Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus PN nežmoniškomis sąlygomis atliko bausmę nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno ilgą laiką, vienam asmeniui nuolat trūkdavo 1 kv. m ploto. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus.Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2013 m. birželio 28 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas atliko bausmę 7 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 45,59 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pažymėjo, kad nuteistiesiems yra suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Kadangi Alytaus PN nepadarė neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir tuo pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN nepateikė įrodymų, paneigiančių jo nurodytas aplinkybes apie netinkamas kalinimo sąlygas. Nurodo, kad jam teko 2,15 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis.Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstąAlytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas A. Z. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Alytaus pataisos namų, atlyginti neturtinę žalą (50 000 Eur), atsiradusią dėl Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (netinkamų bausmės atlikimo sąlygų).Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi vienam asmeniui tenkantis plotas 1 kv. m buvo mažesnis, nei nustatė teisės aktai. Vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto dydžius pataisos įstaigose nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcijos). Šių taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 11¹.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.Iš Alytaus pataisos namų pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pareiškėjui kalinimo metu tekusį plotą (miegamųjų gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus). Tokiu būdu buvo apskaičiuota, kad pareiškėjui 3,1 kv. m plotas Alytaus PN buvo užtikrintas atskirais laikotarpiais jam būnant 7 būrio 2 miegamojoje patalpoje nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. (teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto). Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.Taigi kaip buvo minėta anksčiau, viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (teisės aktais nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta). Vadinasi, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (Alytaus pataisos namų), o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. Z. (A. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.