Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ prašymą atsakovei A. G. dėl išmokėtos kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir pareiškėjas, INVEGA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės A. G. (toliau – ir atsakovė) 713,02 Eur skolą.

2.1. Vadovaujantis Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 (toliau – ir Aprašas), 2020 m. liepos 24 d. INVEGA priėmė sprendimą Nr. 1418 dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo skyrimo pagal atsakovės teiktą paraišką ir tarp INVEGOS bei atsakovės 2020 m. liepos 24 d. pasirašytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 1418 (toliau – ir Dotacijos sutartis).

2.2. Pagal Dotacijos sutartį atsakovei 2020 m. liepos 28 d. buvo išmokėta 405 Eur nuomos mokesčio kompensacija, 2020 m. rugpjūčio 27 d. išmokėta antra kompensacijos dalis – 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 25 d. išmokėta paskutinė kompensacijos dalis 150 Eur, viso – 705 Eur.

2.3. Atliekant priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė) projektų neplaninę patikrą, atliktas pakartotinis atsakovės paraiškoje pateiktų duomenų ir patikros metu pateiktų dokumentų patikrinimas bei nustatyta, kad atsakovė paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją.

2.4. 2021 m. balandžio 21 d. priimtas INVEGOS generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 31.06.-65 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su A. G. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas). 2021 m. spalio 21 d. raštu pareiškėjas papildomai kreipėsi į atsakovę, ragindamas grąžinti nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją su palūkanomis ir padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą iki 2021 m. spalio 31 d. bei informavo apie ketinimą išieškoti skolą teisminiu keliu, jei įsiskolinimas nebus padengtas iki nurodytos datos. Atsakovės skolą sudaro: negrąžinta kompensacijos suma – 705 Eur ir nesumokėtos palūkanos – 8,02 Eur; iš viso 713,02 Eur.

2.5. Pareiškėjas, remdamasis Aprašo 34 punktu, 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (toliau – ir Reglamentas) 16 straipsnio 2 dalimi, nurodė metinės palūkanų normos apskaičiavimo metodiką ir pažymėjo, kad INVEGOS reikalavimas grindžiamas Aprašo 33¹ punktu, 33¹.1.2 papunkčiu ir 34 punktu, Dotacijos sutarties 3.7.4 ir 3.7.5 papunkčiais bei 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo nuostatomis.

2.6. 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas yra pagrindas iš atsakovės (paraišką teikusio asmens) susigrąžinti išmokėtą kompensaciją. Sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Atsakovė 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė neįvykdė reikalavimo iki nurodyto termino grąžinti nepagrįstai gautą valstybės pagalbą ir įsiskolinimo nesumokėjo.

3. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti INVEGOS prašymą. Nurodė, kad UAB ,,Tilžės turgus“ teritorija viešajame registre įregistruota kaip kiti statiniai. Šioje teritorijoje prekyba vykdoma iš statinių. Nustačius faktą, kad prekyba vykdoma iš patalpų, bet ne iš kiemo aikštelės, pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti su atsakove sutartį, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti skolą.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 705 Eur nuomos mokesčio kompensacijos skolą ir 8,02 Eur palūkanų, viso – 713,02 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

5.1. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. per elektroninę paraiškų teikimo platformą pateikė pareiškėjui paraišką iš dalies kompensuoti nuomos mokestį (toliau – ir Paraiška), kurioje patvirtino, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. su UAB „Tilžės turgus“ sudarytą nuomos sutartį nuomojasi patalpas, kuriose karantino laikotarpiu negalėjo vykdyti verslo liudijime nurodytos ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ išvardintos uždraustos / ribojamos veiklos.

5.2. INVEGOS generalinio direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1418 „Dėl nuomos mokesčio kompensavimo ir nuomos mokesčio kompensavimo sutarties pasirašymo” atsižvelgiant į tai, kad buvo gauta atsakovės paraiška dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, atsakovė ir jos paraiška atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir sąlygas finansavimui gauti, nuspręsta su atsakove pasirašyti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio. 2020 m. liepos 24 d. tarp pareiškėjos ir atsakovės buvo pasirašyta Nuomos mokesčio kompensavimo sutartis Nr. 1418.

5.3. Atsakovei buvo pervesta 705 Eur (2020 m. liepos 28 d. – 405 Eur, 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 25 d. – 150 Eur).

5.4. 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjas priėmė įsakymą Nr. 31.06.-65, kuriuo konstatavo, kad atsakovės pateikta Nuomos sutartis, kurios pagrindu 2020 m. liepos 24 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1418 kompensuoti dalį nuomos mokesčio, neatitinka Aprašo 3.1 ir 12 punkto nuostatų, t. y. nuomojamas objektas nėra patalpa, todėl su atsakove sudaryta Sutartis ir išmokėta nuomos mokesčio kompensacija (705 Eur) laikoma nepagrįsta. Šiuo įsakymu nustatyta, kad INVEGA vienašališkai nutraukia sutartį, atsakovė per 30 darbo dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo grąžinti INVEGAI pagal 2020 m. liepos 24 d. sudarytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 1418 nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją – 705 Eur, atsakovei skaičiuojamos ir ji privalo sumokėti palūkanas už nepagrįstai gautą nuomos kompensaciją. Minėto įsakymo 2.3 punkte nurodyta, jog susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos nuo lėšų gavimo iki jų sugrąžinimo; minėto Įsakymo 2.3.1–1.3.3 punktuose nurodyti palūkanų dydžiai.

5.5. Pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. raštas „Dėl nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos sugrąžinimo“, patvirtina, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie tai, jog ji iki 2021 m. spalio 31 d. privalo grąžinti skolą. Kartu su nurodytu raštu pridėtas INVEGOS generalinio direktoriaus 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas ir grąžintinos sumos detalizavimas.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Aprašo nuostatas, pažymėjo, jog INVEGOS priimtas sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Toks sprendimas lemia atsakovės pareigą sugrąžinti nepagrįstai išmokėtas ir (ar) panaudotas lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš atsakovės susigrąžinti išmokėtas lėšas. Tai reiškia, kad atsakovė, gavusi informaciją apie INVEGOS 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą, nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad teikė skundą dėl anksčiau minėto 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas įsakymas įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir panaikintas, todėl teismas laikė, kad jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei tiesiogines teisines pasekmes. Be to, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nurodė, kad atsakovės skundas dėl INVEGOS 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo nuginčijimo teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra nepagrįstai išmokėto dalinio nuomos mokesčio išieškojimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Kadangi atsakovė minėto įsakymo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos išmokėtų lėšų sumos negrąžino, pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 36 punktu, atsirado teisė inicijuoti išmokėtų lėšų ar jos dalies ir palūkanų išieškojimą. Nustačius, kad atsakovės pareigą sugrąžinti išmokėtas lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu išmokėta subsidija nesumokėta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti išmokėtas lėšas yra pagrįstas ir tenkinamas.

8. Teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovei savanoriškai negrąžinus neteisėtai gautos kompensacijos, jai kilo pareiga mokėti palūkanas, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (Aprašo 33¹.1 punktas). Pareiškėjas į bylą pateikė palūkanų skaičiavimo formą. Teismas neabejojo apskaičiuotų palūkanų dydžio pagrįstumu, todėl jas priteisė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovės 705 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos skolą ir 8,02 Eur palūkanas yra teisėti ir pagrįsti, todėl buvo patenkinti visa apimtimi.

III.

9. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, todėl ginčas teismingas bendros kompetencijos teismui. Sprendimas nutraukti sutartį pats savaime teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, nes tai nėra kitai šaliai privalomas dokumentas. Be to, šaliai, kuri nukentėjo dėl sutarties nutraukimo, turi būti sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį, kurį nagrinėjant ir turi būti išspręstas klausimas ar sutartis nutraukta pagrįstai. ABTĮ nenumato galimybės pareikšti priešieškinį ir ginčyti sutarties nutraukimą.

10.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčas kilo dėl aplinkybės, ar ginčo objektas yra patalpa. Neįvertinus ir nepasisakius, ar ginčo objektas atitinka patalpos statusą, teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė formalų, tačiau iš esmės neteisingą sprendimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė pirminių įrodymų ar kitų patikimų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokį objektą nuomojasi atsakovė. Pareiškėjas taip pat nepateikė nei patikrinimo medžiagos, nei atsakovės teiktų dokumentų, nei nuotraukų. Be to, pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, kad atsakovės nuomojama vieta priskiriama prie kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, todėl neatitinka Apraše keliamų reikalavimų daliniam nuomos mokesčio kompensavimui gauti, t. y. žemės sklype esanti kiemo aikštelė nelaikoma patalpomis. Nors INVEGA teigė, kad buvo nuomojamos ne patalpos, o prekybinė vieta turgavietėje, tačiau rėmėsi ne konkrečių teisės aktų ir normų sistemine analize, bet darbuotojo nuomone.

10.3. UAB ,,Tilžės turgus“ teritorija viešajame registre yra įregistruota kaip kiti statiniai. Šioje teritorijoje pastatyti statiniai ir prekyba vykdoma iš statinių. Faktinis nuomos objektas yra ne teritorija, bet teritorijoje stovintys pastatai, kurie nuomos sutartyse įvardinami kaip ,,prekybos vieta“. Kiekvienam pastatui yra sudaryta atskira nuomos sutartis su nuomininku nurodant faktinį pastato arba ,,prekybos vietos“ plotą, kuriam sutartyje suteiktas sąlyginis pavadinimas ,,prekybos vieta“. Teritorijoje stovintys pastatai gali būti priskiriami nesudėtingų, laikinų statinių kategorijai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Atsakovė pabrėžia, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui vietoje apibrėžimų ,,kioskas“, ,,paviljonas“ nuomos sutartyse naudojama universali sąlyginė sąvoka ,,prekybos vieta“. Sistemiškai vertinant aktualų teisinį reguliavimą, kuris keitėsi, prieinama prie išvados, kad tiek nuomos sutartyse naudojamą sąvoką ,,prekybos vieta“, turinio prasme ,,prekybos vietą“ sutarties šalys supranta ir vertina kaip patalpų nuomą nesudėtingame, laikiname statinyje, esančiame turgavietės teritorijoje, kurio vieta pažymėta plane. Įvertinus tai, kad nuomos sutarties sudarymo faktas įregistruotas viešajame registre pagal nekilnojamųjų daiktų nuomos, panaudos sutartims nustatytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad nuomotojo sudarytomis su nuomininkais sutartimis dėl prekybos vietos turgavietėse yra išnuomotos patalpos, kurių nuomos faktas patvirtintas NTR duomenų bazės įrašu apie sudarytą juridinį faktą. Todėl ,,prekybos vietų“ nuomos sutartis atitinka Aprašo 9 punkto reikalavimo antrą dalį: ,,arba patalpose, kurių nuomos faktas patvirtintas NTR duomenų bazės įrašu apie sudarytą juridinį faktą“. Atsakovės prekybos vieta atitinka patalpos apibrėžimą, todėl tenkina Aprašo reikalavimus. Nustačius, kad atsakovė prekybą vykdė iš patalpų, bet ne kiemo aikštelės, spręstina, kad pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti sutartį, todėl neturi teisės reikalauti priteisti skolą. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės.

10.4. Teismo argumentai, kad įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti ir panaikinti INVEGOS sprendimai, todėl laikytina, kad yra galiojantys ir sukelia atsakovei tiesiogines teisines pasekmes, neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad teisingumą vykdo teismai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo dalis, kurioje nepagrįstai konstatuota, kad prekyba vykdoma ne iš patalpų yra tik nuomonė arba subjektyvus vertinimas, kuris negali turėti išankstinės įrodomosios reikšmės ir tiesiogiai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes INVEGAI teisės aktai nesuteikia kompetencijos nustatyti ir įvertinti statinių klases grupes ar paskirtį.

11. Pareiškėjas INVEGA atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas kyla iš viešojo administravimo srities, byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl byla teisminga administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kyla ne iš pačios tarp INVEGOS ir atsakovės pasirašytos nuomos mokesčio kompensavimo sutarties (Dotacijos sutarties), bet iš Priemonės Aprašo bei pagal Aprašą atsakovės atžvilgiu priimtų konkrečių INVEGOS sprendimų – individualių administracinių aktų. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo (kuriuo skirtas kompensavimas atsakovei) yra sudėtinė ir neatskiriama dotacijos sutarties dalis. INVEGOS 2021 m. balandžio 21 d. priimtas įsakymas dėl grąžintinų lėšų yra Aprašo pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, nustatantis privalomus reikalavimus atsakovei. Šias aplinkybes patvirtina ir Specialiosios teismingumo kolegijos praktika. Be to, 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas galėjo būti apskųstas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. INVEGOS reikalavimas prašyme dėl skolos priteisimo grindžiamas ne tik dotacijos sutarties nuostatomis, bet ir Aprašo 33¹ punktu, 33¹.1.2 papunkčiu ir 34 punktu, bei 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo nuostatomis.

12.2. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ne 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas, o sprendimo dėl grąžintinų lėšų vykdymo – skolos grąžinimo (nepagrįstai gautos dalinio nuomos mokesčio kompensacijos išieškojimo) klausimas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ir neatskleistos ginčo esmės laikytini nepagrįstais. INVEGA reikalavo grąžinti skolą už nepagrįstai gautą ir negrąžintą nuomos mokesčio kompensaciją kartu su palūkanomis. Šį INVEGOS reikalavimą pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti kartu su prašymu teismui. INVEGA pabrėžia, kad atsakovė neginčijo INVEGOS nustatytų aplinkybių dėl paraiškoje pateiktos klaidingos su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusios informacijos ir atitinkamai dėl to priimtų sprendimų dėl vienašališko dotacijos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų su palūkanomis susigrąžinimo iš atsakovės. Atsakovė neskundė 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo, taip pat neteikė ieškinio bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas atstovauja ją nuo 2021 m. gegužės 15 d. Laikotarpiu, kada buvo sudaryta atstovavimo sutartis, atsakovė INVEGAI buvo teikusi paraišką tik dėl nuomos mokesčio kompensacijos pagal Priemonę, kitose INVEGOS administruojamose ir įgyvendinamose priemonėse atsakovė nedalyvavo ir nedalyvauja. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti priimtą INVEGOS sprendimą dėl Dotacijos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo. Atsakovė nenurodė objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kodėl ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į INVEGOS pateiktą prašymą dėl skolos priteisimo.

12.3. Apeliacinis skundas turėtų apsiriboti nagrinėjamo ginčo apimtimi, o ne sudaryti galimybes atsakovei piktnaudžiauti teisėmis ir nagrinėjamoje byloje dėl galiojančio ir nenuginčyto 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl INVEGOS reikalavimo priteisti iš atsakovės 713,02 skolą, kurią sudaro 705 Eur negrąžinta kompensacijos suma ir 8,02 Eur dydžio nesumokėtos palūkanos.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad INVEGOS reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, patenkino jos prašymą ir priteisė INVEGAI iš atsakovės 713,02 Eur.

15. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad kilęs ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar ginčo objektas yra patalpa, todėl teismo išvados yra nepagrįstos.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

18.1. 2020 m. liepos 24 d. INVEGA ir atsakovė sudarė Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 1418. Sutartyje nurodyta, kad INVEGA vykdo nuomos mokesčio kompensavimą tik dėl pareiškėjo ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų patalpų, jei tenkinamos Apraše ir INVEGOS sprendime dėl kompensavimo nustatytos sąlygos (Sutarties 2.1 p.). Aptariamos sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad Nuomos mokesčio kompensacijos maksimalus dydis, lėšų pervedimo sąlygos yra (bus) nustatyti Sutarties priede – INVEGOS sprendime dėl kompensavimo. INVEGA 2020 m. liepos 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1418, kuriuo nusprendė su atsakove pasirašyti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 1418 ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio. Šio Įsakymo 2.10 punkte nurodyta, kad atsakovei skiriama maksimali kompensuojama suma, atsižvelgiant į kompensavimo laikotarpio trukmę, kompensacijos dydį ir Apraše nustatytus ribojimus yra 827,42 EUR.

18.2. 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovei buvo pervesta atitinkamai 405, 150 ir 150 Eur.

18.3. 2021 m. balandžio 21 d. INVEGA įsakymu vienašališkai nutraukė 2020 m. liepos 24 d. Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 1418 ir atsakovei nurodė grąžinti išmokėtą nuomos mokesčio kompensaciją, taip pat sumokėti priskaičiuotas palūkanas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad nagrinėjamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl lėšų, atsakovei išmokėtų pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 patvirtintą priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašą, pagal kurią (priemonę) teikiamo finansavimo forma – negrąžinamoji subsidija (Aprašo 6 p.), susigrąžinimo. Taigi, nagrinėjamas ginčas kilo dėl ne dėl nuomos mokesčio, bet dėl specialiais teisės aktais reglamentuotos valstybės pagalbos (dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms ir verslininkams, kurių veikla karantino laikotarpiu buvo arba yra uždrausta ar ribojama, kurią sudaro negrąžinamoji subsidija) susigrąžinimo, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 str. 1 d.), todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pagal Aprašo, nustatančio reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą pagal Priemonę, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, nuostatas, Priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir INVEGA (Aprašo 5 p.). Aprašas, be kita ko, nustato, kad, baigusi pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimą (pateiktos paraiškos forma, turinys ir kartu su paraiška pateikiama informacija, duomenys ir (ar) dokumentai vertinami remiantis viešųjų registrų ir informacinių sistemų duomenimis bei pareiškėjų pateiktais dokumentais, pateikta trūkstama informacija), INVEGA priima sprendimą dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja pareiškėją elektroniniu paštu arba raštu apie siūlomą skirti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą ir pakviečia pasirašyti sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo bei nustato ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nuo sutarties gavimo dienos. Pareiškėjui pasirašius sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, INVEGA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo pasirašytos sutarties gavimo dienos pasirašo sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. INVEGA perveda pareiškėjui apskaičiuotą kompensaciją į paraiškoje nurodytą sąskaitą šiame Aprašo punkte nurodytais terminais. Pareiškėjas, gavęs teigiamą INVEGOS sprendimą dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, gali kreiptis kitą kompensavimo laikotarpio mėnesį ir atlikti Aprašo 23 punkte nurodytus veiksmus. Pareiškėjas gali kreiptis dėl kelių mėnesių, kurie įeina į kompensavimo laikotarpį, nuomos išlaidų kompensavimo (Aprašo 27 p.). Sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Sprendimas yra pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti grąžintinas lėšas (Aprašo 33¹. 1 p.). INVEGA priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo esant su pareiškėju susijusioms aplinkybėms, nurodytoms Aprašo 33¹.1.1- 33¹.1.4. papunkčiuose, iš jų – jeigu pareiškėjas nesilaikė Apraše ir Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) sutartyje dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo nustatytų reikalavimų (Aprašo 33¹.1.1. p.), paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją, duomenis ir (ar) dokumentus (Aprašo 33¹.1.2. p.). Jei nustatoma, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir (ar) sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priėmimui, pareiškėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą kompensaciją su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (Aprašo 34 p.).

21. Taigi, Aprašo 33¹ 1 punkte aptartas INVEGOS sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusių palūkanų, yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p. ), kas ir buvo nurodyta INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo 3 punkte („Šis įsakymas gali būti skundžiamas Aprašo 37 p. nustatyta tvarka.“). Ir nors iki 2020 m. rugsėjo 25 d. galiojusios redakcijos Aprašo 37 punktas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nebuvo nurodyta, kad Aprašo 33¹ 1 punkte aptartas INVEGA sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, tai nesudaro pagrindo aiškinti priešingai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi INVEGOS 2021 m. balandžio 21 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta susigrąžinti atsakovei išmokėtas lėšas, todėl šis įsakymas turi privalomąją galią. Todėl, nenustačiusi jokių ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų peržengti šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su INVEGA 2021 m. balandžio 21 d. įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra vertintini.

22. Pažymėtina, kad Aprašo nuostatos nenustato teisės INVEGAI ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) 2021 m. balandžio 21 d. nurodytas sumas, todėl pareiškėjas pagrįstai dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Kadangi 2021 m. balandžio 21 d. įsakymas, nustatantis atsakovės pareigą grąžinti išmokėtą nuomos mokesčio kompensaciją ir palūkanas už laiku negrąžintas grąžintinas lėšas, yra įsigaliojęs, ginčo dėl grąžintų lėšų ir apskaičiuotų palūkanų dydžio nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos priteisimo.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti remiantis atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. G. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.