- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-682-383-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00976-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas
- Nukentėjusysis
- N. Š.
- Nuteistasis
- M. Š.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-383-2014
Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00976-2013-4
2014 m. gruodžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nukentėjusiajai N. Š., nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. už svetimo turto grobimą, įsibraunant į patalpas, ir nuteistas 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Taip pat, M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. už nežymų savo motinos N. Š. sužalojimą ir nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2013-10-29 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme ir paskirti 2 metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė ir laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 9 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. Š. neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei nesilankyti name, Lakūnų pl. 50 A, Kaune.
N. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista N. Š. iš M. Š. 19405 (devyniolika tūkstančių keturis šimtai penki) litai turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-09-18 apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas rastu raktu ir tokiu būdu atrakindamas namo durų spyną, įsibrovė į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, bei iš antrajame aukšte esančios televizoriaus spintelės pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai N. Š. priklausančią auksinę grandinėlę ant kaklo, 400 litų vertės, auksinę grandinėlę ant kaklo, 700 litų vertės, auksinę pintą apyrankę, 350 litų vertės, auksinę iš plokštelių pintą apyrankę, 1000 litų vertės, vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 900 litų vertės, auksinį tulpės formos su perlu viduryje pakabuką, 350 litų vertės, auksinį mechaninį laikrodį be apyrankės, 600 litų vertės, auksinį mechaninį laikrodį su auksine apyranke, 6000 litų vertės, sidabrinį žiedą su lapo imitacija, 150 litų vertės, sidabrinį žiedą su pavaizduota gėle ir lapeliu, 30 litų vertės ir 10000 litų, viso pagrobė turto už 20480 litų.
Be to, M. Š. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, sulaikomas nukentėjusiosios - motinos N. Š., ją tyčia suėmęs už abiejų rankų viršutinės dalies traukė nuo durų, dėl ko pastaroji nugriuvo ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste ir dešiniojo kelio sumušimu, tokiu būdu sužalojo savo artimą giminaitį.
Apeliaciniame M. Š. skunde konkretus prašymas nėra suformuluotas, tačiau kaip galima suprasti iš skundo turinio, nuteistasis iš dalies pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo poelgio, prisipažįsta, kad radęs, paėmė auksinę ploną grandinėlę bei sidabrinį žieduką, tačiau neigia paėmęs kitus kaltinime nurodytus auksinius dirbinius ir pinigus, nesutinka su jam priteistu civiliniu ieškiniu, bausmės švelninti neprašo. Skunde nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos baisios klaidos. Su savo tėvais tuo metu buvo susipykęs. Nuteistojo teigimu liudytoja M. U. 2014-06-10 d. vykusio teismo posėdžio metu sakė, kad po įvykio iš karto sekė M. Š. iki namų, kur ir buvo sulaikytas pareigūnų. Todėl, jei nuteistasis būtų turėjęs tuos juvelyrinius dirbinius bei tiek grynųjų pinigų, ji būtų mačius, kur jis juos paslėpė.
Taip pat nuteistasis nurodė, jog prieš išeinant iš tėvų namo, jo motina M. Š. išrengė, atėmė kuprinę, todėl jis neturėjo galimybės tuos nurodytus turtus kur nors neštis, kadangi kišenėje teturėjo tik mobilųjį telefoną ir pakelį cigarečių. Nuteistojo teigimu, jį sulaikius policijos pareigūnams, pats, nuoširdžiai atgailaudamas parodė, kur savo name numetė tai ką paėmė. Jam dėl to labai gėda, savo tėvų atsiprašė, buvo labai susijaudinęs, nes šeima jį paliko. Be to, atlikus kratą nuteistojo namuose, pareigūnai nieko nerado.
Nuteistasis pažymėjo, jog vienuose parodymuose jo mama N. Š. teigia, kad dingo 11000 Lt, kituose, kad 10000 Lt, todėl nelabai suprantama, kaip galima nežinoti, kiek pinigų namie padėta. Taip pat nukentėjusioji, neva dingusių vertybių įsigijimo dokumentų, tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikti nesugebėjo. M. Š. nurodė, jog neapklaustas incidente dalyvavęs liudininkas K. Š., taip pat neapklausti tame pačiame pastate gyvenantys nuomininkai.
Nuteistasis prašo teismo atsižvelgt į tai, kad jo sesuo M. U. ir motina N. Š. linkusios meluoti, neva dingusių vertybių kilmės jos net negali pagrįsti, įsigijimo dokumentų neturi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji ir prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Nuteistasis M. Š. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pripažįsta, apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu civiliniu ieškiniu, neigia pavogęs pinigus ir auksinius dirbinius, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d. yra įrodyta. Pripažindamas M. Š. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. Š. kaltės.
Nuteistojo M. Š. skundo argumentai, jog jis nepaėmė kaltinime nurodytų auksinių dirbinių ir 10 000 Lt, kadangi jis net neturėjo galimybės juos kur nors neštis, nes iš tėvų išėjo pusnuogis ir kišenėje teturėjo tik mobilųjį telefoną ir pakelį cigarečių bei tai, kad jis nepaėmė nurodytų daiktų patvirtina ir atlikta krata nuteistojo namuose, kadangi pareigūnai nieko nerado, atmetami kaip nepagrįsti.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 15 – 16, 18, 19-20, 21-22, 23, 24), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1 b. l. 171-172) nukentėjusioji N. Š. nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes bei nurodė, jog grįžusi į namus su vyru ir dukra iš ligoninės, pamatė atrakintas namo duris, antrame aukšte rado M. Š., kuris, užlipus dukrai M. U. į viršų, norėjo pasišalinti iš namų. Nukentėjusiajai mėginant jį sulaikyti, M. Š. pastūmęs ją išsilaisvino ir pabėgo. Po sūnaus M. Š. pasišalinimo iš namų, nukentėjusioji pasigedo – 10000 litų voke, kuriuos dukra buvo davusi vyro operacijai ir auksinių papuošalų. Viso jai padaryta turtinė žala 20435 litų. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2 b. l. 37). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. Š. kategoriškai nurodė, jog po M. Š. pasišalinimo iš jos namų, iš miegamojo spintelės dingo 10000 litų voke ir auksiniai dirbiniai. Pati nukentėjusioji matė, jog M. Š. kišenės jam pabėgant iš namo, buvo išsipūtę, iš jų dar kyšojo balta pirštinė. Dalis auksinių daiktų gražinta: auksinė grandinėlė 700 Lt vertės, auksinė apyrankė 350 Lt vertės ir sidabrinis žiedas 30 Lt vertės.
Tai, kad nuteistasis M. Š. buvo užkluptas nusikaltimo vietoje patvirtino ir nukentėjusiosios dukra M. U. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2 b. l. 4 - 5). Liudytoja M. U. nurodė, jog grįžusi iš ligoninės rado namo duris atrakintas, viršuje kažkas bildėjo, todėl užlipo į antrą aukštą pažiūrėti ir pamatė virtuvėje tupintį M. Š.. Jai sušukus, M. Š. laiptais nulipo žemyn ir bandė pabėgti. Po nuteistojo pasišalinimo mama N. Š. pasigedo auksinių papuošalų ir pinigų. Liudytoja M. U. patvirtino, kad nukentėjusiajai, prieš kelis mėnesius, buvo davusi 11 000 litų tėvo operacijai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. Š. (t. 2 b. l. 36-37), taip pat nurodė, jog grįžus iš ligoninės rado atrakintas namo duris, viduje buvo užtiktas M. Š., kuris iš karto puolė bėgti. Buvo iškviesta policija, kadangi nuteistajam buvo uždrausta eiti į jų namus. Po K. Š. pasišalinimo žmona pasigedo juvelyrinių dirbinių ir pinigų, tikslai sumos įvardinti negali, kadangi pinigus kaupė N. Š..
Dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų vertinimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Tai, kad nuteistasis M. Š. neigia paėmęs 10 000 litų ir auksinius dirbinius, kuriuos nurodė nukentėjusioji, teisėjų kolegija vertina, kaip nuteistojo gynybos poziciją, kuria pastarasis siekia sumažinti civilinį ieškinį. Nuteistojo pateikiama versija, kad jis iš nukentėjusiosios paėmė tik auksinę ploną grandinėlę bei sidabrinį žieduką, neįtikinanti. Tiek nukentėjusioji, tiek apklausti liudytojai, patvirtino, kad po M. Š. apsilankymo iš namų dingo 10000 litų ir auksiniai papuošalai, nuteistasis buvo užtiktas nusikaltimo vietoje. Tai, kad kratos metu nebuvo rasti pavogti pinigai ir auksiniai dirbiniai bei tai, kad M. Š. iš nusikaltimo padarymo vietos išbėgo pusnuogis, ir tik su kelnėmis, nepaneigia fakto, kad jis iš nukentėjusiosios pavogė nurodytą pinigų sumą bei auksinius dirbinius. Nukentėjusioji patvirtino, jog matė, kad M. Š. kelnių kišenės, pasišalinant iš vagystės įvykdymo vietos, buvo išsipūtusios, be to, nuteistasis prieš sulaikant ji policijos pareigūnams, buvo spėjęs nubėgti iki savo namų ir turėjo pakankamai laiko ir galimybių tuos daiktus ir pinigus paslėpti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistais M. Š., nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį naikinti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Š. kaltu padariusį nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. Š., išlaidas iki 2014 m. spalio 8 d. sudaro atitinkamai 50 litų (14,48 EUR) dydžio advokato užmokestis (t. 2 b. l. 27). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo būtinas dalyvavimas apeliaciniame procese, o kaltinamajam atsisakyti nuo gynėjo apeliaciniame procese nenumatyta, tai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.