Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) pareigūnas A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. D. , Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, nepateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai informacijos – paaiškinimo ir jį pagrindžiančių dokumentų, būtinų Komisijos atliekamam tyrimui. Komisija keturis kartus, tai yra 2006 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. S-567, 2006 m. lapkričio 6 d. raštu NR. S-1111, 2007 m. vasario 28 d. raštu Nr. S-220 ir 2007 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-701 kreipėsi į A. D. , prašydama pateikti minėtus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau jis ignoravo visus minėtus raštus ir informacijos nepateikė. Taip nesilaikyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 8 punkto reikalavimų. Ši A. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 202¹ straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. liepos 3 d. nutarimu A. D. bylą nutraukė, jo veikoje nesant ATPK 202¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neįrodė, jog A. D. buvo pranešta ir žinoma apie pareigą vykdyti reikalavimą pateikti informaciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokie reikalavimai A. D. buvo siunčiami, bet neįrodo aplinkybės, kad jam buvo įteikti ir žinomi.

II.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialios susižinojimo su suinteresuotais bei kitais asmenimis ir/ar institucijomis tvarkos. Todėl Komisija visą jai reikiamą oficialią informaciją išsireikalauja ir/ar ją teikia kitiems asmenims (institucijoms) tik registruotais laiškais. Jų išsiuntimo faktą, datą ir adresatą įrodo pašto darbuotojų parašais bei antspaudais patvirtinti pašto siuntų sąrašai. A. D. į jo darbovietę, tai yra Vilniaus miesto savivaldybę, analogiško turinio paklausimus, reikalaujant pateikti informaciją, registruotais laiškais Komisija siuntė net 4 kartus: 2006 m. rugsėjo 19 d., lapkričio 6 d., 2007 m. vasario 28 d. ir kovo 26 d. Visi jie buvo išsiųsti iš Vilniaus apskrities centrinio pašto. Tai, kad nei vienas iš šių laiškų negrįžo atgal Komisijai, įrodo, kad jie buvo išsiųsti tinkamam adresatui. Nesulaukusi atsakymo iš A. D. , Komisija 2006 m. lapkričio 6 d. raštu kreipėsi į jo bendradarbį bei partijos kolegą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Juozą Imbrasą, prašydama jo tarpininkauti susižinant su A. D. . 2006 m. lapkričio 24 d. buvo gautas J. Imbraso atsakymas. Komisijos paklausimas J. Imbrasui buvo siunčiamas tokiu pačiu būdu ir tuo pačiu adresu kaip ir A. D. . Aplinkybes, patvirtinančias tai, kad Komisija A. D. apie reikalavimą pateikti jai informaciją informavo tinkamai, teisme nurodė ir Komisijos atstovas. Teismas jas įvertino netinkamai.

2. Teismo procesinių dokumentų – šaukimų ir pranešimų turinį, jų pristatymo, įteikimo, informacijos apie įteikimą ir kt. tvarką nustatantys specialūs procesiniai įstatymai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 73-77 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 117-134 str.) Komisijai netaikytini. Tai pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2007 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatavęs, kad teisės aktai nereikalauja, jog Komisijos pranešimai suinteresuotiems asmenims būtų įteikiami pasirašytinai, apie įteikimą informuojant siuntėją, – pakanka paprastos registruotos pašto siuntos (administracinė byla Nr. A2-245/2007). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiga įrodinėti, kad Komisijos pranešimai buvo siunčiami netinkamai, tenka tik A. D. . Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai šią pareigą perkėlė Komisijai.

A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Jis daugelį metu yra uždarosios akcinės bendrovės „Restako" direktorius, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nėra pagrindinė ir vienintelė jo darbo vieta, be to, darbas joje nėra pastovaus pobūdžio. Jis yra viešas asmuo, todėl jo kontaktiniai duomenys (pagrindinė darbovietė, jos adresas, namų adresas, telefonų numeriai ir kita papildoma informacija) yra viešai skelbiami ir prieinami. Tai turėjo būti žinoma ir Komisijai. Visus procesinius dokumentus, siunčiamus jo pagrindinės darbovietės buveinės adresu, jis gauna. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnyje nustatytą pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją jis įvykdė laiku ir tinkamai. Neatsiradus naujų aplinkybių pareigos patikslinti, papildyti savo deklaraciją ar domėtis, ar nereikia pateikti papildomus duomenis, jis nepažeidė. Jokio susirašinėjimo su Komisija, kurių metu būtų nurodęs, kad laiškai jam turi būti siunčiami į savivaldybę, jis nevykdė, tad pareigos domėtis, ar Komisija nesiunčia jam kokių nors pranešimų į Vilniaus miesto savivaldybę, jis neturėjo. Tai, kad Komisija, žinodama jo pagrindinę darbovietę, tačiau vis tiek registruotus laiškus siuntė (net keturis kartus) į Vilniaus miesto savivaldybę, kur jis jų negaudavo, vertintina kaip formalus pareigos įpareigoti pateikti papildomus duomenis vykdymas, nesiekiant iš tikrųjų pranešti apie tokį įpareigojimą.

2. Apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-245/2007 išvados nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas. Komisijos siunčiamas pranešimas nustatė jam pareigą pateikti papildomus duomenis. Apie šią pareigą jam nebuvo žinoma, tad jis negalėjo tyčia (ar neatsargiai) jos nevykdyti. Komisija yra valstybės institucija. Jai yra suteikta teisė sukurti asmenims tam tikras pareigas ir tuo pačiu nustatyta pareiga pranešti suinteresuotam asmeniui apie šiam nustatytą pareigą. Todėl, remiantis teisės aktais, pareiga įrodyti, kad asmeniui buvo žinoma apie individualiai jam nustatytą pareigą pateikti papildomus duomenis, tenka Komisija, o ne jam. Komisija įrodymų, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jam buvo pranešta apie įpareigojimą, nepateikė, tad byla nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą.

Nagrinėjamu atveju A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė bei tuo pačiu atitinkamus kaltinimus pareiškė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tad, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, būtent jai pirmiausia tenka pareiga pateikti įrodymus, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti A. D. veikoje esant visus ATPK 202¹ straipsnio 1 dalyje numato administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Vienas iš privalomų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių yra kaltė, tai yra nagrinėjamu atveju buvo būtina įrodyti, kad A. D. buvo tinkamai informuotas apie Komisijos jam pareikštą reikalavimą pateikti jos nurodytus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentas. Minėtas reikalavimas buvo teikiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 8 punkte reglamentuotą Komisijos teisę. Tik žinodamas apie minėtą reikalavimą A. D. galėjo jį įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje įrodymų, jog A. D. buvo įteikti jam siųsti Komisijos raštai, nėra pateikta. Šio fakto vien ta aplinkybė, kad minėti reikalavimai buvo siunčiami registruotu paštu, taip pat nepatvirtina. A. D. neigia gavęs visus minėtus raštus ir tvirtina, kad jam buvo įteiktas tik 2007 m. kovo 26 d. raštas Nr. S-701-(2.5), tačiau jame joks konkretus reikalavimas pateikti atitinkamus paaiškinimus ar dokumentus nėra suformuluotas (b. l. 3). Tačiau vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Todėl nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti priimtas tik tuo atveju, jeigu byloje galimybė surinkti papildomus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės įrodymus yra išsemta. Byloje pateikti siunčiamų laiškų sąrašai (b. l. 13-15) patvirtina, kad minėti Komisijos reikalavimai buvo siunčiami A. D. registruotu paštu. Komisija nurodo, kad minėtų siuntų pašto tarnyba siuntėjui negrąžino, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jos buvo įteiktos adresatui. Šių aplinkybių papildomas tyrimas teisme nebuvo inicijuotas, nors, vadovaujantis jau minėto ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismo pozicija šiuo atveju turėjo būti aktyvi. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. D. veikoje nėra ATPK 202¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, padarė visapusiškai neištyręs visų reikšmingų bylai aplinkybių, o šio procesinių teisės normų pažeidimo padarinyje galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti ir A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.