimas, kad 2016-12-28 apie 8 val. atėjusi prie automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo raštelį, užkištą už automobilio valytuvo, kuriame buvo parašyta, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, nurodytas jo valst. numeris. Pastebėjo, kad įdaužtas automobilio galas, dešinėje pusėje, nulaužta parkavimosi juosta (b. l. 5), alkotesterio parodymai, kad 2016-12-28 16.43 val. V. M. nustatytas 0,70 promilių neblaivumas (b. l. 6), patikros sertifikatas (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti užpakalinio dešinės pusės žibinto, užpakalinio bamperio, užpakalinio dešinės pusės sparno, užpakalinių dešinės pusės durų defektai nuo kontakto su automobiliu Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), nuotraukos (b. l. 9-18), VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. M. (b. l. 27). Duomenų, paneigiančių išdėstytas aplinkybes, byloje nėra.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Iš byloje pirmiau aptartų įrodymų darytina išvada, jog automobilis Saab buvo apgadintas kontakto su automobiliu VW Passat, vairuojamu V. M., metu. V. M. teismo posėdžio metu kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, nes toje vietoje buvo daug automobilių, buvo tamsu ir lijo. Automobilį patraukė, kad nekliudyti kitiems eismo dalyviams ir nuėjo pas draugą. Vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo apie įvykį. Paaiškinime, rašytame policijoje, jau nurodė, kad atsitrenkė į stovintį automobilį, pajuto brūkštelėjimo garsą, vėliau po eismo įvykio išgėrė stipraus alaus. Neginčijamai nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilį VW Passat vairavo V. M., kuris namo kieme manevruodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotojas buvo surastas, remiantis ant apgadinto automobilio rastu rašteliu, kuriame buvo nurodytas apgadinusio automobilio valstybinis numeris. Pagal šią medžiagą buvo surastas V. M. vairuotas automobilis, o pagal šio automobilio apgadinimus buvo nustatyta, kad jie apgadinti kontakto su nukentėjusiosios automobiliu, metu. Kad šie automobiliai buvo susidūrę, patvirtina fotolentelės ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 101 punktus (prieš pradėdamas važiuoti, <...> ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, <...>), dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

Be to, V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą (įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 91.2 ir 92 punktuose nustatyta tvarka), 222 punktą (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai) ir 221 punktą (su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti), t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir nepranešdamas apie įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Pažeidėjo tvirtinimai, kad jis nejuto kontakto su kitu automobiliu, gėrė alų, nes nejuto jokio eismo įvykio, vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

V. M. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo).

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad veikos perkvalifikuojamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d., jo padarytos veikos buvo kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju V. M. teisę vairuoti transporto priemones turi), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius (ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra administracinis areštas. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą V. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nes šiuo atveju nenurodyta padaryta žala.

Atsižvelgus į tai, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta mažesnė bauda nei ANK už tokią pačią veiką, todėl ANK V. M. veiksmus kvalifikuojantis 423 straipsnio 3 dalis (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) šiuo atveju numato griežtesnę atsakomybę, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. V. M. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė.

V. M. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. M. skirtinos baudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalies, ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, teismas

nutaria:

V. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudas:

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064299262.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.